Girdžiu kitų psakojimus, kad dukra ir mama neiškiriamos draugės. Deja, negaliu tuo pasidžiaugti. Aš ir mama tarsi atskiri pasauliai, ji visuomet nepatenkinta, kad ir ką daryčiau, jai viskas blogai. Ji visuomet mane lygina su kuo nors kitu, kad aš to nedarau ką kitas daro, niekuo nesidomiu(nors mokausi labai gerai, lankau burelius ir nebelieka laiko kažkam kitam), tarsi žemina mane.Ir nežinau kas bet aš jei nejaučiu tokios šilumos kokią turėčiau jausti, ji man svetima, nenoriu nieko jai pasakoti, kalbėti mergaitiškom temom ir ji dėl to pyksta, galbūt kažkiek ja nepasitikiu. Nežinau pas ją ar pas mane yra problema, bet mūsų santykiai tikrai prasti. Todėl norėčiau paprašyt patarimo ką daryti, galbūt pas kažką yra panaši situacija.
One Comment
Andziukas
Pazystu tokiu mamu,ne pas Tave viena taip,turbut jos pacios turi kazkokiu problemu,kad vaikus grauzia… Neturi daugiau ant ko isiliet manau del to… Neimk i galva,mokykis toliau gerai baigsi mokslus iseisi atskirai gyvent,pamatysi kai retkarciais susitiksit viskas bus geriau,laikykis sekmes 🙂