Ilgam apsistojusi žiema ir nuteikia maloniai, ir kelia iššūkių: kol žiemiškais orais džiaugiasi lauko pramogų mėgėjai, daliai augintinių jie gali būti netgi pavojingi. Prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi praktiškais patarimais, kaip ne tik tinkamai pasirūpinti keturkojais bičiuliais šalčių metu, bet ir tai padaryti neišleidžiant daug. „Jei šalti orai verčia mus kuo šilčiau apsirengti, avėti žieminę avalynę ir naudoti kitas priemones, dar daugiau dėmesio turime skirti savo gyvūnams. Jiems taip pat reikia ir tinkamo maisto, kuris sustiprintų šunų organizmą žiemos metu, tiek ir tinkamos aprangos, jei vedžiojate juos lauke. Be to, ilgiau užsibuvus žiemos šalčiams, svarbu peržiūrėti augintinių mitybos ir jų priežiūros rutiną. Tam, kad atšiaurios sąlygos būtų kuo lengvesnės, gali užtekti…
Mokslo dėmesys neariminei žemdirbystei LAMMC konferencijoje
Renginio tipas: LAMMC metinė konferencija Renginio data: ketvirtadienis, 2026 sausio 29 Renginio pradžia: 10:00 Renginio pabaiga: ketvirtadienis, 2026 sausio 29 Renginio vieta: Akademijos kultūros centras, Kėdainių r. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) sausio 29 d. Akademijos kultūros centre, Kėdainių r., organizuoja konferenciją, skirtą neariminei žemdirbystei ir dirvožemio inovacijoms. Renginys, kurį ves Goda Raibytė-Aleksa, vyks 10–15.30 val. ir suburs mokslininkus, ūkininkus, technologijų kūrėjus ir politikos formuotojus diskusijai apie inovatyvius sprendimus, kurie jau šiandien yra aktualūs ir padeda keisti žemės ūkio ateitį. Renginio metu bus eksponuojami LAMMC sukurti produktai ir jų prototipai, savo tyrimų rezultatus ir veiklą pristatys asociacijos „RTO Lithuania“ atstovai. Kodėl neariminė žemdirbystė svarbu šiandien? Neariminė žemdirbystė –…
Lietuvos laukuose – seniai matyta žiema: kas laukia sniegu užklotų pasėlių?
Į Lietuvą atkeliavę šalčiai ir sniegas nustebino daugelį: nors šalyje nusistovėjo žiemai būdingi orai, tiek pernai, tiek ir anksčiau žiemos pametėdavo ne itin malonių siurprizų ūkininkams. Tačiau žemės ūkio ekspertai skuba nuraminti ūkininkus, tvirtindami, jog dabartiniai orai – palankūs žieminiams javams, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Žinoma, kol nepasiekėm viduržiemio – sausio 25-osios, kai, pasak tradicijų, barsukas verčiasi ant kito šono, tol sunku prognozuoti, kaip baigsis žiema ir kokios būklės pavasarį pasitiks žiemkenčiai. Vis dėlto, esant dabartinėms oro sąlygoms, centrinėje Lietuvoje po sniegu esančios žieminės kultūros jaučiasi gerai“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. Sniego danga – svarbi ir reikalinga, bet ir neprognozuojama Nors šiemet žiema…
Beveik 8 km ruože – tonos šiukšlių: valant Neries dugną sostinėje atskleistas tikrasis taršos mastas
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą tekančią per Vilnių – iš viso 24 km. „Įsipareigojome prisidėti prie Neries būklės gerinimo ne tik aktyviai edukuojant visuomenę, bet ir atliekant konkrečius veiksmus. Tai ilgalaikė ir mums labai svarbi iniciatyva, kilusi ne tik iš atsakomybės aplinkai, bet ir iš natūralaus ryšio su miesto upėmis, o pirmieji akcijos rezultatai tik patvirtina – stengtis tikrai yra…
Klimato kaita Lietuvoje: 2025-ieji buvo penktieji pagal šiltumą nuo 1961 m.
