• Gamta ir gyvūnai

    Kompensacijoms už sunaikintą taršų automobilį ir įsigytas mažiau taršias judumo priemones – 13 mln. eurų

    Sunaikinę taršius automobilius gyventojai ir šiais metais galės gauti kompensacijas įsigiję mažiau taršų automobilį, arba kompensacines išmokas už išlaidas visuomeniniam transportui, dalijimosi paslaugoms, dviračiui, elektriniam dviračiui, triračiui, keturračiui ar paspirtukui. Tam iš Klimato kaitos programos iš viso skirta 13 mln. eurų. Kvietimus teikti prašymus kompensacinėms išmokoms gauti pagal priemones „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.)“ Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbs šių metų sausio 16 d. Mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinti skirta 5 mln. eurų. Prašymą kompensacinei išmokai gauti fizinis asmuo gali teikti, kai įsigytas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo…

  • Gamta ir gyvūnai

    Stiklo kelionė: kur atsidurs stiklainis išvalgius uogienę – irs tūkstantį metų ar atgims jūsų buto langu?

    Stiklo kalnas – tai ne tik vienos pasakos pavadinimas, bet ir posakis, galintis apibūdinti situaciją Lietuvoje. Vien per 2023 m. Lietuvos rinką papildė daugiau nei 85 tūkst. tonų stiklo – butelių, langų, automobilio stiklo. Tačiau tik 65 proc. šio stiklo yra perdirbama, kita dalis – apie 30 tūkst. tonų stiklo perdirbėjų, deja, nepasiekia. Stiklas, skirtingai negu plastikas, turi neribotą kiekį „gyvybių“. Kelis kartus perdirbtas plastikas praranda savo kokybines savybes, o stiklas – iš esmės amžinas, išskyrus tą stiklą, kuris taip ir lieka neperdirbtas ir nugula pakelėse, miškuose ar sąvartynuose. Nors Lietuvoje puikiai funkcionuoja taromatų sistema, pagal surinkimo ir perdirbimo rodiklius gerokai atsiliekame nuo Vokietijos, Austrijos, Belgijos, kitų pažengusių šalių ir…

  • Gamta ir gyvūnai

    Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių

    Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Išaugusį planuojamų įrengti vėjo elektrinių skaičių atspindi padidėjęs Agentūroje gautų nagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų. Palyginus paskutinių penkių metų duomenis, 2023 metais poveikio aplinkai vertinimo procesų metu suplanuota daugiausiai vėjo elektrinių. Pagal Agentūros 2023 metus priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti statomos 417 vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudarytų iki 3127,5 MW. Poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas maksimalių parametrų vėjo elektrinių poveikis aplinkai, kurių įprastai bendras aukštis gali siekti iki 260…

  • Gamta ir gyvūnai

    Valstybinių miškų urėdijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sutartys – didesnei „Natura 2000“ teritorijų buveinių apsaugai

    Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pasirašo sutartis dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančių buveinių ir jose aptinkamų gamtos vertybių apsaugos. Sutartys pasirašomos siekiant apsaugoti buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas ar kitais teisės aktais nėra pakankamai apsaugotos, kad vykdant ūkinę veiklą valstybiniuose miškuose nebūtų pažeistos vertybės. VMU iš viso prižiūri apie 70% Lietuvoje patvirtintų vertingiausių Europos natūralių gamtinių buveinių – daugiau nei 400 „Natura 2000“ tinklo patvirtintų teritorijų visoje Lietuvoje. Apsaugos sutartys pasirašomos dėl šių teritorijų: Adomiškio pelkė, Karklėnų ežeras  ir jo apyežerės, Barupės slėniai, Dabrupinės miškas, Dautartų miškas, Gemeliškio kaimo pievos, Labūnavos miškas, Nemuno slėnis…

  • Gamta ir gyvūnai

    Rūšiavimui skirti maišeliai ir kibirėliai sutraukė eiles – per pirmąją dalinimo savaitę „Maximos“ parduotuvėse atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių

    Iki pat balandžio mėnesio 23-jose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse Vilniuje klientai gali nemokamai atsiimti specialius maisto rūšiavimui skirtus maišelius ir kibirėlius. Naujovė miestiečius sudomino – vien per pirmąją akcijos savaitę trijose parduotuvėse rūšiavimui skirtas priemones atsiėmė arti 3 tūkst. butų ūkių. Prie maisto atliekų mažinimo „Maxima“ ragina prisidėti ne tik savo klientus – per praėjusius metus prekybos tinklas išgelbėjo triskart daugiau maisto produktų nei užpernai, atiduodamas juos labdarai. Tikslas – kad susidarytų kuo mažiau maisto atliekų, bet net ir jos panaudojamos pagal žiedinės ekonomikos principus pasitarnauja, pavyzdžiui, ūkininkams kaip gyvulių pašaras arba yra perdirbamos į biodujas. Atsakingas elgesys su maistu yra daugybės prekybos tinklo „Maxima“ procesų sudedamoji dalis. Siekiant iki…

