Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti UAB „Ekobazė“ beveik už 1,5 mln. Eur įdiegė moderniausią Baltijos šalyse stiklo pakuotės atliekų perdirbimo įrangą. Naujoji technologija leis įmonei perdirbti dvigubai didesnį stiklo atliekų kiekį, perdirbimo procesu metu suvartoti perpus mažiau elektros energijos bei sumažinti kuro sąnaudas. Planuojama, kad metinė įmonės apyvarta vien dėl šio technologinio sprendimo išaugs apie 5 procentus. „Ekobazėje“ 2020 m. įrengtos stiklo duženų gamybos linijos modernizavimas bei naujų aukštųjų technologijų rūšiavimo mašinų konvejerių, kompresorių ir kitų įrangos dalių įsigijimas – tai tarptautinio projekto įgyvendinimas, kuris buvo dalinai finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų bei 0,4 mln. eurų paramos, gautos iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų. „Investicijos į inovatyvius technologinius sprendimus ne…
Tęsiama tvarumo akcija „Tausojame gamtą“
Jau trečius metus VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ vykdo tvarumo akciją „Tausojame gamtą“ ir kviečia prisijungti tiek pavienius asmenis, tiek ugdymo, kultūros bei kitas įstaigas. Jos metu „Maisto bankas“ maisto perdirbimo virtuvei renkami 0,5 l talpos stiklainiai, kurie pripildomi savanorių pagamintais patiekalais alkstantiems. Kelias nuo atliekų aikštelės iki maisto perdirbimo virtuvės Į Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atliekas pristatantys gyventojai neretai pristato ir namuose susikaupusių stiklainių, kuriuos atliekų priėmėjas-kontrolierius pasiūlo ne išmesti, o perduoti dalijimosi daiktais stotelei. Čia surinkti stiklainiai transportuojami į „Maisto banko“ Šiaulių filialą. Savanoriai iš nuo iššvaistymo…
Verslas ir nardymo entuziastai sutelkė jėgas dėl švaresnės Baltijos: iš jūros dugno trauks taršius žvejybinius tinklus
Baltijos jūra vis dar karaliauja užterščiausių jūrų sąrašų viršūnėse, o joje randami mikroplastiko ir nuskendusių žvejybinių tinklų kiekiai stebina net ir visko mačiusius ekspertus. Sutinkama, kad vieno sprendimo šiai ilgametei ir opiai problemai spręsti nėra, tačiau jėgas suvieniję verslo atstovai ir nardymo entuziastai pamažu valo teršalais nusėtą Baltijos jūrą. Panašu, kad ateinančiais metais šie darbai dar sparčiau judės į priekį – vien per du vasaros mėnesius surinkta virš 14 tūkst. eurų suma, kuri bus skirta jūros dugnui valyti. „Išvien dėl švaresnės Baltijos“ – antrus metus iš eilės šalyje bendrovės „Neste Lietuva“ inicijuojama akcija, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į opią Baltijos jūros taršos problemą ir bendromis jėgomis prisidėti prie jos švarinimo. …
Ranka rankon: technologijos tvariam augimui
Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui. Pramonės sektoriaus dinamika Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo…
Susipažinkite su naujais dekoratyvių laukinių augalų, kiminų, nendrių, miško paklotės naudojimo, ganymo miške reikalavimais
Aplinkos ministras patvirtino naujai išdėstytą Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių bus draudžiama skinti, rauti ar išsikasti siekiant sumažinti galimą žalą jų vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę. Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti. Šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar…
Piliečiai visoje Lietuvoje būrėsi į miškų švarinimo talkas – jau trečią kartą vyko miškininkų organizuojama „Miško kuopa“
Rugsėjo 9 d. visoje Lietuvoje vyko tradicinė VĮ Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama miškų tvarkymo talka „Miško kuopa“. Talka vyko visuose 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose. „Džiaugiamės, kad gražia, tvaria, reikšminga tradicija tapusi visuotinė miškų tvarkymo talka kasmet suburia vis daugiau gamtos švarai ir tausojimui neabejingų piliečių – įvairių profesijų atstovų, bendruomenių, moksleivių. Kasmet iš miškų iškuopiame šimtus tonų įvairių atliekų, tai – miškininkų kasdienybė. Tikimės, kad ši švarinimo iniciatyva, apimanti gamtos saugojimo, tvarkymo ir bendruomeniškumo elementus, paskatins visuomenę neteršti gamtos ir nepalikti šiukšlynų miškuose“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė. Šiemet „Miško kuopoje“ dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1000 – talkininkų ir Lietuvos…
Priminimas daugiabučių gyventojams: dar galima teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Aplinkos ministerija primena, kad vis dar tęsiasi paraiškų teikimas daugiabučių gyventojams subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos numatyta 3 mln. eurų. Kvietimas tęsis iki 2023 m. gruodžio 8 d. arba tol, kol pakaks skirtų lėšų paramai. Šiuo metu yra gautos 54 paraiškos už 366 681 eurų. Pasibaigus skirtoms lėšoms, kvietimas bus stabdomas. Paraiškas galima teikti per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS. Kompensacinę išmoką gali gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo…
Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais
Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2 tūkst. vnt. vėžiukų, o šiais metais, sėkmingai paauginus plačiažnyplių vėžių jauniklius, ežerai praturtinti dvigubai didesniu kiekiu – 3,9 tūkst. vnt. vėžių šiųmetukų. Plačiažnyplių vėžių aptinkama beveik visoje Europoje, tačiau jų populiacijų skaičius sparčiai mažėja. Lietuvoje daugiausia jų žinomų populiacijų yra Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje. Atskirų populiacijų pasitaiko beveik visoje šalyje. Siekiant apsaugoti plačiažnyplių vėžių išteklius, ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. 2019 m.…
Pasaulio gamtosaugininkų susitikime – nerimas dėl invazinių svetimžemių rūšių plitimo
Lietuvos atstovai rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 d. dalyvavo Tarpvyriausybinės platformos dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų 10-ojoje plenarinėje sesijoje, vykusioje Bonoje (Vokietija). Šiais metais prie šios platformos prisijungė Gvinėja, Namibija, Palau ir Omanas, todėl bendras šalių narių skaičius išaugo iki 143. Sesijoje buvo patvirtinta Invazinių svetimžemių rūšių teminio vertinimo ataskaita ir politikos formuotojams skirta jos santrauka. Ataskaitoje nurodyta, kad dėl invazinių svetimžemių rūšių išnyko net 60 proc. pasaulinių rūšių, o salose šis rodiklis siekia net 90 proc. Taip pat dėl invazinių rūšių kas dešimtmetį ekonominės sąnaudos išauga keturis kartus, o tos rūšys net 85 proc. atvejų turi neigiamą poveikį gerai gyvenimo kokybei. Ataskaitoje pateikti duomenys, kad daugiausia neigiamo invazinių…
Aplinkos ministerijos kanclere pradeda dirbti Laura Masiliauskaitė
Aplinkos ministerijos kanclerės pareigas pradėjo eiti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė. Laura Masiliauskaitė dvejus metus yra dirbusi aplinkos ministro patarėja ir jo komandos nare vėl tapo baigusi aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos magistrantūros studijas Londono ekonomikos ir politikos mokykloje. Taip pat ji yra baigusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto politinės ekonomikos bakalauro studijas, jaunimo politikoje aktyviai dalyvauja nuo 2013 metų. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizvimo, resursų skirstymo“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Naujoji ministerijos kanclerė turi nemažą patirtį nevyriausybiniame sektoriuje – buvo Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė, Jaunimo tarptautinio…