Man jau 24… Visa gyvenima tikejau,kad nesugebu nieko pamilti,prie niekieno neprisirisu.ir tuomet sutikau ji-jaunesni uz save trejais metais…Mes matydavomes kiekviena diena,praleisdavom daugybe laiko kartu,ir kazkaip po menesio prisipazinau,kad ji myliu.Net nezinau,ar tai tikrai buvo meile,taciau susisvaigimo,kaip dabar sakau,uzteko.tos romantiskos smulkmenos,kalbejimasis iki ryto…Is pradziu jis man net nepatiko,nes nebuvo mano skonio,taciau kuo toliau,tuo labiau supratau,kad be jo nebegaliu buti,rodes,eisiu su juo,kad ir kur jis beeitu.Po puses metu atsirado siokiu tokiu problemeliu,del kuriu as kartais per daug emociskai reaguodavau:daznesni gerimai su draugais,rukymas.Jis pradejo sakyt,kad nieko del jo nedarau (is tiesu is mano puses romantikos buvo daug maziau,taciau nebuvau is tu,kurios nuolat kalbetu tik apie jausmus). O pacia pagrindine problema tapo tai,kad abu norejom,taciau del mano kaltes negalejau su juo permiegoti (isitempdavau,skaudedavo,niekaip neprieidavom „prie reikalo”).Galu gale jis pradejo labai daug dirbti,ir po ilgo nesimatymo nusprendem likt draugais (jo iniciatyva).Po to taip daugiau ir nebendravom.
Po keliu men.mano gyvenime atsirado kitas vaikinas,siek tiek vyresnis uz mane ir rimtai galvojantis apie gyvenima.Kadangi netikejau,kad sugebesiu kam nors atsiduoti,tai bandziau su juo,kol galu gale pavyko.Dabar pati nesuprantu, ka daryti.As su juo miegu,taciau nuoat prisimenu buvusiji-dabar man truksta romantikos,o jis nori,kad priimciau ji toki,koks jis yra.Galvoju,kad reikia skirtis,taciau jauciuosi kiek „prirista”del rimtu santykiu.visada norejosi permiegoti is meiles…siaip viskas yra gerai,tik nuobodu.Jis daug rimtesnis,patikimas,verciantis galvoti apie ateiti,taciau abejoju,kad ji galeciau isimyleti.Nuolat kyla mintis,kad reiketu susitikti su buvusiuoju kaip su darugui-tik bijau,ar vel negris prisiminimai?Kai draugavome,jis sake,kad jei reikes,gales man pasirodyti tokiu,kad sugebeciau tuoj ji pamirsti.Ypac kad jis dabar turi mergina ir,rodos,vel laimingai isimylejes.Man nuolat kyla klausimu,ar labai svarbu tureti salia zmogu,su kuriuo nuolat kalbiesi,patiri romantisku akimirku.Gal ilgainiui viskas isblesta,ir jau geriau tureti ne saldzia svajone,bet patikima ateiti?tik abejoju,ar antru atveju buciau laiminga.
Ka daryti su dabartiniu vaikinu?ar bandyt susitikt su ex (ji bet kuriuo atveju pamatysiu,nes gyvename beveik salia ir jau keleta kartu maciau gatveje…) ir uzristi ta praeities gija?visgi nesu paaugle,bet prisiminimai trukdo gyventi.
Labai noreciau isgirsti kitu zmoniu nuomoniu.Kad ir kokie skirtngi zmoniu gyvenimai,visgi patiriame panasiu dalyku.
8 komentarai
:)
na va, pirmiausia… man tai tikrai labai svarbu pasikalbejimai, romantiskos akimirkos, tad puikiai auprantu, kaip dabar jautiesi, kai to nebeturi, kai viskas nuobuodu ir „buitiska”. zinoma, patikima ateitis yra gerai, bet tu tikrai negali isakyti sau ir ypac savo sirdutei pamirsti viska, kas buvo ir prisiversti pamilta esama drauga… net nezinau, ka patarti, gal su laiku ateis ne vien prisirisimas, bet ir jausmai, nors abejoju. jei tu dabartiniam draugui nieko nejauti, nemanau, kad verta likti drauge, nors santykiai artimi, kaip pati rasei, taciau tokiu artimu santykiu dar bus daug ateity, kai tikrai sutiksi savo zmogu, kuris galbut bus ir romantiskas, ir patikimas… to tau ir linkiu:) sekmes!
mumu
na tikrai juokinga situacija:)))))))))))ir ka tu dabar pasakysi savo mylimajam?
-a girdi ,prani,chia kazys pagelbejo man su tuo reikalu.taigi galesim myletis be problemu ir busime laimingi iki grabo lentos.