  • Gamta ir gyvūnai

    KTU – pirmą kartą pasauliniuose tvarumo reitinguose

    Šiandien būtinybę puoselėti tvarią, darnią, aplinkai draugišką ir dėmesingą kiekvieno mūsų kasdienybę suvokia visi. Aukštojo mokslo institucijos atsakingos visuomenės ugdymo kontekste vaidina itin svarbų vaidmenį, tad nenuostabu, kad ir aukštąsias mokyklas vertinantys reitingai šiai temai ima skirti vis didesnį dėmesį. Vienas žinomiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų „QS World University Rankings“ jau antrus metus skelbia „QS Sustainability“ reitingą. Šio reitingo tikslas – vertinti universitetų indėlį skatinant darnių vystymosi tikslų įgyvendinimą. Reitinge universitetų daromas poveikis tvarumui vertinamas pagal tris sritis: poveikis aplinkai („Environmental Impact“), socialinis poveikis („Social Impact“) ir valdymas („Governance“). Šiais metais Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmą kartą dalyvavo „QS Sustainability“ reitinge ir bendrame reitingo vertinime užėmė 586 vietą. Iš viso…

  • Gamta ir gyvūnai

    Aplinkosaugos ekspertė: „25 maišeliai – pakankamai, jei atsakingai rūšiuojame visas atliekas“

    Nauja atliekų rūšiavimo tvarka vilniečiams vis dar kelia klausimų. Nuo to, kuriam laikui turėtų pakakti dalinamų maišelių iki tikrosios tokio rūšiavimo naudos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro ekspertė, Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė sako, kad naujoji tvarka turi tiek pliusų, tiek minusų, o nerimaujantiems dėl maišelių kiekio rekomenduoja pirmiausia pradėti atsakingai rūšiuoti visas atliekas. Nuo šių metų  sausio 1 dienos pagal Valstybinį atliekų tvarkymo ir prevencijos planą visose aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius didesnis nei 2000, privalomas atskiras maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas. Vilniaus miestas – ne išimtis, todėl jame taip pat privalomas tokių atliekų atskiras rūšiavimas. Vienos savivaldybės yra pasirinkusios atskirą maisto ir virtuvės…

  • Gamta ir gyvūnai

    Laukiama gyventojų nuomonės dėl atsakomybės už nuotekų tvarkymą griežtinimo

      Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradėjo Administracinių nusižengimų kodekso pataisų svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Įstatyme siūloma nustatyti baudas asmenims, neturintiems apmokėjimo dokumentų už sukauptų nuotekų transportavimą, sutarčių su geriamojo vandens ar garantiniu vandens tiekėjais, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiais, arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiais asmenimis.  Taip pat numatomos baudos už individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūros pažeidimus, kiti kodekso pakeitimai dėl atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus. Gyventojai savo pasiūlymus dėl projekto Nr. XIVP-3294 turi galimybę pateikti iki kovo 4 d. Savo pasiūlymus dėl šio projekto piliečiai ir kiti suinteresuoti asmenys gali siųsti el. paštu priim@lrs.lt arba atidarę nuorodą Siųsti pasiūlymą. Susipažinti su…

  • Gamta ir gyvūnai

    Miškininkų patarimai: kaip praėjus šventėms elgtis su kalėdiniais medeliais?

    Praūžus šventiniam šurmuliui ir į namus atkeliavus Naujiesiems bei Trijų karalių šventei, mūsų šalies gyventojai įprastai nupuošia per gražiausias metų šventes džiuginusius kalėdinius medelius. Vieni namuose grožėjosi gyvu vazone augančiu medeliu, kiti kirstine eglute ar kėniu, dar kiti namų jaukumą sukūrė pasipuošdami eglišakėmis. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip po švenčių elgtis su dar žaliuojančiais bei jau nudžiūvusiais medeliais. Kalėdiniai medeliai vazonuose Jeigu nupuošto kalėdinio medelio vazone spygliai žali, nebyra, medelis atrodo sveikas, galite pernešti jį į vėsesnę patalpą, kurioje yra natūralios šviesos. Tokiam medeliui būtina priežiūra – pastovus laistymas bei tręšimas, jeigu medelis jau yra pradėjęs augti. Toks medelis sodinamas į lauką tik kai baigiasi pavasarinės šalnos ir oro…

  • Gamta ir gyvūnai

    VMU sukūrė ir visuomenei pristato reprezentatyvių miškų plotų žemėlapį

    Valstybinių miškų urėdija, savanoriškai prižiūrinti reprezentatyvius miškų plotus, kuriuose puoselėja saugomas vertybes, sukūrė ir visuomenei pristato šiuos plotus atvaizduojantį žemėlapį. Šio įrankio pagalba mišku besidomintys gyventojai gali lengvai rasti reprezentatyvius plotus, kuriuose saugomos esamai vietovei būdingos ekosistemos. VMU nustato ir saugo vietovei būdingų ekosistemų reprezentatyvius plotus, kurie su kitais saugomų teritorijų tinklo komponentais sudaro daugiau kaip 10 proc. valdomų miškų ploto, t. y., daugiau nei 100 000 ha ploto. Reprezentatyvūs plotai apima kertines miško buveines (įskaitant potencialias), valstybės saugomus botaninius gamtos paveldo objektus, saugomų paukščių rūšių lizdines teritorijas, medžiais apaugusias ganyklas, sausuosius ąžuolynus, paupių guobynus. Taip pat žemėlapyje atvaizduojami plotai iš visos šių teritorijų įvairovės: Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, saugomų…

Privatumo politika