„Mes norime padaryti darbus pakankamai gerai, tačiau kai norai peržengia protingumo ribas, tai jau galime pradėti vadinti perfekcionizmu. Bent jau mano požiūriu, sveiko perfekcionisto būti tiesiog negali“, – įsitikinęs gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Specialistai įvardija, kad nors perfekcionizmas dažnai vaizduojamas tik kaip asmenybės bruožas, jis gali parodyti gilias vaikystės traumas. Formuoja aplinka „Perfekcionizmas nėra nei sutrikimas, nei liga. Tai – labiau tam tikra savybė, pasireiškianti per norą viską tobulai padaryti. Žmogus stengiasi viską apgalvoti, perskaityti, pataisyti, sukontroliuoti, o tai užima ganėtinai laiko ir reikalauja daug emocinės energijos. Yra investuojama daug jėgų ir nuolatos nerimaujama, ar viskas vyksta gerai. Siekis kuo geresnių rezultatų nieko blogo neatneša, tačiau perfekcionizmas sukelia daug įtampos, ypač…

Mėnesinės gali prasidėti sulaukus šešiolikos, o gali užklupti ir dešimties, tad vaikystei nesibaigus iškyla moterystės temos. Ką reiškia ankstyvos mėnesinės moters ateičiai? Į kokius naujus paauglės sveikatos aspektus apskritai reikėtų atkreipti dėmesį, kai ji suserga mėnesinėmis? Į šiuos klausimus atsako patyrusios akušerės ginekologės – Antonina Markauskienė ir dr. Švitrigailė Grincevičienė. Vienuolika metų – normalu Gydytoja akušerė ginekologė Antonina Markauskienė teigia, kad mėnesinės Lietuvoje mergaitėms vidutiniškai prasideda tarp vienuolikos su puse – dvylikos su puse metų. „Tačiau fiziologiškai ta riba gali svyruoti nuo dešimties iki šešiolikos“, – teigia „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbanti A. Markauskienė. Ji teigia, kad mėnesinių pradžiai įtakos gali turėti genetinis polinkis, mergaitės užimtumas, jos apkrovimas…

Nesėkmės baimė – kieno gi ji neaplanko? Net gi tuos, kuriuos laikome pačiais sėkmingiausiais. Su psichologe, sporto psichologijos konsultante Lina Vaisetaite iš visų pusių kaip Rubiko kubą vartome šį reiškinį, dėl kurio kartais lieka neįgyvendintos  geriausios idėjos, kuris atneša abejonę ir verčia sustoti pusiaukelėje. Tai kaip gi pažaboti tą kaustančią nesėkmės baimę? Nors nesėkmės baimė lanko daugelyje gyvenimo sričių, tačiau viena tokių vietų, kur ji iškyla visu gražumu ir nori nenori tenka su ja dorotis – sportas. Todėl neatsitiktinai šia tema kalbiname sporto psichologijos konsultantę, psichologę Liną Vaisetaitę – savo darbe ne kartą turėjusią padėti įveikti vieną stipriausių priešų – nesėkmės baimę. Pašnekovė mielai sutiko pasidalinti ką daryti, kad ji…

„Seksualinės fantazijos yra tiesiog mintys, o ne veiksmai. Jos yra natūrali ir sveika psichikos dalis, ir jų stigmatizavimas daro daugiau žalos nei naudos”, – įsitikinusi psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. Fantazijos stiprina santykius „Seksualinės fantazijos atlieka svarbų vaidmenį žmogaus psichikoje, nes jos leidžia saugiai tyrinėti troškimus, išreikšti seksualumą ir praturtinti intymų gyvenimą“, – teigia psichologė ir seksologė Nikol Stičinskaitė. „Fantazijos padeda pažinti save – jos suteikia galimybę tyrinėti savo norus, ribas ir tai, kas kelia susijaudinimą, net ir be realaus veiksmo. Tai tarsi saugus psichologinis žaidimas, kuriame galime išbandyti įvairias patirtis“, – aiškina N.Stičinskaitė. Fantazijos, anot seksologės, gali būti puikus būdas stiprinti santykius. „Dalijimasis fantazijomis su partneriu gali skatinti atvirumą…

Vaiko emocinės iškrovos – tikras košmaras tėvams ir prikaustantis „spektaklis“ smalsuoliams. Visgi šios scenos užkulisiuose slypi sudėtingi neurologiniai procesai, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam. Apie tai, kas vyksta vaiko organizme isterijos metu ir kokie veiksmingi metodai padeda vaikui nusiraminti, pasakoja vaikų psichologės Justa Ryženinė ir Viktorija Urmanavičiūtė. Žala abiem pusėms Vaikų psichologė Justa Ryženinė įspėja, kad vaikų isterijos priepuoliai gali turėti rimtų pasekmių tiek vaiko, tiek tėvų sveikatai. „Bet kokia stresinė situacija, o vaiko isterija neabejotinai tokia yra, sukelia nerimą. Jis kyla tiek vaikui, tiek tėvams, ir tas nerimas ateina su visomis galimomis rizikomis – padidėja kraujospūdis, o jei tai labai intensyvu ir vyksta dažnai, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai: galvos, pilvo…

„Fiziškai užspaustos emocijos veikia lyg uždelsto veikimo daugybės lėtinių ligų bomba. Nerimas ir įtampa gali pasireikšti galvos, skrandžio skausmais, aukštu kraujospūdžiu ar kitais somatiniais simptomais“, – kalbėjo psichologas Karolis Poderis. Visuomenėje vis dar veikia stipri stigma, kad emocionalūs vyrai yra nevyriški, tačiau emocijų slopinimas gali labai neigiamai paveikti organizmo veiklą. Vyrai irgi emocionalūs „Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys biologiškai išgyvena panašų emocinį intensyvumą. Kitaip tariant, vyrai iš prigimties nėra mažiau emocionalūs. Tačiau egzistuoja dideli individualūs skirtumai: vienų emocijos labai intensyvios tose pačiose situacijose, kitų – gerokai ramesnės. Dažnai poroje tai virsta tarpusavio nesusipratimais ar kaltinimais „tu esi nejautrus“ arba „tu – per jautrus“, – kalbėjo K.Poderis. „Jei įsivaizduotume skalę…