Žemės ūkio ministerija, įvertinusi galimybę nuo 2027 m. paramos administravimui taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenis, priėmė sprendimą išlaikyti šiuo metu galiojančią tvarką. Šiuo žingsniu siekiama užtikrinti ūkininkams stabilumą bei naudojamų duomenų tikslumą. Ūkininkų bendruomenė yra atkreipusi dėmesį į galimus iššūkius, susijusius su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) įstatyme nustatytų vandens apsaugos juostų taikymu. Pasak jos atstovų, tai galėtų turėti įtakos deklaruojamų plotų dydžiui, apsunkinti pasėlių deklaravimo procesą ir didinti sankcijų riziką dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 4 standarto „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ reikalavimų, kurie būtų administruojami pagal SŽNS ribas, nesilaikymo. Duomenų suderinamumo iššūkiai Siekiant pasirengti pokyčiams, Žemės ūkio duomenų centras pradėjo SŽNS duomenų integravimą į Paraiškų priėmimo…
Rūgštiems dirvožemiams – valstybės parama: ūkininkai galės susigrąžinti iki 50 proc. kalkinimo išlaidų
Derlingesnis dirvožemis prasideda nuo tinkamo jo rūgštingumo. Siekdama paskatinti ūkininkus gerinti žemės našumą ir spręsti sąlygiškai rūgščių dirvožemių problemą, Žemės ūkio ministerija rengia naują paramos tvarką – sąlygiškai rūgščių dirvožemių kalkinimui jau šiemet tam numatyta 900 tūkst. eurų, o kompensacijos padės padengti pusę kalkinimo medžiagų įsigijimo išlaidų. Siekiant kuo skubiau valstybės mastu spręsti sąlygiškai rūgščių dirvožemių, kurių pH rodiklis yra 5,5 arba mažesnis, problemą, Žemės ūkio ministerija 2026 m. skyrė 900 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiemet bus nukalkinta apie 18 000 hektarų. Paramos tikslas – kompensuoti dalį įsigytų kalkinimo medžiagų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio ar kalcio ir magnio karbonatas, sudarantis ne mažiau kaip 80 proc., išlaidų. Kompensuojama 50…
Nuo rūšiavimo prie teisingo rūšiavimo: ką Panevėžyje atskleidė „Konteinerio krata“
Kiekvieną dieną rūšiuodami atliekas priimame dešimtis smulkių sprendimų, kurie lemia, kiek atliekų bus galima perdirbti ir sugrąžinti į žiedinę ekonomiką. Todėl specialistai vis daugiau dėmesio skiria ne tik rūšiavimo skatinimui, bet ir jo kokybei. Šiandien apie tai kalbėta Panevėžyje, kur vyko socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ jau trečius metus vykdo socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“. Paprastas praktinis patikrinimas leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročius be apklausų ar išankstinių nuostatų – per realų rūšiavimo konteinerių turinį. „Žaliojo taško“ neseniai inicijuotas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad Panevėžio apskrityje atliekas visada rūšiuoja 70 proc. gyventojų, dar 23 proc. teigia tai darantys dažniausiai, tačiau ne visada. Tik 5 proc. gyventojų pripažįsta…
Tyrimas atskleidė, kas trukdo lietuviams rūšiuoti
Nors vasara daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu, atliekų rūšiavimo įpročiai atostogų metu išlieka aktualūs. Vis dėlto 2026 m. gegužę tyrimų bendrovės „Spinter Research“ gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad daliai gyventojų išvykus iš namų rūšiuoti tampa sudėtingiau. „Vis daugiau žmonių rūpinasi ne tik tuo, kur keliauti, bet ir kaip keliauti atsakingai. Džiugu matyti augantį susidomėjimą Lietuvos regionais, gamtos objektais ir mažesniais miesteliais, tačiau kartu turime prisiminti, kad mūsų poilsis neturėtų tapti našta aplinkai. Kuo daugiau žmonių atranda Lietuvą ar kitas pasaulio valstybes, tuo svarbiau kiekvienam pasirūpinti, kad po savęs paliktume kuo mažesnį pėdsaką“, – teigia žinomas keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius. Dauguma gyventojų rūšiavimo įpročių per…
Pasiektas susitarimas dėl didesnės saugomų rūšių apsaugos valstybiniuose miškuose
Birželio 11 d. aplinkos ministras pavedė Valstybinių miškų urėdijai (VMU) ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) parengti kompensacines priemones dėl Rūdninkų ir Kapčiamiesčio karinių poligonų įsteigimo ir naudojimo kylančių pavojų gamtos vertybėms, tarp jų – ir vakarinių kurtinių populiacijai. VMU ir VSTT įpareigojamos stiprinti ilgalaikę ir efektyvią vakarinių kurtinių vietinės populiacijos bei kitų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, taip pat jų buveinių apsaugą Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro regioniniame parke ir jų buferinės apsaugos zonose bei Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje ir greta esančiuose valstybiniuose miškuose. „Saugomos rūšys ir natūralios buveinės yra visų Lietuvos žmonių turtas ir šalies pasididžiavimas. Todėl džiaugiuosi, kad radome bendrą sutarimą dėl jų apsaugos…
Miškininkas Egidijus: „Jeigu tik mintis pabėga, tai pabėga ir strėlė“
