Derėtų atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie savo gyvenimo pakeitimą vaiko gyvenimu. Vaikas, paaugęs, ačiū už tai tikrai nepasakys. Tai gal geriau įsigyti šunį?..
· Vaikas, kaip savo klaidų ištaisymo būdas – taip pat pakankamai populiarus reiškinys. Vaikas šiuo atveju panaudojamas kaip galimybė pragyventi savo gyvenimą iš naujo. Ir ne šiaip sau pragyventi, o pragyventi gerai ar bent jau įrodyti visam pasauliui savo tiesą. „Kai turėsiu savo vaikų, aš juos auklėsiu visiškai kitaip“. „Kai turėsiu vaiką, aš jį išmokysiu, kaip reikia teisingai gyventi“.
Visa tai, suprantama, taip pat yra ne kas kita, kaip asmeninių kompleksų žaidimai. Gaila tik, jog tėvų infantilumo ir nelaimingumo auka šiame žaidime vėl tampa niekuo dėti vaikai.
· Vaikas – kaip mirties baimė – kur kas mažiau populiarus, bet taip pat egzistuojantis variantas.
Išvardintų savybių tendencijas savyje turi beveik visi tėvai. Ir kas įdomiausia – kuo daugiau jie apeliuoja į instinktą, tuo jų savimonė yra mažiau adekvati ir tuo didesnis problemų palikimas yra perduodamas vaikams.
Vertas dėmesio momentas yra ir tai, jog šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau populiarėja taip vadinamas „šeimos planavimas“. Tai reiškia, jog vaikas gimsta ne natūraliai susiklosčius aplinkybėms, o… planuotai. O kur planas – ten protas, kur protas – ten, kaip žinia, vilkinimai ir prieštaravimai…
Apibendrinant galima daryti prielaidą, jog daugumoje atveju vaikai gimdomi su tam tikra tėvų egoistinių interesų diktuojama potekste. Vaikas pats savaime jau nebegimsta. Jis pats ir jo gyvenimas yra suplanuotas. Vaikas tampa priemone.
Štai tokios nelinksmos ryškėja nūdienos realijos…
O, jeigu jau taip, tai gal kur kas sąžiningiau būtų pagimdyti vaiką „iš išskaičiavimo“ ir to neslėpti? Nes kas gi dabar gaunasi – išskaičiavimas yra visada, o tėvai nė už ką net sau to nenori prisipažinti…
Vėliau, kai ateina laikas pradėti vaiką mokyti vienokį ar kitokį tėvų užmanymą išpildyti, pradedama dangstytis tėvų meile ir kitais (pačiais kilniausiais!) ketinimais.
Saviapgaulė ant saviapgaulės…
Rezultatas – sužalota vaiko psichika. O tai jau jokiais kilniais ketinimais nepateisinama ir be galo sunkiai pataisoma.
Todėl labai rekomendotume prieš planuojant vaikus atlikti tokį paprastą testą:
· Ar Jūs laimingi? Tiesiog čia ir dabar, šiandien ir be jokių išlygų.
· Ar Jūs patenkinti savo gyvenimu? Ar Jums viskas gerai?
· Ar Jūs neturite neišspręstų problemų? Ar neturite sklolų?
· Ar Jūsų gyvenimas yra pilnai užpildytas? Ar Jums nereikia niekur skubėti?
Tik atsakę į visus klausimus teigiamai, Jūs galite sąžiningai sau atsakyti – ar Jūs tikrai norite vaikų.
Tik taip gautas atsakymas nebus Jūsų kompleksų padiktuotas žaidimas. Tik tada tai bus tikras sielos noras.
Priešingu atveju, neguoskite save iliuzija, jog Jūs tiesiog norite vaiko. Šioje zonoje viskas labai ir labai nepaprasta. Netgi jei Jūs nuoširdžiai nematote jokių egoistinių motyvų – tai dar nereiškia, kad jų iš tiesų nėra.
Didelė bėda atsitinka ir tada, kai vaikas yra paverčiamas asmeninės laimės pasiekimo programos dalimi – „Būsiu laiminga, kai pagimdysiu vaiką!“
Paprastai tokiame žaidime neišlošia niekas.
Bet, pralaimėti galime visi…
Atsakingų sprendimų Jums linkintys
„Vestuvių ekspertai“
Vytas Kokšta
www.smagiosvestuves.lt
www.vijolina.lt
