• Gamta ir gyvūnai

    Susirūpinę atliekų tvarkytojai įspėja: nerūšiuojant ir nerenkant baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių, atliekų įmonės degs kasdien

    Gaisrai atliekų įmonėse kyla vienas po kito ir jau tampa kasdienybe. Balandžio pabaigoje degė Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, kurią valdo „Energesman“. Nepraėjus nei dviem savaitėms nuo šio incidento, gaisras kilo vienoje technologiškai pažangiausių – Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ). Atliekų tvarkytojai vieningi – padėtis jau dabar yra kritinė ir ji tik blogės, jei nebus rastas efektyvesnis sprendimas nešiojamųjų įrenginių, turinčių ličio jonų baterijų, tvarkymui. Šie gaisrai rodo, kad  netinkamas pavojingųjų atliekų, ypač ličio jonų baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių rūšiavimas ir jų patekimas į buitinių ir pramoninių atliekų srautą, vis dažniau sukelia aplinkai pavojingus gaisrus. Būtent tai yra viena iš pagrindinių iki šiol atliekų įmonėse kilusių gaisrų priežasčių. Dėl neatsakingai išmestos…

  • Gamta ir gyvūnai

    Nepastovūs orai – iššūkis ir pasėliams, ir ūkininkams: verčia ieškoti nestandartinių sprendimų

    Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių šalčio. Tokios oro sąlygos neišvengiamai sukelia neigiamų pasekmių pasėliams: pažeidžia augalus, sustabdo jų augimą, blokuoja maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai, pasėlių kokybė buvo gera arba labai gera. Tai ūkininkams kėlė daug optimizmo formuojant skirtingų pasėlių priežiūros technologijas ir planuojant būsimą derlingumą. Tačiau esant tokiems sudėtingiems orams būtina palaukti, kol augimo sąlygos pasėliams taps palankiomis: tik tada jau bus galima taikyti priemones…

  • Gamta ir gyvūnai

    Perkant žaliai tausojama ne tik aplinka, bet ir taupomos valstybės biudžeto lėšos

    Valstybinės įstaigos 2023 m. per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) įsigijo 42 netaršius lengvuosius automobilius. Tokie pirkiniai leido institucijoms sutaupyti beveik 39 tūkst. eurų, nes elektros energijos naudojimas transporto priemonėse yra gerokai pigesnis negu degalai. „Užpernai per CPO iš viso buvo įsigyti  178  lengvieji automobiliai. Jeigu visi jie būtų perkami žaliai, tuomet šie sutaupymai būtų dar didesni ir siektų 164  tūkst. eurų. Be to, netaršių transporto priemonių eksploatacija yra pigesnė, todėl biudžeto lėšos naudojamos dar racionaliau. Dalyvaujant žaliuosiuose pirkimuose ne tik prisidedama prie taršos mažinimo, bet ir prie valstybės biudžeto lėšų taupymo“, – sako Aplinkos ministerijos Darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vedėjas Karolis Kinčius. Kauno technikos universiteto (KTU) mokslininkams atlikus…

  • Gamta ir gyvūnai

    Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?

    Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas? Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų? Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Lietuvos sprendimai tvarkant radioaktyviąsias atliekas – tarptautinio dėmesio centre

    Praėjusią savaitę Vilniuje vyko Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inicijuotas regioninis seminaras „Geriausia praktika tvarkant istorines radioaktyviąsias atliekas, įskaitant atliekų išėmimą ir užterštų teritorijų sutvarkymą”. Renginį, vykusį š.m. gegužės 5-9 dienomis, organizavo LR Vyriausybė bendradarbiaujant su Ignalinos atomine elektrine (toliau – IAE).     „Istorinių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas kelia atsakingus iššūkius daugeliui branduolinę energetiką vysčiusioms ir vystančioms šalims. Šis seminaras – unikali galimybė Lietuvai pasidalinti įgytomis gerosiomis praktikomis radioaktyviųjų atliekų tvarkyme pagal šiuolaikinius saugos standartus”, – pabrėžė IAE Radioaktyviųjų atliekų atliekynų skyriaus vadovas Gintautas Klevinskas. Penkių dienų trukmės seminaras subūrė trylikos šalių dalyvius iš įvairių TATENA valstybių narių, tokių kaip Švedija, Armenija, Azerbaidžanas, Kroatija, Sakartvelas, Vengrija, Rumunija, Lenkija, Turkija, Serbija, Ukraina,…

  • Gamta ir gyvūnai

    Atsparumas klimato kaitai, rizikų valdymas – kas laukia kraštovaizdžio architektų po 50 metų? 

