Koks apsurdas…. Apsurdas ir didziausia neteisybe… Atrodo stengiesi, viska darai kuo puikiausiai, bet visvien atsiranda zmogus, kuris sugeba apkartinti gyvenima… 🙁 Beprotiskai sunku gyventi, kai taip buna…Siaubingai sunku, kai savo gyvenimo kelyje sutinki zmoniu, kuriems visas pasaulis yra tik jie patys, o visi kiti-tiesiog nuliai… Ir taip pikta sirdyje, kai tie zmones sneka apie tave tokias nesamones, kuriu net pats nebutum sugalvojes.Nekenciu tokiu zmoniu… Nekenciu zmoniu, kurie mato, girdi, jaucia ir klausosi tik saves. Bet kas is to, kad as ju nekenciu? Juk jie neisnyks del tos mano neapykantos…
Jauciuosi tikrai beviltiskai…Negana to, kad sirdi grauzia tie prakeikti zodziai, kad as nieko nedirbu ir t.t, tai dar lyg specialiai matau, rodos, ta sauniausia ir vieninteli su kita…Ir tai dar labiau gniuzdo, lenkia prie zemes ir vercia pamirsti visas svajones, bei iliuzijas…Kas is to, kad jis man sypsosi, kad rodo demesi ir t.t. ? JIs turi savo zmogu, o as jam paprasciausias niekas…Kaip ir daugeliui sioje zemeje esanciu zmoniu…
Ir kas blogiausia, kad as vis viliuosi, kad stai rytoj jis prieis ir pasakys, ka nors tokio, kas pakeis mano gyvenima…Taciau jis, kaip ir visada, neprieina… O stai tada ir vel graziu save, ir vel vadinu kvaile.. Taciau po poros dienu vel viliuosi, nes stai vakar jis pasake, kad jam smagu buti su manimi…Ir ka jus manot, ryt jis prieis prie manes? Prieis?! Ne… Jis tikrai neprieis as tai zinau, bet vistiek kaip didziausia naivuole pasulyje tikiuosi, kad net ir man nusisypsos laime…Taciau, ne…Paprasciausiai likimas su manimi zaidzia, erzina, vercia nusivilti… Ir man tai taip beprotiskai skaudu…
Noreciau pakeisti savo gyvenima…Bet kaip? Nusikirpti plaukus?Isigyti naujus dzinsus? Nusipirkti suni? Pasikeisti kambario tapetu spalva? O kaip tada pasikeisti sirdi?m? Kaip istrinti tuos nelemtus jausmus, nusivilimus? Kaip pasalinti, ta nusivylimo gyvenimu karteli is gerkles? KAIP PAKEISTI GYVENIMA? :(( Kaip pakeisti ta vieninteli?…. :((
15 komentarų
Anonimas
pirmiausiai pradek nuo saves, uz ka nekesti kitu zmoniu? jie nuzude ka nors? koks tau skirtumas kokie jie yra, nepatinka nebedrauk, o jei vercia aplinkybes bendrauk minimaliai. o kodel jiems visi kitu turetu buti ne nuliai? kiekvies uz save. kaip sakoma gera sirdele, plika subinele.. normali-mergina labai teisingai pasake. zmones be ranku, be koju gyvena gyvenima ir juom dziaugiasi, o mes kvarsinam galva ne del to, del ko reiketu. jei ilgai lauksi, nepastebesi kaip prasvaistysi graziausius gyvenimo metus.
tiole
Nu kas cia per nesaaaaaaaaaamone! ka cia keisti? ten ta vieninteli uz borto reik greiciau mesti!
normali-mergina
tavo beda buvo lygiai tokia pati ,kaip ir mano priesh kokius du metus.
zinaij ka daryk?KEISK PATI SAVE. mintyse kalbek su savimi.man tai labai padejo.DYDZIAUSIA PAS TAVE KLAIDA YRA TAME KAD SUREIKSHMINI VISAI NUO TAVES NEPRIKLAUSANCIUS VEIKSNIUS.
TU IS TAU DUOTO GYVENIMO DARAI TRAGEDIJA ,NES NEKREIPI DEMESIO I TAI KA JIS TAU DAVE.suprask kad pirmiausia esi sveika, viendel to gali kiekviena diena sakyt kad ji yra pati geriausia.nes yra tsukstanciai zmoniu kurie pergyveno kaip tu del kvailu dalyku , o kai tapo invalidais liudi kad nebegali pergyvent del ju. galiu cia isiplest ad net sunku bus tau perskaityt.bejei sihties tau taip sunku , mielai tau padesiu parasyk man i negaliu-sakyti@one.lt galbut man pavykstau apdet kaip pavykopadet sau paciai.
kuku
mergina,kiek tau metu?
Siaip...
