Gamta ir gyvūnai

Ekonomikos atsigavimui – Europos žaliasis kursas

Lietuva pritaria nuostatai, kad ES ekonomikos atsigavimas turi remtis Europos žaliuoju kursu ir aplinkos ir klimato politikos įsipareigojimais. Šią mūsų šalies poziciją šiandien per neformalią ES aplinkos ministrų vaizdo konferenciją išsakys aplinkos viceministrė  Justina Grigaravičienė. Konferencijos dalyviai diskutuos apie aplinkos ir klimato kaitos politikos indėlį atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių.

„Investicijos į Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, žaliąsias technologijas, biologinės įvairovės atkūrimą, žiedinę ekonomiką, mokslinius tyrimus ir inovacijas turi prisidėti prie ekonomikos skatinimo ir kurti darbo vietas“, – sako  Justina Grigaravičienė.

ES aplinkos ministrai aptars naująsias Europos žaliojo kurso iniciatyvas – Europos klimato teisės aktą, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. ir jų indėlį įgyvendinant ES ekonomikos atsigavimo planą. Šio plano dalis – perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninė transformacija. Konkrečios Žaliojo kurso priemonės skirtos skatinti darbo vietų kūrimą, pramonės konkurencingumą, investicijas ir užtikrinti kokybišką aplinką.

Lietuva palaiko siekį iki 2050 m. pereiti prie ES ekonomikos neutralaus poveikio klimatui, tačiau su sąlyga, kad būtų išsaugotas konkurencingumas. „ Tačiau be išsamaus poveikio vertinimo ES valstybių lygiu, naštos pasidalijimo mechanizmo ir pakankamo finansavimo sunku būtų pritarti padidinti tikslą iki 2030 m. nuo 40 proc. iki 50-55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus“, – pažymi viceministrė Justina Grigaravičienė.

Mūsų šalis pritaria siūlomam Žiedinės ekonomikos veiksmų planui, kuriuo siekiama padėti transformuoti gamybos metodus, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Šis perėjimas reikalauja naujo požiūrio į žaliavų naudojimą. Būtina sukurti patikimai funkcionuojančią pirminių ir antrinių žaliavų rinką ir į šį procesą įtraukti visus ekonomikos dalyvius. Mūsų šalies požiūriu, nustatant naujus įpareigojimus turi būti atliktas išsamus poveikio vertinimas, numatyti finansiniai mechanizmai ir skiriamas laikas pramonei prisitaikyti.

Gegužę paskelbtą ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., kurios tikslas – saugoti ir atkurti bioįvairovę ir ekosistemų funkcijas, Lietuva vertina kaip svarbų žingsnį biologinės įvairovės krizei suvaldyti ir reikšmingą ES atsigavimo plano elementą, nes pandemija aiškiai parodė žmonių sveikatos ir ekosistemų būklės ryšį. Ši strategija kelia ambicingus tikslus: iki 30 proc. išplėsti visų ES saugomų teritorijų tinklą ir trečdalį jų nustatyti kaip griežtai saugomas, pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio sudarytų organinė žemdirbystė ir kt. Pasak Justinos Grigaravičienės, Lietuva ir toliau laikosi požiūrio, kad pirmiausia dėmesį reikia skirti jau įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir jas veiksmingai saugoti, o tuomet didinti jų plotą. Įgyvendinant strategiją ypač svarbu, kad įsipareigojimai ir finansavimas būtų adekvačiai pasidalyti tarp ES šalių, atsižvelgiant ir į kiekvienos šalies nacionalines aplinkybes.

Konferencijos metu jos dalyviams bus pateikta informacija apie š. m. gruodžio 8-11 d. Vilniuje planuojamą Espo konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo 8-ąjį šalių susitikimą bei jo svarbą užtikrinant aplinkosaugos standartų laikymąsi ir atkreiptas dėmesys į būtinybę formuoti ES lyderystę aplinkai saugios energijos sektoriuje.

Pranešimą paskelbė: Raimonda Karnackaitė, LR aplinkos ministerija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą