stiprus uzsispyrimas, arba gimstantys tikri jausmai…

sveiki…tai va nusprendziau papasakoti savaja istorija, noreciau kad issakytumete visa savo nuomone, ka jusu manymu darau blogai, ir kaip tureciau elgtis…nes dazniausiai daug geriau matai svetimas klaidas, negu iziuri savas…tai va, esu jauna, nu ne 14likine bet dar nepilnamete…atsirado mano gyvenime vienas zmogus, kuris man viska viduje sujauke…kiek anksciau esu turejusi simpatiju silpnesniu ar stipriu, visos jos buvo kitokios…na o dabar atsitiko taip..su tuo zmogumi mokausi vienoje mokykloje, jis uz mane vyresnis…tiesa sakant kazkokias silnutes simpatijas jam jau seniai jauciau, bet niekada nebuvo neiko rimto..tik taip grazus, gerai atrodo, ir nieko daugiau…bet va pries kazkur 2men, jis mane pastebejo…pradejo rodyti demesi, gavo nr, pradejo rasyti grazias sms, pasake kad jam labai patinku…tada jis man buvo vienas is graziu man bernu, ir tirai nedaugiau..na ka, mes susirasinedavom, jis vakarais atvaziuodavo su draugais pas mane, pabudavom visi, pakalbedavom…man budavo tikrai smagu, linksmai leisdavom laika…matydama ji kasdien, pradejau jausti jam stipresnes simpatijas, nebe taip saltai bendravau kaip is pradziu, tiesiog pradejau apie ji rimciau galvoti..po kiek laiko jis man pasiule pabandyti draugauti…nors saltai, bet sutikau…jis man tada tikrai patiko, bet sugebedavau visada islikti pakankamai salta jam..taprasme nerasydavau as jam myliu noriu negaliu ir t.t…isdraugavome lb neilgai, apie pora savaiciu…nes supratau kad taip reikia…tiesa, kai draugavome jis man vis labiau patiko…bet pradejau pastebeti jo minusus…jis pradejo elgtis kitaip negu anksciau, atvaziuodavo tik kartais, matydavom vienas kita vis reciau, jis labai daug laiko praleisdavo su draugais, kartais net neparasydavo visa diena…kuo toliau tuo labiau emiau i sirdi, kol drauge nepasake, kad…mano, kad jis mane tik skaudina ir zaidzia…jauciau kaip noriu buti su juo,bet..nusprendziau tvirtai, issiskirsiu…ta vakara verkiau apsikabinus pagalve, klausiau jo megstamiausia daina…ir parasiau kad as ne jam skirta, ir kad negalim but kartu…pasiuliau likti draugais…jis sureagavo lb normaliai, net atrodo kad per daug nesistebejo, tik pasake kad mane vistiek lb myli, ir kad tikis kad dar kadanors busim artimi…bet tuo niekas nesibaige, atvirksciai, tik prasidejo…kuo toliau tu daugiau ir graziau jis man rase…rase kad myli, negali pamirst…kad as jam kazka reiskiu, ir esu jo sirdy-esu isitikinusi…taip jis sake savo geriausiem draugam, taip kalba visi…jis yra labai nedrasus, ir prie manes priejas bijo apsikabinti, ar pabuciuoti….as jo tikraj nepamirsau..gal net isimylejau…nes kuo toliau tuo dazniau apie ji galvoju, kai ji pamatau, pradedu drebeti,noriu prieiti ir ji visa isbuciuoti…jis man tirai rupi…o jis mane tikina kad ir as jam rupiu, kad myli mane…bet…atrodo viskas taip grazu, jsi amne myli, as ji, BET…jis man nebesiulo draugauti….jis siulo susitikti, nori kad su juo buciuociaus ir t.t o draugystes jam..nereikia…jis zino kad su juo tikraj draugauciau, nes buvo keliatas situaciju per kurias jis tuo isitikino…pries pora dienu buvo eilinis musu susirasienjimo vakaras, mes buvom biski apsipyke..nerasiau jam kad ji myliu ir t.t ir jis paklause ko as jam tokia salta…sakau ai nera prasmes kazka testi…nors sirdis verke noredama buti su juo…tada jis man parase, kad mane isimylejo..ir tada as jo tiesiai sviesiai paklausiau, ar mes dar busim kartu?jis paklause ar as to noriu…pasakiau kad taip…ir pasake busim.taip pasake…ir kas isto kad pasake?praejo savaite, o jis apie jokia draugyste nei zodzio…toliau myliu myliu rupi man ir t.t…hmm…galiu laukti, nes beprotiskai noriu buti su juo, bet…nzn ar yra ko laukti?manau, kad nieko ir nebesulauksiu…ir galvoju, ar kazkaip bandyti nugaleti save ir toliau laukti, kol jis pasiulys buti su juo…ar bandyti viska pamirst ir gyventi toliau be jo..:”(