:)))))))))
tera
Siaip labai idomi istorija.Man kazkas buvo panasaus.Supranti gal tavo problema tame,kad tu kol kas nezinai ko tu nori,koki zmogu salia saves nori matyti ir del tuo tau sunku apsisprest.As irgi turejau viena karta salia saves mylima,rupestinga visa ta zodziu prasme tikra vyra,bet budama su juo irgi prisigalvuodavau nesamoniu,kad gal man salia jo ne vieta,gal as jam ne skirta,gal man reikia susirast kita zmogu,o viskas budavo del manu nereikalingu ambiciju ir emocingumo.Dabar as turiu kita zmogu,irgi visai mielas vyrukas,bet jame kazkodel vel noriu rasti ta buvusi,kuri turbut niekada nesugrazinsiu,negaliu pasakyt,kad as gailiuosi,bet jej tas buvusis mane paprasytu pas ji grizt,as tikrai pagalvuociau….O sitas vaikinas kuris yra salia manes irgi labai rupestingas ir geras,ir matuosi,kad as jam tikrai patinku,bet kazkodel man jau sunku jam pasakyti,kad as ji myliu.Bet zinai,manau,kad reikia kartais dziaugtis ka turi,nes is kitos puses liksi visai viena ir tada visai niekam nerupesi.Mane gyvenimas truputi pamoke ir as supratau,kad kartais reikia buti kantresne kt.zmoniu atzvilgiu.Jej dabartinis tavo vaikinas istikruju tave myli ir yra rimtesnis,na ir kas,svarbiausia,kad jis tave myli ir tave gerbia.Patikek musu laikais tai yra tikrai svarbu.O jej tavo buvusis surado mergina,nemanau,kad verta ji susigrazint,bet pasikalbet su juo ir isiaiskint santykius tu gali,kol kas nepervelu ir jus vienas kitam nesusigadinot gyvenimo.Bet prisimink,jej bandysi susigrazint buvusi,atgal kelio nera ir pamirsk apie dabartini vaikina,nes niekam nepatinka,kai kuo nors skaudina.Bet siulau tau visgi pagalvuot,kuo tu istikruju nori.As zinau kaip tai sunku,kai vienam ar kitam zmogui kazkas patinka ar nepatinka.Bet visgi su buvusiu pasikalbek,jej tu jam tikrai neabejinga ir jis tave myli,aisku grizk pas ji.Sekmes!
johnny
o man kazkaip keista – su mylimu nepavyko o su nemylimu pavyko… gal tu tik romantiskai galvoji apie praeiti???
Darvinas
na, tau reikia paprasciausiai pasirinkti.
Gali vaikytis svajone, viska mesti ir laukti graziu jausmu, stiprios meiles ir galu gale likti be nieko- viska ka turi ismetusi iliuzijai ir vilciai.
Gali tiesiog dziaugtis kuo turi, naudotis tuo kas yra cia ir dabar, kas apciuopiama ir realu. Kaip ten bebutu, laimingas gyvenimas greindziamas ne jausmu vaikymusi, o protu. Nes jausmai laikini- jie ateina, itraukia, bet anksciau ar veliau baigiasi. O lieka tas pats- nesvarbu, mylejai ar ne- lieka rutina, lieka kasdienybe.
Beje, yra labai paprasta tiesa- praeitis negrizta. Negrizta ir anksciau patirti jausmai, ir laimingos valandos- tai kas buvo niekada nesikartoja. Nes keiciasi ir zmones, ir ju poreikiai, ir jausmai.
Giedre
Gal tu dar pagyvenk su tuo dabartiniu draugu ir pasistenk atrasti jame teigiamu bruozu. Tai, kad jis patikimas, man rodos, yra labai svarbu ir nebutinai savaime suprantama. Pagalvok, ar gali buti taip, kad tu juo nepatenkinta todel, kad tu pati savim nepatenkinta? Jei taip, tai su jokiu vaikinu nesijausi gerai, reikia stengtis surasti taika su savim. O jei jauti, kad nieko su juo neiseis, tai eik iskotri trecio, visai naujo, kuri pamiltum taip kaip noretum myleti. Senaji geriau palikciau ramybeje. Ir nesugalvok per anksti teketi!
svaaja
„Visa gyvenima tikejau,kad nesugebu nieko pamilti” Mergaite tau 24 ir tu jau vadini savo vos pradetas dienelias „visa gyvenima”? O kur dar 50metu pries akis. Labai vaikiskai skambi. Man paciai 25 bet as skaitau visas gyvenimas dar tik pries akis.:)
KULAS
NA taip iseina kad tu aukojies del kito jausmu, tai nieko gero tau isto ,seip gal ne ant tu uzsirovei bernu yra visokiu tik gal tu i kitus neziuri! siulau siust bernus nx;)