„Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda užėmė antrą vietą tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse. Komandos nuotr.
Lietuvos vardas nuskambėjo tarptautiniame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Lapkričio 2–5 d. Paryžiuje vykusiame 20 metų jubiliejų švenčiančio konkurso finale devintus metus dalyvaujanti „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda buvo pripažinta viena iš geriausių – užėmė antrą vietą.
Vilniaus universiteto studentai su savo projektu „Exullose“ pralenkė daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių. Tarp komandų varžėsi ir prestižinių pasaulio universitetų, tokių kaip Masačusetso technologijų institutas (MIT), Harvardo, Stanfordo, Kembridžo ir Oksfordo universitetai, komandos.
„Tai jau 3-iasis kartas, kai Vilniaus universiteto studentai patenka tarp trijų geriausių konkurso komandų. 2017 ir 2020 m. „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda buvo pripažinta geriausia pasaulyje. Šie pasiekimai yra milžiniški Lietuvai, mažai konkurso komandų gali pasigirti tokiais dideliais pasiekimais. Tai yra puikus pavyzdys, kad Vilniaus universitete ugdomi aukšto lygio studentai, o Lietuva turi daug potencialo plėtoti gyvybės mokslų sritį“, – sako komandos vadovas Matas Rarivanas.
Be konkurse užimtos 2-osios vietos, „Vilnius-Lithuania iGEM“ šiais metais į Lietuvą parveža aukso medalį už meistriškumą sintetinės biologijos srityje (angl. Excellence in synthetic biology). Komanda taip pat pateko į geriausių biogamybos projektų 5-tuką ir laimėjo specialiuosius prizus šiose nominacijose: geriausios biologinių dalių kolekcijos, geriausių edukacijos veiklų, įtraukties (ang. Inclusivity), geriausio pristatymo ir geriausio „Wiki“ puslapio.
Šiais metais „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda savo tyrimų objektu pasirinko bakterinę celiuliozę. Šis polimeras yra gaminamas bakterijų, natūraliai gyvenančių kartu su fermentuotos arbatos kombučos grybu, ir mažai skiriasi nuo įprastos augalinės celiuliozės. Su projektu „Exullose“, “Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda siekė sukurti biologinę sistemą, kuri gamintų bakterinės celiuliozės pagrindo medžiagas su pagerintomis savybėmis.
Projekto metu buvo sukurtos trys sėkmingai veikiančios bakterinės celiuliozės modifikavimo sistemos. Pirmoji iš jų yra skirta bakterinės celiuliozės bendro polimero su chitinu arba chitozanu gamybai, taip praplečiant bakterinės celiuliozės pritaikomumą biomedicinos srityje. Komandos sukurta sistema yra ne tik tvari, bet ir sumažina bakterinės celiuliozės ir chitino polimero gamybos kainą apie 20 kartų. Antroji sistema nudažo bakterinę celiuliozę tuo pačiu metu, kol ji yra gaminama bakterijų. Ši spalvotos celiuliozės sintezė yra puikus žaliosios chemijos pavyzdys, ateityje padėsiantis išvengti tekstilės pramonėje naudojamų dažų sukeltos taršos. Be to, projekto metu gauta bioskaidi ir plastiko savybėmis pasižyminti medžiaga. Tai yra celiuliozės bei dar vienos bakterijų gaminamos medžiagos – polihidroksibutiratų, polimeras, kuris potencialiai galėtų būti pritaikomas kaip tvari maisto pakavimo alternatyva.
Be mokslinės dalies, šiemet komanda labai daug dėmesio skyrė mokslinei komunikacijai per tarpdalykines ir visuomenę įtraukiančias veiklas. Iniciatyvomis „Menas x Mokslas“, leidiniu „Įvadas į sintetinę biologiją“ Brailio raštu, kelionėmis aplink Lietuvos miestus ir miestelius „Vilnius-Lithuania iGEM“ pasiekė beveik 25 000 žmonių.
Pranešimą paskelbė: Liudmila Januškevičienė, Vilniaus universitetas