..Ir vis del to zaizdos gyja ilgai.Kad ir kaip stengtumeisi jas uzglaistyt, pamirst ar dar velniai zino ka padaryti,tai nepades.Na gerai, pades,bet gal tik tam kartui. Kodel taip prisirisus prie vieno zmogaus taip sunku nuo jo atsiristi,Tuo labiau,kad jis nesuteikia tau tiek,kiek tu noretum?Kodel Jis vis dar sukasi mintyse?Kodel tiesiog negali saves isivaizduoti kito gleby,kodel kitas negali paliesti tavo rankos? Zinau,laikas viska uzgydys,dar praejo tiek nedaug,nuo tada,kai nustojau Tave liesti,kai nebejauciu Tavo lupu,nematau Tavo akiu ir nejauciu tvirtu ranku. Ir dabar galvoje tik viena mintis,jei nera Taves,nereikia nieko.Tikriausiai reikia poilsio,poilsio nuo draugystes,nuo kazkokio suvarzymo ar isipareigojimo,net nezinau nuo ko. Dabar man tik reikia gero draugo,kuris neleistu man paskesti mintyse,liudesy ir parodytu tikra gyvenimo dziaugsma,bet nesidometu manimi labiau nei paprasta drauge. Man gera sypsotis,kai mane juokina,kai mane pradziugina,mielai su manim sneka,rupinasi ir t.t. Juk tai taip gera!Bet vos isgirdus bent menka uzuomena, kuri susijusi su zodziu „pora” mano kunu perbega milijonai siurpuliu,sirdis suspurda is baimes ir as apsigaubiu skydu,uzsimurinu siena,kurios neisgriautu ir buldozeris. Aisku,nei vienas negalim pasakyti,kas bus rytoj,ka mastysime po savaites,ar kaip gyvensim po menesio,ir as nenusiteikiu…As stengiausi plaukti pasroviui,as vis dar plaukiu!Bet kartais,plaukdama ta „upe” tarsi uzplaukiu ant seklumos,tada pasidaro taip negera,ir nebesinori testi keliones…Bet zinau,kad turiu!Uzsibreziau sau tiksla:gyvensiu taip,lyg rytoj mirciau!Juk gal tai mano paskutine diena,tai kodel gi man jos nepragyvenus laimingai,graziai,smagiai…Taip kaip man patinka?!.. Rasau rasau ir negaliu sustoti,atrodo dar tiek daug galeciau pasakyt,bet jau dabar nesugalvoju isvados jokios,nei baigiamojo zodzio,tai kaip ir uzteks pasakyti,jog dabar as bijau.
18 Comments
Paliktoji
Zinote, dabar perskaiciusi ir autores straipsneli, ir jusu komentarus, po biskuti pradedu suprasti ir savo jausmus…, juos analizuoju…, galbut meile – tai issukis! Jeigu istversi – gyvenimas apdovanos tave dar viena meile, kuri ir bus TAVOJI; jeigu neistversi – gyvenimas daugiau nieko ir neduos… reikia atleisti uz visa ka JIS padares, reikia padekoti uz visa ka dave, rekia palinketi ir JAM ir sau daug daug sekmes… AUTORE, manau visus atsakymus tu pukiai zinai, tik galbut jie per daug skaudina, kad galetum jais patiketi… Bet pabandyk pati suprasti, juk is to gyvenimas ir susideda – meile ir skausmas, meile ir skausmas….. Juk sie du jausmai yra nuolatiniai sveciai ir sazineje, ir sirdeleje, tik deje kartais atslenka visai nekviesti…
Stiprybes ir tau, ir visiems sios planetos svajotojams, nes po skausmo ir daugybes nevilties asaru lieka tik svajones, kures dabar yra puikus metas pradeti igyvendinti….
sima
labai artimos mintyts, tik tiek , kad aš dar liečiu savo žmogaus rankas ir bijau to plaukimo pasroviui, bijau atitrūkti ir pasijusti vieniša, bijau viską užbaigti ir pradėti viską iš pradžių.