2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,4 °C (1 °C šilčiau nei norma). Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 °C. Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro…
Požeminiai elektros kabeliai miškams grąžins šimtus hektarų ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo
Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Elektros skirstymo operatoriumi (ESO), Aplinkos ministerija ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, prisideda prie sprendimų, leidžiančių Lietuvos miškuose atkurti iki šiol infrastruktūros užimtus plotus. Miškingose vietovėse ESO vykdomas elektros oro linijų perkėlimas po žeme sudaro sąlygas mažinti miškų fragmentaciją, atsisakyti plačių proskynų ir didinti miškų ekologinę vertę, tuo pačiu švelninant klimato kaitos poveikį. Dešimt kartų mažinamos apsaugos zonos Miškuose esančių elektros oro linijų apsaugos zonos šiuo metu siekia apie 21,5 metro plotį, o požeminiams kabeliams pakanka vos apie 2 metrų. Tai reiškia, kad didelė dalis dabar atvirų linijų trasų ateityje galės būti grąžinta miškui – atkuriant želdinius arba leidžiant miškui atželti natūraliai. Vien per 2026 metus…
Nematomos linijos, laikančios Lietuvą: kaip sudarytas valstybinis geodezinis pagrindas
Kiekvienas tikslus žemės matavimas, nuo namo statybos iki sklypo ribų nustatymo ar net išmanaus ūkininkavimo, prasideda nuo to paties dalyko: geodezinio pagrindo. Būtent jis užtikrina, kad matavimai būtų tikslūs, suderinami tarpusavyje ir patikimi visoje Lietuvoje. Geodezinį pagrindą sudaro geodeziniai tinklai, tai yra žemės paviršiuje įtvirtinti specialūs ženklai (punktai), kurių tikslios koordinatės nustatytos sudėtingais matavimais. Šie punktai veikia tarsi žemės „koordinačių karkasas“, su kuriuo susiejami visi kiti matavimai. Be jų neįmanoma pasakyti, kur tiksliai yra objektas ir ar jis sutampa su ankstesniais duomenimis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo pradėti intensyvūs valstybinio geodezinio pagrindo kūrimo darbai. Tuomet Lietuva glaudžiai bendradarbiavo su kaimyninėmis ir Šiaurės šalimis, kurios su ką tik nepriklausomybę atgavusia Lietuva dalijosi…
Mokslininkas – apie saulės energetikos bumą: tai slepia augančią atliekų krizę, kuriai Europa nepasiruošusi
Europoje kasmet pastebimai daugėja didelių saulės elektrinių parkų ir mažų jėgainių privačiuose namų ūkiuose, o tokio populiarumo priežastis – finansinė ir energetinė nepriklausomybė bei minimali žala aplinkai. Vis dėlto, tai slepia augančią problemą: prognozuojama, kad iki 2050 m. žemyne susikaups daugiau kaip 10 mln. tonų modulių atliekų, o dabartinės sistemos tam nėra pasirengusios, sako VILNIUS TECH Tvarumo centro tyrėjas dr. Tadas Radavičius. Didžiausios kliūtys – visai ne technologinės 2024 m. Lietuvoje įdiegta apie 870 MW naujų saulės elektrinių, kurių bendras svoris siekia 45 tūkst. tonų, tačiau oficialiai surinktų fotovoltinių modulių atliekų svoris lygus beveik nuliui – kadangi moduliai veikia iki 30 metų, atliekų paprasčiausiai dar nėra sukaupta. Visgi, per keletą…
Būkite augalų apsaugos produktų naudojimo profesionalai
Augalų apsaugos produktų naudojimas – daugelio ūkininkų kasdienybė. Tačiau net ir patyrę žemdirbiai pripažįsta, kad naujų reikalavimų, produktų ir technologijų tiek daug, kad ne visada lengva suspėti sekti informaciją. Būtent todėl Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymai yra ne tik privalomas formalumas, bet ir praktinė nauda kiekvienam ūkininkui. Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymus organizuoja Žemės ūkio agentūros akredituotos įstaigos, o juose lektoriauja tik akredituoti konsultantai. Viena iš tokių įstaigų yra Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kviečianti mokytis tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdais. „Ūkininkams suteikiame lankstumo – jie gali mokytis gyvai biure, prisijungti prie nuotolinės paskaitos arba pasirinkti savarankišką nuotolinį mokymąsi. Svarbiausia, kad kiekvienas rastų sau tinkamą būdą,“ – teigia…
Lyčių balansas klimato politikoje: ar yra ko pasimokyti iš Šiaurės šalių?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros doktorantė Vilija Šatienė Kai yra formuojama klimato kaitos politika ir diskutuojama apie klimato kaitą, technologijas, atsinaujinančią energetiką, retai susimąstome – o kas gi priima sprendimus, vyrai ar moterys? Ar svarbu kas tuos sprendimus priima? Tyrimai rodo, kad priimant sprendimus vyrai dažniau akcentuoja efektyvumą, greitį, techninius sprendimus, o moterys dažniau pagalvoja apie socialinį poveikį, teisingumą, poveikį pažeidžiamoms grupėms. Todėl pagalvoti apie tai kas priima sprendimus būtina ne tik dėl socialinio teisingumo, bet ir dėl efektyvios klimato politikos formavimo. Lyderiauja Europoje pagal lyčių lygybę Klimato politika nėra vien tik techniniai sprendimai. Ji turi apimti socialinį teisingumą, įtrauktį ir atliepti skirtingų visuomenės grupių poreikius.…
