Gamta ir gyvūnai

Didelės sąskaitos šildymo sezonu – ne vienintelė problema: primena apie gaisrų pavojų

Dažnam lietuviui šis šaltasis sezonas galvos skausmą kelia dėl išaugusių šildymo kainų. Visgi ugniagesiai ir draudikai įspėja, kad šie kaštai yra niekis, palyginus su nuostoliais, kurie patiriami dėl gaisrų. Jų skaičius šildymo sezono metu ir vėl ženkliai išaugo, o vien dėl netinkamai įrengtų ar netinkamai naudojamų krosnių, židinių ir dūmtraukių nuo pernai spalio iki šių metų vasario pradžios Lietuvoje kilo beveik 700 nelaimių. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad dėl įsiplieskusios ugnies įmonės klientai per du pirmuosius šios žiemos mėnesius patyrė daugiau kaip 400 tūkst. eurų nuostolių.

Statistika nedžiugina

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pažymi, kad gyventojų dėmesio priešgaisrinei saugai dar tikrai trūksta, o kiekvieną šaltąjį sezoną ugniagesiams tenka gesinti apie pusantro tūkstančio su šildymu susijusių gaisrų. Dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka šildymo sistemos nepriežiūra ar neatsargus jos naudojimas.

„Iš viso šį šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose jau kilo daugiau kaip 1100 gaisrų. Beveik trys ketvirtadaliai jų kilo individualiuose namuose ir dažniausiai dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių, nesandarių krosnių bei dūmtraukių, per arti šildymo prietaisų laikomų degių medžiagų. Apie 400 gaisrų nuo praėjusių metų spalio kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio, o 330 – dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar prietaisų, netinkamo jų naudojimo. Metai iš metų tai išlieka pagrindinėmis gaisrų priežastimis“, – sako A. Gudžiauskas.

Raginimus pasirūpinti saugumu išgirsta ne visi

Nedžiuginančią situaciją patvirtina ir draudikų statistika, nuo praėjusių metų gruodžio pradžios iki šių metų vasario 9 dienos draudimo bendrovė ERGO jau fiksavo beveik šešias dešimtis gaisrų. Daugiausiai jų kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir netvarkingos elektros instaliacijos. Be to, anot M. Čebelienės, padaugėjo gaisrų, kylančių nuo akumuliatorius ir baterijas turinčių prietaisų.

„Nuo netvarkingų krosnių ar elektrinių šildytuvų kilusių gaisrų šią žiemą ir vėl neišvengta. Dar ne visi gyventojai išgirsta ugniagesių raginimus reguliariai išsivalyti krosnis ir dūmtraukius, nenumoti ranka į šildymo sistemos defektus, laiku juos pastebėti ir pašalinti, nelaikyti šalia krosnių degių daiktų. Namuose ne visuomet pasirūpinama tinkama elektros instaliacija, elektros prietaisų, įskaitant šildytuvus, atsakingu naudojimu bei savalaike ir tinkama priežiūra. Tai lemia skaudžias nelaimes ir dideles žalas, kurios šią žiemą siekė ir iki 72 tūkst. eurų“, – sako M. Čebelienė.

Nuo nelaimės neapsaugotas nė vienas

Aptardama gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku, draudikų atstovė pastebi, kad nemažai gaisrų kyla ir dėl nuo pačių žmonių nepriklausančių aplinkybių. Pavyzdžiui, šiemet būta tokių atvejų, kai ugnis į žmonių namus persimetė nuo kaimynų patalpų ar užsidegusio automobilio. Taip pat niekuomet negali būti tikras, kad nepaves tam tikri elektros prietaisai ar įrengimai. Ypač pavojingi gali būti šildymo katilų, elektrinių šildytuvų gedimai. Gaisras gali kilti net ir dėl nekokybiško telefono kroviklio ar defektų turinčios baterijos. Kitaip tariant, niekas nėra nuo nelaimės apsaugotas 100 proc., tačiau visi galime rizikas reikšmingai sumažinti laikydamiesi pagrindinių priešgaisrinės saugos taisyklių“, – sako M. Čebelienė.

Reikalingas didesnis dėmesys prevencijai

Gaisrų prevencijos priemonės apima ir autonominių dūmų detektorių namuose įrengimą, kuris yra privalomas kiekviename būste. A. Gudžiauskas sako, kad ugniagesiams vis dažniau tenka girdėti atvejų, kai suveikus dūmų detektoriui žmonės spėja savo jėgomis užgesinti išplisti nespėjusią ugnį. Dar svarbiau, kad dūmų detektoriai padeda išvengti žmonių aukų, nes gali laiku įspėti apie pavojų.

„Visgi dūmų detektoriai patys savaime nuo gaisrų neapsaugo, todėl būtina dėti daugiau pastangų nelaimių prevencijai. Ji kietuoju kuru šildomuose namuose turėtų prasidėti nuo priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi įrengiant ir prižiūrint krosnis bei dūmtraukius. Gyventojai taip pat turėtų pasirūpinti tvarkinga elektros instaliacija, nenaudoti pažeistų prailgintuvų ar šakotuvų, nelaikyti besikraunančių prietaisų po paklotėmis ar pagalvėmis. Taip pat kiekvienam svarbu žinoti, kad į vieną elektros lizdą nereikėtų jungti kelių galingų prietaisų. Ir, žinoma, neturėtų būti jokių kalbų apie rūkymą lovoje ar apskritai gyvenamosiose patalpose, fejerverkų leidimą arti namų ir kitų pastatų“, – sako A. Gudžiauskas.

ERGO Baltijos šalyse 

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Draudimo bendrovė ERGO 2021 m. Lietuvoje įvardinta geriausiai klientus aptarnaujančia draudimo sektoriaus įmone (remiantis bendrovės „Dive Lietuva“ slapto pirkėjo tyrimu). Šį titulą bendrovė pelnė antrą kartą iš eilės.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje. Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Daugiau informacijos teirautis: Jolanta Karpuškienė, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė, tel. 8 616 09090, 8 5 268 3606.

Pranešimą paskelbė: Karolis Adamonis, UAB „INK agency“

Parašykite komentarą