nikė
mano būsena tokia pat, kaip ir tavo… tiesiog tavieji zodziai atspindi visa tai, kas darosi dabar su manim.. nerealiai fainiai parasei…
saldus prisiminimai
jei pries kelis metelius buciau tai perskaicius,buciau apsizliumbus kaip maza mergyte,gyvenau taip pat… bet dabar ..nzn,kazkaip viska prisimenu tik isore,nesigilinu i jausmus kurie draske sirdi.bet visvien daznai sugryztu i „ta” pasauli kuris man buvo pats mieliausias,pilnas laimes,meiles… aciu dievui,kad nebeskauda…
autore
saldus>> va matai, tau neskauda, o man skauda..ir as gyvenu tame pasaulyje, i kuri tu tik sugrysti,kaip i svecius.. o jame gyventi tai istisine kancia, kuri nezinia kada baigsis.. ir esi priverstas griuti ir vel keltis, taip ir nepakylu iki tos aukstumos, kurioje nebesuklupciau.. plem ir vel as rasau.. rasau rasau.. gal negerai darau, kad istisai rasau,kad gilinuosi i save? gal butu paprasciau viska uzmirsti jei nerasyciau ? bet kodel kodel kodel.. kodel nerandu atsakymu kad ir kur ju beieskociau atsiremiu i siena ir vel viska analizuoju is naujo..?
saldus prisiminimai
stenkis nebegalvot,o gal pabandyk surast kokiu nors trukumu uzuot galvojus vien tik apie salduma,geruma kuri tu turejai ir tuom gyvenai.zinau ka tu dabar isgyveni,bet ateis laikas kai pati mastysi „nebuvo verta tiek gilintis,kankinti ir dar labiau skaudinti sirdele,kas buvo tas buvo” pamatysi,viskas susitvarkys-patikek manim!!
nezinau,jauciu man buvo skaudziau… verkiau 2 paras be sustojimo,sunaudojau apie 4 pakelius serveteliu:) paskui biski nusiraminau,bet visvien prisiminus verkdavau dar kokius 4 menesius…nes jauciau tai buvo mano zmogus(bent jau tuo tarpu kai buvau su juo,taip atrode)dabar galiu paskyti kad ne velnio.prisipazinsiu,kad kai ir dabar prisimenu tas akimirkas,kazkas sirdelej suvirpa…nu vienu zodziu galzciau rasyt ir rasyt,taip pat kaip ir tu:) nusiramink,praeis!!
ddj
tikrai praeis!reikia laiko.ziaurus tas praradimo,issiskyrimo jausmas.patikek,uzgyja sitos zaizdos.mane tai guode, tai,kad daug daug daug zmoniu yra tai isgyvene.dar kazkur skaiciau,kad padeda(ir tikrai padeda)isivaizduoti,kad ir antra pasaulini kara,kada zuvo beproto daug zmoniu,ju seimu gyvenimai buvo sugriauti,o tu cia drysti pergyvent del nepasisekusios meiles.arba,kad ir afrikoj badaujantys vaikai,kaip jauciasi ju motinos.daug kam yra blogiau nei tau.
skaudu ir liudna,jauties niekam nereikalinga.zinai kiek zmoniu tai isgyveno,vadinas ir tu gali.geriau prisimink kas buvo bloga ir pyk.tai velgi geriau uz saves gailejimasi.sekmes ir sveik
izabele
tai gal tu durna
iskaudinta
kaip ziauriai jauciuos,issiskyriau su vaikinu kury myliau turbut labiau uz sawo gyvenima,siejau su juo visa sawo ateity,bet jo jausmai buvo netikri man,daug kartu jam atleidau nes mylejau,prisirisau prie jo dar labiau,o dbr wiskas baigta…jis pasake kad manes nemyli,matau ji kiekviena sestadieny ir negaliu neverkti prisiminus visa tai kas buvo,kaip buvo gera su juo,kaip jauciaus tomis akimirkomis…kiekviena diena mastau apie ji…neina pamirsti,jau nebezinau nei ka daryti.nors mane iskaudino bet vistiek ji myliu,neina ant jo pykti…kiekviena diena vis tokia pati…liudesys ir prisiminimai…
rimi-hyper-market
to iskaudinta> ne ce pataikei :DD nu bet pasakojimas tai tkr grazus tos paneles kuri parase.. optimistinis.. iskaudinta skaityk teksta 43 kartus, ir pradek mastyti kaip autore masto, pazvelk i viska optimistiskiau, juk nera to blogo kuris neiseitu i gera, tiesa? abiem panom sekmes ;]
kodel?
