Rugsėjo 17–28 dienomis visame pasaulyje vyko Globalaus veiksmo savaitė #Act4SDGs, skirta paskatinti kolektyvinius veiksmus ir priminti pasaulio lyderiams, kad žmonės visame pasaulyje daro viską, kad pagreitintų pažangą įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus (DVT). Įgyvendinti šiuos „Darbotvarkės 2030“ tikslus įsipareigojusi ir Lietuva, tačiau Valstybės kontrolės atliktas tyrimas parodė, kad mūsų šalies pasirengimas yra nepakankamas, o visuomenės informavimas – fragmentuotas. Tą patvirtino ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos ir Vartotojų aljanso užsakymu atliktas tyrimas, parodęs, kad apie Lietuvos įsipareigojimus „Darbotvarkei 2030“ žino tik ketvirtadalis šalies gyventojų. Savo įžvalgomis ir komentarais apie šiuos tyrimus ir jų rezultatus pasidalijo Valstybės kontrolės vertinimą atlikusi Jūratė Dilienė ir globalaus švietimo praktikė, VšĮ „Pasaulio piliečių akademijos“ vadovė Indrė Augutienė.
Visuomenės informavimas – fragmentuotas ir neveiksmingas
Pagal Tarptautinį aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos patvirtintą modelį atliktas Valstybės kontrolės vertinimas parodė, kad šalies pasirengimas įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus yra toli gražu nepakankamas. „Trūksta nuoseklaus tikslų ir uždavinių integravimo į strateginius planavimo dokumentus, neužtikrintas tinkamas tarpinstitucinis koordinavimas ir institucijų gebėjimų šioje srityje stiprinimas, visuomenės informavimas yra neveiksmingas, suinteresuotųjų pusių įtraukimas – fragmentiškas bei nėra sukurtas veiksmingas duomenų stebėsenos ir pažangos vertinimo mechanizmas“, – gautus rezultatus komentavo Valstybės kontrolės vyresnioji valstybinė auditorė J. Dilienė.
Kitas šių metų pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad pasaulio mastu DVT žinomumas yra triskart didesnis nei Lietuvoje ir siekia 76 proc., nes mūsų šalyje apie DVT žino tik kas ketvirtas pilietis. Paklausta, apie ką signalizuoja išaiškėjęs toks žemas DVT žinomumas visuomenėje, Valstybės kontrolės auditorė įvardijo neginčijamas to priežastis – valstybės mastu darnaus vystymosi tikslų viešinimas nekoordinuojamas, nėra ir viešinimo plano, kuris užtikrintų kryptingą visuomenės informavimą, įtraukiant valstybės institucijas ir kitas suinteresuotąsias šalis.
„Pasaulio piliečių akademijos“ vadovė I. Augutienė taip pat pastebi šiuos nenuoseklumus, tuo pačiu papildydama, kad žmonėms sumaištį kelia ir daugybė skirtingų terminų, vartojamų kalbant apie DVT – tvarus vystymasis, darnaus vystymosi tikslai, „Darbotvarkė 2030“ ir pan. „Mūsų, nevyriausybinių organizacijų (NVO), darbas yra padėti išversti šitas didžiules politines ir deklaratyvias nuostatas į žmonėms suprantamą kalbą, kad mes visi pamatytume ir suprastume, kad tai ne tik valdžios ar Jungtinių Tautų (JT), bet ir mano darbotvarkė, ir mano tikslai“, – įsitikinusi globalaus švietimo praktikė.
Dalis tikslų – stagnacijoje ir regrese
2021 m. darnaus vystymosi indekso duomenimis, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių ir užima 31 vietą. Kokiuose rodikliuose mūsų šalis atsilieka ar stagnuoja? Pasak J. Dilienės, prastėja 13-o DVT „Kova su klimato kaita“ rodikliai, nėra pažangos įgyvendinant 2-ą „Kova su badu“, 10-ą „Nelygybės mažinimas“, 14-ą „Vandenynų ir jūrų ištekliai“ ir 17-ą DVT „Partnerystė įgyvendinant tikslus“.
„Siekiant spartesnės darnaus vystymosi pažangos šalyje, svarbu naujo planavimo laikotarpio dokumentuose sistemiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus ir uždavinius bei numatyti juos įgyvendinančias priemones, sukurti veiksmingą tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, skatinti viešąjį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, užtikrinti kryptingą visuomenės informavimą ir aktyvų įsitraukimą, institucijų gebėjimų stiprinimą, nuolatinę pažangos stebėseną ir periodišką atsiskaitymą už rezultatus“, – sako auditorė.
Pasak „Pasaulio piliečių akademijos“ vadovės I. Augutienės, mes taip pat vis dar per mažai suprantame, kokią įtaką kaip piliečiai bei šios planetos gyventojai darome darnaus vystymosi procesui. O juos darome ir per savo vartojimo įpročius, ir per ekonominę elgseną – ką perkame, kokius verslus remiame vartodami ar pirkdami jų prekes ar paslaugas.
Švietimas – pagrindinis įrankis DVT įgyvendinimui
Paklausta, kaip, nelaukdami sistemingesnio tikslų įgyvendinimo įrankių valstybiniu lygmeniu įdiegimo, galėtume prisidėti prie „Darbotvarkės 2030“, I. Augutienė priminė, kad dar 2015 m. pasaulio lyderiai, pasirašydami Inčeono deklaraciją, pripažino, kad švietimas yra darnaus vystymosi varomoji jėga.
„Šiuo metu Lietuvoje yra keičiamos ir atnaujinamos bendrojo ugdymo programos, kurių gairėse yra labai aiškiai deklaruota, kad darnaus vystymosi ir globalios temos turi būti integruojamos į bet kurį ugdomąjį dalyką“, – tvirtina I. Augutienė, tačiau iš karto priduria, kad labai svarbus ne tik šių temų įtraukimas, bet ir praktinis jų įgyvendinimas.
Nemažai darnaus vystymosi temų yra paliktos laisvam mokytojo pasirinkimui, todėl reikia sutelktų NVO ir švietimo bendruomenės pastangų, kurios padėtų stiprinti mokytojų bei mokyklų gebėjimus. „Svarbu parodyti, kaip reikalinga kalbėti apie darnų vystymąsi ir formuoti platų jaunosios kartos požiūrį, parodyti temų kompleksiškumą per įvairių dalykų pamokas, ypač – pilietiškumo ugdymą, kuris būtų pagrindas pilietinei jauno žmogaus pozicijai formuoti, – įsitikinusi globalaus švietimo praktikė. – Būtent tuomet mes suprasime, kad tiek klimato kaita, tiek migracija, tiek kiti globalūs reiškiniai liečia mus asmeniškai ir daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Tai ir yra svarbiausia darnaus vystymosi dalis – suprasti, kad viskas ir visi esame susiję.“
Šis straipsnis parengtas, įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai lėšomis finansuojamą projektą „Globalaus teisingumo kompasas”. Projekto vykdytojas – VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“.
Pranešimą paskelbė: Ugnė Kumparskaitė, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