Labai daug tiesos parase normali-mergina. Tikrai verta isiskaityti i tai, ka ji pabreze.
kuku
klausiu autores 🙂
kristute
ex su laiku gyvenims tave taip uzgrudins kad i tokius dalykus nebekreipsi demesio…i kuo greiciau i tas nesamones sjausi tuo geriau bus…as seniau irgi imdavau viska i galva,pergyvendavau del visokiu apkalbu,del baxuriuku:)…tokiu situaciju ir man buvo ir dabar dar buna bet paparasciausiai ramiau reaguoju. kasnors peza apia mane kokias nesamones tegu peza as zinau kad taip nera o jeigu jiem geriau nuo to tegu…ir tas sauniausias ir vienintelis gal tik dabar tox atrodo veliau kitaip mastyt predesi;]
Ana
Pasistenk,pamiršt,negalvok apie ji. Jis nevertas tavo ašarų. Žinau-sunku.Bet tik laikas gydo žaizdas. Patikėk,būna ir blogiau. Žinau ką reiskia būti apšnekėtai zmonių nebūtais dalykais,kuriais pasitikėjai. Liūdna ir man buvo.Tačiau ir dabar nelinksma. O dėl jo,nepergyvenk,pasistenk su laiku pamiršti.
iskaudinta
tiesiog nelengva tau patarti, nes pati esu panasioj situacijoj…esu ziauriai iskauidinta……..todel patariu nelaikyti to skausmo savyje, jei nori verkt verk, jei nori issipasakoti surask zmogu, verta tavo pasitikejimo, bet nezlugdyk saves viska laikydama savyje…toks gyvenimas…kiekviena diena siuncia labai sunkius isbandymus…bet mes turime ieskoti iseities su viltimi, kad pavyks….(jei noresi pasikalbet rasyk…gvaizde@one.lt)
saulyte
tas sauniausias ir vienintelis butu toks tada kai prieitu prie taves ir ispildytu tavo fantazijas na typo pakeistu tavo gyv.ir pan. bet pati matai kad taip nera!nepergyvenk atsiras toks kuriam tikrai rupesi! del apkalbu tai cia teisybe visi sako neimk i sirdy! apie save irgi visokiu nebutu dalyku esu girdejusi,bet jeigu kazkam nuo to geriau tai prasom…zinai man pasirode gal esi per mazai uzsiemusi kad daug galvoji apie gyvenima ir pan.susirask kokia veikla,patikek jei butum lb uzsiemusi neturetum tiek laiko svarstyti tokiais klausimais!!!
nuomone
Gyvenime bus ir silto ir salto.O duodama tam kad galetume mokytis,suprasti,pazinti.Pikti,megstantys skaudinti zmones visiems pazistami ir jie lydes mus visa gyvenima.Nuo tokiu neatsisijosi,bet keisdamas save,ju nepazinsi…Tegu zmonės tave priima tokia, kokia esi ir jiems patiems bus blogiau jei nepanores to daryti.. Nesvaistyk laiko zmogui kuris nenori jo praleisti su tavim 😉
Ta, kuriai liudna...
Na, saulyte, patikek-wisas mano gyvenimas – lekimas…. Ne, ne nuo nebaigtu darbu, bet del to, kad amzinai visiems reikia: Tai padet organizuot ka nors, tai ta rengini pravest, tai kita, tai nepamirst olimpiadose sudalyvaut… Ir stai viena diena stabtelejau, ir pagalvojau, kad as amzinai visur lakstau, bet aplinkui nera nei vieno zmogaus, kuris mane isklausytu, kad ir 12 nakties, kuris mane tikrai suprastu… Man patinka veiklus gyvenimas, bet kartu jauciuos beprotiskai vienisa….
Anonimas
olipiados… tai tu mokine ir pilna tiek neapykantos… matyt esi mazai uzsiemus… 😉 o jei rimtai, kartais tas laukimas uzsitesia per ilgai…
Anonimas
as taip pat daznai susimastau apie savo gyvenima, atrodo visi aplink vien tik savanaudziai ir atrodo, kad man vienam tik taip pastoviai nesiseka gyvenime, kartais atrodo jau pradedi isivaziuoti, stai vel vienos bedos uzpuola. Kai kada atrodo, kad jau paciam ‘stogas’ vaziuoja, jautiesi kaip koks kvailys vel patikejes is paziuros geru zmogumi, kuris netiketai nugirdus pasirodo eilinis savanaudis, neturintis kartais ne trupucio uzuojautos. Bet stai gyvenimas yra gyvenimas, kuo toliau, tuo vis maziau beimanoma kuo nors pasitiket, kazka gerbti, vis labiau tampama korumpuotais. Bet reikia stengtis keisti poziuri i aplinka, stengtis keisti save, tapti saltesniu, abejingesniu. Kartais imi atrasti visai kitokiu zmoniu bruozu, suprasti, kad nesi vienas. Beje as nusprendziau, kad geriausiai atstoja draugus visgi seima. Jie visada paguos kai bus sunku. Beje dazniau stenkis pasitiketi ne vien pirmu ispudziu, zvelk giliau.
Anonimas
beje dar patarimas zmogus esi pats savo gyvenimo kalvis ir turedamas noro gali daug ka pakeisti, tik reikia noreti ir stengtis. Remkis kojom tvirtai i zeme ir kovok uz tikejima rytdiena, uz tikejima gyvenimu. Galvok, kad si diena, si minute, si sekunde gali daugiau nebepasikartoti ir stenkis ja kuo geriau ir kuo idomiau ir pilnavertiskai isnaudoti. SEKMES