Zinau, ka reiskia sitas jausmas…man yra taip pat kaip ir tau.meiles zaizdos gyja tikrai ilgai.su vaikinu draugavau netikedama,kad draugauju.baugu buvo prisiristi prie jo.leisdavau jam daug ka,pyktis nenoredavau,bijojau ji prarasti…verkdavau del jo beveik kasdien,drauges guosdavo mane,bet jam nieko nesakydavau.nors as pati matydavau,kad musu draugyste tik teoriska,bet to nenorejau pripazinti sau.kai paskambinusi jam atsiliepe kita ir prisistate jo mergina,supratau, kad viskas baigta…pats to pasakyt neisdryso…ta vakara verkiau,bet ryte juokiausi negaledama patiketi,galvojau,kad tai sapnas…iki sios dienos nzn ar jis tada turejo kita,ar ne.budavo dienu kai viska pamirsdavau,bet daug dienu vis verkiau del jo.sunku pamirsti ji,ypac,tada kai eini i ta pacia mokykla ir sedi toje pacioje klaseje.praejo kazkur jau puse metu,bet tik si sestdieni prisipazinau mylys ji.kai myli zmogu,tai sunku prisileisti kita,nors tas kitas gal ir pakeistu tavo gyvenima. visada sakau sau laikykis,tad galiu palinket tau taip pat to paties.zinok,kad ne esi neviena…musu tokiu yra pilna…iki
Bzikas
vienas komentaras.. ne tik panos kencia… praejo metai… siek tiek lengviau, bet… tikrai nenoriu nieko prisileisti taip arti kaip prisileidau JA… bijau… truksta artimo zmogaus salia… nusibodo menesi tampyt kazka ir palikt… bet bijau.. bijau kad nutiks tas pat… gal nemokejau jos brangint?… gal supranti ka prarandi tik tada kai prarandi?… klausimai nieko nepades…
autore
to kodel ? : aciu ;] si zodzi dazniausiai isgirstu is tu, kai bunu ipusjeus pasakoti savo gyvenima ;]] plem.. laikytis kartais net nebuna uz ko, atrodo krenti, o viskas tau slysta is ranku, atrodo kai sypsaisi,tada akyse pasirodo baimes asaros, kad viskas juk bagsis ir ta laime ir dziaugsmas.. todel beprotiskai bijau vel pajausti ta jausma ir poto jo pasekmes ;]
to Bzikas : tikiuosi musu gyvenime atsiras tie zmones, kurie pades iveikti tas baimes, leis pasijusti laimingais.. matai ce kokia teorija : ivertinau ka turiu ir supratau kad praradau tai ko neivertinau ;] praeis si busena.. anksciau ar veliau viskas praeis siam gyvenime, nieko nera amzino.. bent jau tai guodzia ;]
Bzikas
to Autore: aisku viskas praeis… sunku be galo, bet lengviau jau nebus… gyvenimas ziaurus…
autore
tik kartais blogi dalykai slenka taip letai, o gerieji prabega nepastebimai.. nieko jau pamazu atsigaunu.. nera to blogo kas neiseitu i gera, dabar atradau tikruosius draugus, pazinau netikrus, todel JAM galiu tik dekoti, nes JO deka ivertinau ka turiu, deja supratau kad praradau tai ko neivertinau :] ateiciai bus pamoka ;]
guest933
graziai parasyta.. kas tiesa tas nemelas..laikykis autore..isikibk uz draugu ir laikykis :* respectas tokiom kaip tu.. as del jusu ir gyvenu !
nuomone
mm graziai parasyta.. nebijok autore, viskas bus gerai.. bent jau tikek tuo.. jei neberandi del ko gyventi, pasistenk del kitu, nes galbut tu kitiem esi labai stiprus zmogus, galbut kiti is taves pasisemia stiprybes.. nenuleisk ranku ;]
autore
.. wisada ateina rytas, kai reikia su kuo nors atsisweikinti wisam laikui.. nuo to laiko prasideda wisas gywenimas.. gywenimas nujaucia, kad bus tokiu atradimu ir praradimu.. po to kiekwiena dziaugsminga walanda apsinesa kaip zalwaris nuodingu apnasu plewele.. tada mes suwokiame, kad wiska, ka turime brangaus, wiena karta teks prarasti.. As bijau myleti.. Myledama bijau netekti.. netektis – tai skausmas.. o skausmas po skausmo ir sirdi sudauzo.. toje vietoje kur turetu buti sirdis dbr yra zaizda, kuri niekaip negali uzgyti.. ji vis atsiveria is naujo ir is naujo, kaip ir kiekvienas jo skambutis.. aj bet pasirodo galima susigyventi su wiskuo.. ir tas skausmas jau nebe toks swetimas ;]]