    „Kraštovaizdžio architektai rengia projektus ir 500-tams metų. Vieninteliai kiti, praktikuojantys tokį ilgalaikį procesų planavimą, yra gal tik geologai ir miškininkai. Todėl kraštovaizdžio objektų priežiūra, finansų planavimas, administravimas ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra itin reikšmingi rengiant kraštovaizdžio architektūros projektus. Atsparumas klimato kaitai ir su tuo susijusių rizikų valdymas – tik pora dabarties ir ateities kraštovaizdžio architektams kylančių iššūkių“, – teigia kraštovaizdžio architektas iš Londono prof. Robert Holden.  Profesorius šį pavasarį lankosi Lietuvoje ir dėsto Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kraštovaizdžio architektūros magistrantams. R. Holden šypsosi dalindamasis, kad jo pagrindinis tikslas – padėti studentams pamatyti galimybes: „Kraštovaizdžio architektai gali paskatinti, pavyzdžiui, inžinierius žvelgti plačiau, o klimato kaitos akivaizdoje sudėtinga ir numatyti, kokia…

  • Gamta ir gyvūnai

    Lietuvoje lankėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos ekspertai

    Praėjusią savaitę Vilniuje lankėsi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato ir techninių ekspertų grupė, kuri atliko Lietuvos pirmosios dvimetės skaidrumo ataskaitos (angl. Biennial Transparency Report) pagal Paryžiaus susitarimą peržiūrą. Ekspertai iš JAV, Islandijos, Kubos, Vietnamo, Ganos, Turkijos, Šiaurės Makedonijos ir Estijos vertino, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos politiką, kokie duomenys teikiami apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir jų prognozes bei kaip sekasi siekti nacionalinių įsipareigojimų. „Šis peržiūros procesas yra ne tik techninis reikalavimas, bet ir vertinga galimybė bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais, įvertinti savo pažangą ir pagerinti teikiamų ataskaitų kokybę. Labai vertiname Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriato vaidmenį užtikrinant, kad skaidrumas, atskaitomybė ir nuolatinis tobulėjimas išliktų…

  • Gamta ir gyvūnai

    „Kruvinas“ pasirodymas sostinės centre: parodė be nuskausminamųjų kastruojamų paršelių kančią

    Šiuo metu Lietuvoje paršeliai iki 7 dienų amžiaus gali būti kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Net 77 proc. lietuvių mano, kad toks žiaurus elgesys su gyvūnais turėtų būti uždraustas, rodo naujausia reprezentatyvi visuomenės „Norstat“ atlikta apklausa. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paršelių kastravimą be nuskausminamųjų gali sustabdyti vienu parašu. Todėl siekdami paskatinti juos nutraukti nereikalingą gyvūnų kančią sostinės centre surengėme „kruviną“ pasirodymą“, – teigia gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Gegužės 12 d. Vilniaus miesto centre įvykusi „kruvina“ socialinė akcija – „Paršelių klyksmas“ – pasirodymas, kuriuo aktoriai ir „Tušti narvai“ organizacijos savanoriai Šarūnas Zenkevičius ir Marius Gotbergas atskleidė, kokią žiaurią procedūrą turi išgyventi Lietuvos fermose auginami paršeliai. „Norėjome…

  • Gamta ir gyvūnai

    GAISRAS PLASTIKO PERDIRBIMO ĮMONĖS „PLASTA“ GAMYKLOJE, SAVANORIŲ PR., VILNIUJE

    Kilus gaisrui plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ gamykloje, Savanorių pr., Vilniuje,  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Jei esate lauke ir matote tamsius dūmus, užuodžiate specifinį kvapą, pasitraukite į priešvėjinę pusę – t. y. kad vėjas neneštų dūmų į jus.  Arčiau gaisro gyvenantiems gyventojams patariama neiti į lauką, likus namuose – neatidarinėti orlaidžių, langų ir durų. Jei namuose yra mechaninės vėdinimo sistemos, rekuperacija ar kondicionierius, rekomenduojame sistemas išjungti. Jei turite šulinius, juos uždenkite ir nenaudokite jų vandens maistui. Nepalikite lauke gyvūnų. Pasijutus prastai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus.Važiuojant pro gaisro vietą, rekomenduojama sandariai uždaryti automobilių langus.Primename – teršalų ūmaus poveikio simptomai: akių, nosies ir gerklės…

  • Gamta ir gyvūnai

    Trumpai ir aiškiai: ekspertai pataria, ko reikia norint užauginti gražią veją

    Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dirvožemio stebėjimas, grunto tyrimai, žemės būklė, jos pH rodikliai – viskas yra svarbu. Mes turime užauginti pakankamai reiklų augalą, kurį kasdien trypsime. Todėl būtina tiek tinkamai paruošti dirvožemį, tiek ir mokėti auginti veją“, – teigia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas. Dirvožemio paruošimas – juvelyriškai tikslus procesas Pasak T. Gursko, norint turėti tikrai gražią, išpuoselėtą veją, nepakanka vien tik kokybiškų priežiūros ir kitų priemonių. Pasak jo, norimą rezultatą reikia užsitikrinti…