Myliu-sakydavo ir man ir as tuo tikejau,taciau supratau,kad tai buvo tik melas…As gyvenau lyg pasakoje,viskas atrode taip paprasat ir zavu,as buvau lyg princese,nuostabioje pilyje…Bet deje,viena diena pilis eme griuti,ji griuvo,o as stovejau ir ziurejau nezinodama ,ka daryti,man buvo beprotiskai skaudu,pro asaras nebemaciau nieko…Sakoma,kad laikas uzgydo ir didziausias zaizdas,taip tai teisybe,taciau kodel neuzsimenama,kad vis tiek lieka didelis randas,kurio niekas,niekas nebeistrins,tas randas liko ir mano sirdyje,retkarciais man jy vis das skauda.Kekviena karta kai kas nors man sako-draugaujam,as griestai atsakau-Ne!Jums tikriausiai ydomu kodel…As bijau,bijau vel patirti ta kvaila,bet labia stipru jausma.As nuo jo begu kaip tik galiu,retkarciais stapteliu ir taip noriu gryzti atgal,taip noriu vel myleti,bet vos tik zengiu pora zingsneliu,as vel imu begti,begti,begti…As bijau vel apsigyventi toje pasaku pilyje,kuri tokia netvirta,ji taip gerit griuna,as bijau,kad ji vel gali sugriuti…Ir manyje liks dar viena kraujuojanti zaizda,o to as galbut jau nebepakelsiu…Jaigu jus ka nors,mylite,mylekite nuosirdiai ir is visu jegu,saugokite ta trapu jausma,kuris taip gerit griuna ir duzta…:)))
Panašūs straipsniai:
Liuda 
) eilerastis kai pradinuko sukurtas!
Nebejuokink ;DDDDDDD
Zinj ka? ogi tu smirdi….Db ble rimtj sunerwinj wisiem nx papasakosiu why ta meile dingo:
nJU KAZINAW……
mazyli eik miegucio
))
Zose myzk savo galwa….Ju ka as zinaw….tju pasirodo rimtj neswejka es….
one day as tw bb i burna ir wisx ore
beto jai nepatinka niekas neliepia skaityti
Arturai:nusisneki ir tiek jaj nezinai ka rasyti taj isvis nerasyk…galvoji pasikeiksi ir kietai atrodysi taj manyk is naujo
)))
Zinai kad galiu patart ! Neieskok niekada meiles , ji ateies ir tiu negalesi atsilaikyt nuo jos as tau sakau beto pridursiu kad ir panos labaij skaudina vaikinus ir sako kd myli ir pns o is tikruju … zodziu skaudzios sitos temos
Sauniai pasakyta
)))
kazkas yra pasake: “kai zmogus sako: “daugiau nebegaliu”, vadinasi jis dar labai daug gali…” Svarbiausia, kad tai tiesa, nors ta, sunkia akimirka, gali atrodyti priesingai. As savo patirtyje taip pat turiu tokia istorija ir ko gero nerasime zmogaus to nepatyrusio, toks jau tas gyvenimas… Tai skaudu, sunku, kartais netgi atrodo nepakeliama ir mes ne visuomet galime tai pakeisti ar juol abiau istrinti is saves ar savo atminties… Tai neimanoma, nes viskas, kas su mumis nutinka isiraso i musu asmenine istorija, i musu gyvenima… Svarbiausia nebijok, nesustok, neisiciklink tokioje savo padetyje, o tesk gyvenima, dziaukis juo, gyvenk, nebijok pamilti, o pamilusi atsiduoti visa savimi. Ieskok ir atrasi savaja laime, atrasi savaji zmogu:) Suprantama, kad dabar busi zymiai atsargesne, bet neatstum tau siulomu jausmu ir pati juos reisk. Gali buti, kad dar nekarta teks nusivilti zmogumi, bet delt to neatskirs saves nuo pasaulio
) Sekmes ir daugiau optimizmo, mergyt:)
man irgi panasiai buvo, ir dabar nebenoriu su niekuo draugauti nes bijau, bijau kad bus tas pats…:(
perskaicius prisiminiau ir as nelaminga meile… net asarele isriedejo… klaikus jausmas…