na va kilo ir man noras papasakoti savo istorija, kuri dar nepasibaigė…bet manu jau nebeilgai truks…o buvo taip..kartą per vienadrauge susipažinau su tokiu vaikinu, iš kart kritom viens kitam į akį..buvo keli susitikimai, bet kažkaip viskas nutrūko, aš nejaučiau jam šiltų jausmų…gal po pusmečio jis man parašė, kvietė susitikt, nesutikau..praėjo maždaug metai – jo skambutis, sutikau susitikt, vakaras praejo linksmai, buvo ir jo draugai, jau tą vakarą mes šiltai bendravom…ant rytojaus vėl gražios sms, po to jis man parašė savaitės vidurį(jis didmiestyje sudijuoja, jam tuoj bus 21, bet dažnai grįžta į mano miestą), susitikom vel, buvo gražus vakaras, kitą dieną vel susitikimas..atrodo viskas idealu..visą savaitę kol nesimatėm – rašinėjomis(tiksliau jis man visada rašė), prisipažinom viens kitam, kad patinkam viens kitam, jis rašė, kad myli ir t.t…..pora savaičių viskas buvo puiku, kol kartą..jis parašę, kad penktadienį negali grįžti pas mane – nesigauna, o aš šeštadienį buvau klube savo mieste – žiūriu jo draugas ir jis pats šoka su kita mergina, ir ne tik šoko..jis manęs nematė, o kai pamatė – tai aprimo iškart, bet vistiek buvo su ja, kitą dieną susirašėm, susitarėm susitikt ir viską išsiaiškint..tai va, atėjo ta diena ir jis man paaiškino, kad grįžo visai netikėtai, o tą paną jis matė tik pirmą kartą ir buo naniet girtas, prašė, kad atleisčiau…na mes net nedraugaujam oficialiai, bet vistiek taip elgtis, kai jis pats rašė tokius žodžius, kad aš jam rimtai patinku, kad tai nelaikina, kad negali be manęs ir t.t. ir kas blogiausia, kad aš patikėjau jo žodžiais ir galvojau, kad gausis kažkas rimto…man gera būti su juo..aš nenoriu visko nutraukti, bet negaliu to atleisti, nebent pamiršti…ką man daryti???? ar suteikti jam antrą šansą? iš kur man žinoti, kad tai ne žaidimas??? nors manau, kad jis galvoja, kad aš ja atleidau, nes bendravom taip kaip anksčiau..na toks ir bendravimas – mums nereikia kalbėti, mums tiesiog gera būt šalia viens kito, bent jau aš taip manau..beje aš su juo nemiegojau ir nežadu..jam tuoj 21, o man neužilgo bus 18…man daug kas nepatinka, pvz.:jis susiskambina su draugais, ketina varyt i kluba ir panašiai, tačiau manęs tiesiogiai nepakviečia, galbut todel, kad ma jau neužilgo reiks namučių…….prašau atverkit man akis ir patarkit ką daryti…nemanau, kad jį įsimylėjau, gal tik perdaug prisisvajojau apie mus…juk mes net nepora, o aš iš jo reikalauju daug…na bet jis man rašė taip lyg norėtų būt kartu kuo dažniau ir t.t. Tai va…nenoriu likt įskaudinta, bet nenoriu galėtis, kad galbūt aš suklydau dėl jo jausmų…aklavietė…patarki..liksiu dėkinga…
5 Comments
Gintaras
Kriste,
As va panasiai gyvenu su savaja. Tau kaip man nepatinka mylimo zmogaus noras pabuti su savo draugais be taves. Mano drauge taip pat sako, kad myli, negali be manes ir net nenoretu galeti. Taciau ateina vakaras, savaitgalis ir as isgirstu kad, kad ji noretu isvaziuoti viena. Ji sako kad jei to reikia. Ji neslepia, kad su draugemis vaziuoja pasivazineti po miesta, nueina i kluba. As nesu tylintis zmogus. Klausiu jos kodel to negalime daryti kartu? Sie klausimai ja nepaprsatai erzina. Ji bando man aiskinti, kad esu jau suauges vyras, man netinka eiti i klubus, kad jei tiesiog reikia pabuti su savo draugais, kad as tiesiog neturesiu ka su jais veikti, trukdysiu jiems bendrauti laisvai… Sirdis noretu sutikti su tuo bet.. Manes neapleidzia mintys, kad musu santykiai pasmerkti. Man atrodo, kad jei as esu reikalingas tik kai jai sunku, kai jei reikia pagalbos, kai ji netri nuotaikos. Manau, kad jai patinka mano gerumas, svelnumas, rupestingumas. Kartu su manim ji jauciasi rami ir saugi. Taciau kai ji nurimsta ir viskas aplink susitvarko, ji tuo nenori dziaugtis su ,manim. Savo dziaugsma ir gera notaika ji issinesa tarsi i kita pasauli, kuriame ji nepriklausoma, laisva ir selstanti su savo draugais, kuriame vietos man nera… As bandau tai paaiskinti kad mes pazystami dar tik 3 mensesius, bet… Nenoriu buti nosine i kuria nusisluoscius asaras, ji padedama i sona… Artimiausiu metu manau apturesim pokalbi, po kurio arba viskas susitvarkys arba baigsis. Nors galbut as klystu ir tureciau i tai ziureti liberaliau..
Anonimas
man gal ne tiek tas svarbu, dėl jo draugų, bet…man sunku jį suprasti – jis labai greitai atšalo, nebeparašo taip dažnai, o ką jau kalbėt apie turinį…kur dingo ta visa šiluma? gal jis per mažai jos gavo iš manęs..mes ne pora, bet nemanau, kad 21 žmogus gali rašyti, kad myli nieko nejausdamas..bet aš tai pat nenoriu būt tik žaisliuklu…na manu atėjo laikas ir man viską jam išsakyt ir bus aišku…tikėkimės viskas bus gerai, tiek tau, tiek man…
kriste
saulele, tavo žodžių prasmės nesupratau…gal gali pakomentuoti aiškiau…manai, kad jis nėra tikras dėl savo jausmų ir aš jam nusibodau?man sunku suprasti save ir jį…
MISS UNHAPPY
ZODZIU PAKLAUSK JO JEI JIS MYLI TAVE IR NORI BUT KARTU TAI KODEL NEPASIULO DRAUGAUT???PAKLAUSINEK JO DRAUGU GAL JIS TURI KITA MERGINA??AR KA?GAL TU JAM TIK ZAISLIUKAS?? AS TIKRAI NIEKAM BLOGO NEPATARSIU. SEKMES :)))))))))))
saulelee
meile… draugyste… jei zmogum negali pasitiketi, tai ar ji gali vadinti draugu? o jei jis ne draugas, tai kas tada? tada jis gali tapti kuo tik nori, bet visa tai nebus meile.
ar Jis gali Jai atsibosti? Tik tuomet, jei Ji nera tikra del savo jausmu Jam.