Nauja atliekų rūšiavimo tvarka vilniečiams vis dar kelia klausimų. Nuo to, kuriam laikui turėtų pakakti dalinamų maišelių iki tikrosios tokio rūšiavimo naudos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo centro ekspertė, Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanė doc. dr. Aušra Zigmontienė sako, kad naujoji tvarka turi tiek pliusų, tiek minusų, o nerimaujantiems dėl maišelių kiekio rekomenduoja pirmiausia pradėti atsakingai rūšiuoti visas atliekas.
Nuo šių metų sausio 1 dienos pagal Valstybinį atliekų tvarkymo ir prevencijos planą visose aglomeracijose, kuriose gyventojų skaičius didesnis nei 2000, privalomas atskiras maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas. Vilniaus miestas – ne išimtis, todėl jame taip pat privalomas tokių atliekų atskiras rūšiavimas. Vienos savivaldybės yra pasirinkusios atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą, kai gyventojai atskirtas atliekas meta į tam skirtą maisto ir virtuvės atliekų konteinerį, o Vilnius pasirinko kitą modelį – kai šios atskirtos atliekos metamos į tą patį mišrių atliekų konteinerį.
„Tokia rūšiavimo forma turi ir privalumų, ir trūkumų. Privalumas tokio rūšiavimo – nedidėjančios atliekų surinkimo sąnaudos, tuo pačiu ir, įdiegus tokią sistemą, nedidėjantys kaštai gyventojams. Trūkumas – į mišrių atliekų konteinerius išmesti oranžiniai maišeliai su maisto ir virtuvės atliekomis šiukšliavežėje yra suspaudžiami, todėl gali kilti grėsmė maišeliams plyšti“, – teigia Tvarumo centro ekspertė.
Į oranžinius maišelius – ne vien maistas, bet ir popieriniai rankšluosčiai
Zigmontienė pasakoja, kad maisto ir virtuvės atliekos, jei jos tinkamai išrūšiuotos, gali būti perdirbamos, iš jų išgaunant biodujas, kompostą, kurį vėliau galima vėl grąžinti į anglies ciklą, todėl iš esmės toks rūšiavimas – naudingas aplinkai ir prisideda prie bendrų tvarumo tikslų.
„Į oranžinius maišelius reikia dėti išpakuotus ir netinkamus naudoti maisto produktus, bet ne skystus, taip pat graužtukus, vaisių ir daržovių lupenas, mėsos ir žuvies kaulus, kiaušinių lukštus, kambarinių augalų liekanas, kavos, arbatos tirščius ir arbatos pakelius, vienkartinius popierinius rankšluosčius, vartoti nebetinkamus maisto papildus (ne vaistus) be pakuotės ir kitas biologiškai skaidžias atliekas“, – detalizuoja VILNIUS TECH mokslininkė.
Ekspertė svarsto, kad pradėjus rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, galbūt gyventojai atkreips dėmesį ir į maisto švaistymo klausimą bei bus galima įvertinti, kiek ir kokių atliekų kiekvienas mūsų sugeneruoja.
25 maišeliai – pakankamai, jei atsakingai rūšiuojame visas atliekas
„Dažnai gyventojas įsivaizduoja, kad tų 25 maišelių 3 mėnesiams pritruks. Čia aš galiu atsakyti – ar tikrai namuose rūšiuojate atliekas? Jei yra rūšiuojamos plastiko, popieriaus, stiklo atliekos, atskirai nunešamos į tam skirtą konteinerį tekstilės atliekos, mišrių atliekų susidaro tikrai nedaug. O juose dominuoja, ko gero, vienas kitas nešvarus plastiko maišelis, lupenos, graužtukai, kavos ar arbatos tirščiai, galbūt netinkami naudoti maisto likučiai ir pan. Tad atskirti maisto ir virtuvės atliekas tikrai nėra sudėtinga“, – apie rūšiavimo įpročius pasakoja Tvarumo centro ekspertė.
Maišelius nemokamai galima pasiimti Vilniaus miesto savivaldybėje, sostinės seniūnijose, didžiuosiuose prekybos centruose, maisto prekių parduotuvėse bei Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Pranešimą paskelbė: Simona Uksaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