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Prienų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Egidijus Markevičius miške dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Per tą laiką keitėsi jo pareigos, darbai, požiūris į gamtosaugą, o kartu – ir pati miškininkystė. Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – nuolatinis ryšio su gamta puoselėjimas. Šiandien šį ryšį Egidijus atranda ne tik profesinėje veikloje, bet ir miško terapijoje bei šaudyme iš lanko – veiklose, kurios, anot jo, moko susikaupimo, kantrybės bei gebėjimo būti čia ir dabar. Miesto vaikas Punios šilo apsuptyje „Jau ketvirtoje klasėje, rašydamas rašinėlį, minėjau, kad noriu tapti miškininku, bet tada dar net nesupratau, kodėl“, – prisimena Egidijus. Nors gyvenimas pasisuko kiek kitaip ir jis baigė studijas Prekybos fakultete,…
Lietuvoje įsteigtas naujas draustinis: Strėvininkų miške bus saugomi senieji ąžuolynai ir retos rūšys
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerijos teikimu įsteigtas Strėvininkų valstybinis botaninis-zoologinis draustinis. Jis yra Kaišiadorių rajone ir užima 320 ha teritoriją. Tai yra 33-asis tokios rūšies draustinis Lietuvoje. „Strėvininkų draustinis saugos vieną natūraliausių Lietuvos miškų teritorijų. Draustinis yra unikalus, nes jame yra Strėvos ir Limšiaus upelių bei jų intakų slėnis, o teritorija beveik nepaliesta žmogaus. Todėl čia išlikę senieji miškai, nepraradę savo gamtinių savybių, natūralūs slėniai ir gyvena retos rūšys. Įsteigdami šį draustinį užtikriname, kad gamtos vertybės bus išsaugotos ateities kartoms“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Strėvininkų draustinyje bus saugomos gamtos vertybės – Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir saugomos rūšys: geltonžiedis pelėžirnis, marmurinis auksavabalis, niūriaspalvis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis, ąžuolinis…
NŽT kviečia stojančiuosius susipažinti su žemėtvarkos specialisto profesija
Lietuvos aukštosiose mokyklose vykstant pagrindiniam priėmimui, Nacionalinė žemės tarnyba kviečia abiturientus ir kitus stojančiuosius susipažinti su žemėtvarkininko profesija. Šios srities specialistų kompetencijos reikalingos daugelyje visuomenei svarbių sričių, nuo teritorijų planavimo ir nekilnojamojo turto projektų iki infrastruktūros plėtros. Nauji gyvenamieji kvartalai, kelių ir tiltų statyba, nekilnojamojo turto sandoriai ar teritorijų planavimo sprendimai neatsiejami nuo žemėtvarkos specialistų darbo. Jie formuoja žemės sklypus, rengia teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia žemės naudojimo klausimus. Žemėtvarkinkų žinios ir praktiniai įgūdžiai reikalingi tiek privačiame sektoriuje, tiek įgyvendinant valstybei ir savivaldybėms svarbius projektus. „Žemėtvarka šiandien yra viena sparčiausiai besikeičiančių inžinerinių sričių, kurioje susijungia pažangiausios technologijos, erdviniai duomenys, tvarumo principai ir atsakomybė už valstybės teritorinę raidą“, – sako docentė Jolanta…
Atnaujintos servitutų nustatymo taisyklės leis sumažinti administracinę naštą
Vyriausybės posėdyje Aplinkos ministerijos siūlymu buvo atnaujintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, kuriomis taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą asmenims ir verslui. Atnaujintose taisyklėse numatyta, kad valstybinės žemės sklypams administraciniu aktu nustatomų žemės servitutų procedūros vyksta per Žemės informacinę sistemą, taip pat patikslinta prašymų teikimo ir nagrinėjimo tvarka ir terminai, įtvirtinta sprendimų nustatyti servitutus administraciniu aktu priėmimo tvarka. Teisės akte patikslintos nuostatos ir sąvokos, neatitinkančios žemės tvarkymo srities įstatymų nuostatoms ir juose vartojamoms sąvokoms, įrašytos nuostatos dėl žemės servitutų panaikinimo tvarkos. Su naujomis taisyklėmis galima susipažinti čia. Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
Patvirtinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai: mažiau administracinių procedūrų, daugiau lankstumo ūkiams
Po ilgų derinimų ir konstruktyvių diskusijų suderinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. Pakeitimais siekiama suderinti ūkininkavimo ir aplinkosaugos interesus, sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ūkininkauti, mažinti administracinę naštą ir optimizuoti procesus, kartu išlaikant aukštus aplinkos apsaugos standartus bei užtikrinant racionalų maisto medžiagų naudojimą žemės ūkyje. Tręšimo planai – pagal faktinį tręšimo intensyvumą Vienas svarbiausių pakeitimų – peržiūrėti ir patikslinti tręšimo planų rengimo reikalavimai. Jie siejami su faktiniu tręšimo intensyvumu, o ne su ūkio dydžiu. Tręšimo planas bus privalomas tais atvejais, kai tame pačiame lauke naudojama didžiausia leidžiama mėšlo ar srutų azoto norma ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis. Toks…
