Skaitiniai

Sudužusios pilies princesė

Taip norėčiau, kad kas nors nuoširdžiai man pasakytų – myliu.
Taip norėčiau, kad kažkas būtų šalia… taip norėčiau kažką apkabinti, prisiglausti…
Aš taip norėčiau mylėti ir būti mylima. Tačiau, galbūt, meilė – tai tik iliuzija, galbūt, jos iš viso nėra, galbūt, kažkas ją išgalvojo, kad būtų kuo tikėti, kad žmonės nesijaustų vieniši…

Meilė – tą stebuklingą žodelį kartoja kiekvienas…

Myliu – kažkada kartojau ir aš… Aš nežinau, ar tai tikrai buvo meilė… Galbūt, tik prisirišimas, susižavėjimas, noras, kažką mylėti, galbūt, aš tik norėjau patirti tai, apie ką visi kalba…o galbūt, aš iš tikro mylėjau…

Myliu – sakydavo man ir aš tuo tikėjau, supratau, kad tai buvo tik melas.

Aš gyvenau, lyg pasakoje, viskas atrodė taip paprasta ir žavu, aš buvau kaip princesė, nuostabioje pilyje… Bet, deja, vieną dieną pilis ėmė griūti, ji griuvo, o aš stovėjau ir žiūrėjau nežinodama, ką daryti, man buvo beprotiškai skaudu, pro ašaras aš nebemačiau nieko.

Sakoma, kad laikas užgydo ir didžiausias žaizdas, taip teisybė, tačiau kodėl neužsimenama, kad vis tiek lieka didelis randas, kurio niekas, niekas nebeištrins, tas randas liko ir mano širdyje, retkarčiais man jį vis dar skauda…

Kiekvieną kartą kai kas nors man sako – draugaukim, aš griežtai atsakau – ne!

Jums tikriausiai įdomu kodėl.

Aš bijau, bijau vėl patirti tą kvailą, bet labai stiprų jausmą. Aš nuo jo bėgu kaip tik galiu, retkarčiais stabteliu ir taip noriu grįžti atgal, taip noriu vėl mylėti, bet vos tik žengusi pora žingsnelių, aš vėl imu bėgti, bėgti, bėgti…

Aš bijau vėl apsigyventi toje pasakų pilyje, kuri tokia netvirta, ji taip greitai griūna, aš bijau, kad ji vėl gali sugriūti… Ir manyje liks dar viena kraujuojanti žaizda, o to aš, galbūt, jau nebeištverčiau…

Jeigu jūs ką nors mylite, mylėkite, mylėkite nuoširdžiai, ir iš visų jėgų saugokite tą trapų jausmą, kuris taip greitai dūžta

NaudotosKnygos.lt

16 Comments

  • eu

    Mylėti – kvaila, ir vistik norisi mylėti, būti mylimai.
    Kažkada ir aš mylėjau, mylėjau dvigubai vyresnį vyrą. nežinau, ką šiandien jis jaučia, tačiau man tas laikotarpis – pats laimingiausias gyvenime. Neliko randų, kurie skaudėtų – labai natūraliai išsiskyrėme.
    PO to buvo dar meilių, bet tokios – jau nebe..

  • bendramintis

    Suprantu tavo nusivylima,bet ,manau,jo tai is tiesu nebuvo tikra meilė-o t tikroji ateis nelauktai,o gal ir lauktai.Kas ten gali žinoti?Manau,kad visu taipplačiai vartojamas žodis meilė turi kiek kitokią reikšmę,nei mes manome.O kasdinybėje susiduriame su paprasčiausiu susižavėjimu.Tai va…nenusimink@-)

  • ozka

    zinai, manau, kad pabandyti verta. kad ir pora akimirku su mylimu zmogumi atmintyje isliks ilgiau nei pora metu to ilgesio, kuri sukels jo isejimas, ir meiles tartas :”sudie”.
    atkreipk demesi, kaip pasikeiti, kai imi mylet. neatimk is saves sio vienintelio, dar uz pinigus nenuperkamo malonumo. leisk sau mylet. tai butina. kad butum tikra savimi. kad pasidalintum viskuo, ka turi savyje. kazkam taves reikia. negi nori leist kazkam but nelaimingu???
    tik niekada nereikia pamirst, kad visos monetos dvipuses. meile irgi kampuota. tik tada, kai pamilsi jos visus kampus, suprasi ir nusiraminsi. ir imsi pasitiket ja….
    verta tiketi… net akimirka…. bet verta

  • ozka

    tu sakai, „tai tebuvo melas”. nebuk tuo tokia tikra. tai galejo but meile. bet visi truputeli kitaip tai suprnata. tikiu, kad jei tikejai, kad tave myli, tai is tiesu ir buvai mylima. zmones ne visada geba paaiskint savo elgesi. gal tu nesugebi paaiskint jo, kaip ir jis pats….

    jei atsisakai draugaut, vadinasi, matai, kad tai ne JIS.elgiesi teisingi. tu JO sulauksi. as irgi JO laukiu. nenoriu saves dalint bet kam… tik JAM. ir nesvarbu ,kad tai netruks visa gyvenima, bet zinau, kad meile bus tikra…. bent jau as JI mylesiu..

  • Anonimas

    Draugauk, jei pasiūlo, kodėl gi ne, tiesiog žvelk į žmones šiek tiek kritiškiau. Manau, kad iki šiol matei tai, ką norėjai matyti ir girdėjai ką norėjai girdėti. Užmegzk draugystę be įsipareigojimo ir nesirūpink kas iš to išeis.

  • Cinikas

    Kazkodel zmones labai daznai myli ne pati zmogu, o tik jausma. Taip taip – jausma. Juk kaip gera buna kai sirdis pradeda smarkiau plakti, skrajoji padebesiais ir be irangos ir be kitu pagalbos tiesog uzbegtum i Everesta. Taciau tai yra apgaule, nes, pasikartosiu, mylime tajausma, o ne zmogu. Zmogu reikia priimti toks, koks jis yra, o tik paskui bandyti nugludinti tuos astrius kampus, derintis vienam prie kito ir svarbiausia – gerbti vienas kita. Geriausiai yra tada, kada ir sirdis, ir protas (nepaveiktas sirdies) sako, kad tai butent tas zmogus, kad praejus pusmeciui ar metams neatsitiktu tokia situacija:
    Pries vestuves:
    -Negaliu gyventi be jos!
    Praejus metams:
    -Negaliu gyventi su ja!

  • ...

    2 kartus perskaiciau sita istorija ir supratau, kad tu pati esi kalta, kad ta ‘ PILIS’ sugriuvo. kazka darei ne taip. vat. pamastyk gerai. manau, kad tau reikia susirasti drauga ir ji saugoti kaip savo aki, kad ‘ PILIS’ nesugriuto antra karta

  • Aine

    Meile trapi? Taip, sutinku. Bet ji egzistuoja. As ir ne karta pagalvoju: ar as pazistu si jausma, ar ka mylejau, ar myliu? Kartais tiesiog meile slepiasi po prisirisimo, susizavejimo kauke. Mes galvojame, kad tai ji, o pasirodo, kad ne. Ai, tai sudetinga, bet manau, kai tikrai myli, siu klausimu nebelieka. Zinai ka, autore? Manau, tu kaip ir as – dar nezinai, kas tikroji meile, o gal, kaip ir as, tiesiog, ja turi, bet to neivertini…

Parašykite komentarą