Ketvirtadienio vakarągalerijoje „Aštuonios akys ir ausys“ (Algirdo g. 38, Vilnius) atidaryta nemokama paroda „Menas kaip prieglobstis“, organizuojama menų agentūros „Artscape“ partnerystėje su JT pabėgėlių agentūra (UNHCR).
Tai pirmoji tokio pobūdžio paroda Lietuvoje, nagrinėjanti meną kaip priemonę gyvenimo pokyčių sudėtingumui įveikti, sukurta šalyje gyvenančių menininkų pabėgėlių.
Skambant Kanun ir Oud instrumentais atliekamai muzikai – Youssef’o iš Tuniso ir Kadim’o iš Irako, pristatyti 10-ies menininkų kūriniai. Meninininkai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Irako kvietė atidarymo svečius klausytis pasakojimų apie kūrinius, jų istorijas ir leistis į dialogą apie bendražmogiškus patyrimus.
Parodos kuratorė Stefanija Paulauskaitė dalinosi, kad paroda gimė iš ilgo, beveik metus laiko trukusio proceso, kai menininkai prisijungė prie „Artscape“ mentorystės programos. Pristatyti meno kūriniai simboliškai tapo programos baigiamuoju renginiu ir platforma pokalbiui apie migracijos reikšmę, visuomenės atvirumą.
JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš dėkojo visiems mentorystėje dalyvavusiems Lietuvos menininkams ir šios parodos kūrėjams. „Asmenys, kurie praranda savo namus ir gimtinę, kai turi pasitraukti į kitą šalį, nepraranda savo talentų, gebėjimų ir kvalifikacijos. Ar suteiksime jiems galimybę atsiskleisti Lietuvoje?“, – klausė R.Kuleš.
„Aštuonios akys ir ausys“ galerijoje visą savaitgalį veiksiančioje nemokamoje parodoje galima susipažinti su pradedančiųjų ir profesionalių meninink(i)ų, gavusių prieglobstį Lietuvoje, kūriniais, specialiai sukurtais šiai parodai. Joje išvysime nuo vizualiųjų menų, muzikos, eksperimentinio kino, tapybos iki performanso ir skulptūros darbų.
Vienijanti tema – namai
Kiekvienas meno kūrinys perteikia migracijos kelionės esmę –atskleidžia nematomas priverstinio išvykimo jėgas, įtampą tarp praeities ir dabarties bei nuolatinį klausimą, kas daro vietą tikrais „namais“.
Katya Kononenko ir Andrii Gumeniuk – kūrinys „Namai“ (Ukraina)
Kas yra namai? Kokie yra jų bruožai? Kodėl „namai“ Lietuvoje man – lyg laikina stotelė? Kodėl tebegirdžiu tikrųjų namų Kyjeve šauksmą? Svarstau, kad namai – bene pagrindinė priežastis, kodėl ukrainiečiai nepailsta kovoti fronte, o privalėję šalį palikti tautiečiai nuolat išgyvena skausmo, liūdesio, vilties ir stiprybės mišinį. Sukurti autoportretai atskleidžia, kad, kai neturi – tikrųjų namų ieškai savo viduje, nes tik taip gali apmalšinti ilgesį. Žinoma, apie jį nepailsta priminti vidinis balsas, kuris panašus į kasdienius Kyjevo miesto garsus. Juos tebegirdžiu viduje. Tebegirdžiu, kad Ukraina mane šaukia.
Aliaksandra Tratsiakova – kūrinys „Nematoma“ (Baltarusija)
Viena iš mėgstamiausių mano darbo priemonių yra papier mâché. Iš jo kuriami personažai iliustruoja emigraciją patyrusio žmogaus nesaugumo, vienatvės ir menkavertiškumo būsenas. Visos figūros gimė iš mano pačios patirties, kai jautiesi atskirtas nuo kitų žmonių, kvestionuoji savo vertę ir laimę. Taigi šie kūriniai – apie atskyrimą, trapumą, sunkumus ir drąsa eiti toliau.
Oleksandra Mazurenko „Trilogija: mano saldžios baimės, gijimas, svetimos saulės šildoma žemė“ (Ukraina)
Kodėl aš tai darau žinodama, kad tai nedera tarpusavyje? Kartoju tai, nors žinau, jog tai neįmanoma? Šis darbas – apie namų ilgesį; apie kūną, randus ir nuospaudas. Kūrinys gimė 2022 metų vasario ir kovo mėnesiais, kai sužinojau apie Ukrainos invaziją lankydamasi kitoje šalyje. Niekada nepamiršiu, kaip tada norėjau namo; kaip pasikeitė žodis „namo“. („Svetimos saulės šildoma žemė“)
Daniil Perchak kūrinys – „Prieglobstis“ (Ukraina)
Dienoraščio stiliaus dokumentiniame filme sudėjome mano ir partnerės vaizdo įrašų archyvo kadrus. Juose matyti matyti asmeniška gyvenimo kelionė, kuri prasidėjo nuo pozityvaus sprendimo 2013 m. studijuoti užsienyje. Po šešių mėnesių viskas pasisuko nauju kampu, nes netekau namų Ukrainoje. Filmu noriu papasakoti patirtą realybę: nuo išgyvenimų okupuotame Makiivkos mieste, nuolatinės įtampos migracijos sistemoje iki neįtikėtino palaikymo iš Lietuvos universiteto ir vietos bendruomenės.
Karrar Hasani„Skausmingas grožis” (Irakas)
Žmogaus kūno judesiai gali įkūnyti ir kvapą gniaužiantį grožį, ir tylų paslėptą skausmą. Balerinos istorija yra pavyzdys, kaip grakštumas ir elegancija slepia nepaliaujamo atsidavimo auką. Kiekviena kūno forma, kiekvienas raumuo, ištobulintas per nesuskaičiuojamą daugybę pakartojimų, byloja apie beribes žmogaus kūno galimybes valios dėka. Pusiausvyra tarp trapumo ir jėgos atskleidžia pasakojimą apie atkaklumą siekiant tobulumo.
Marija Frolova ir Kseniia Buryka „Kontrastai“ (Ukraina)
Sujungėme kontrastingas priemones ir mediją: švelni lopšinė, prisitaikantys ir kovojantys šokio judesiai, ore tvyrantis baimės jausmas ir miglą kuriantis tekstilės audinys. Kviečiame stebėti ir patyrinėti nesvarumo būseną, prisiminti vaikystės miegą ir atkreipti dėmesį į simboliką. Ar pavyks patirti kontrapunktą, galintį suteikti laikiną ramybės pojūtį net didžiausioje tamsoje ir netikrume?
Nemokama paroda „Menas kaip prieglobstis” veiks iki 2024 m. gruodžio 8 d. galerijoje „Aštuonios akys ir ausys“ (Algirdo g. 38, Vilnius). Galerijos darbo laikas: IV 18.30–21.00, V–VII 11.00–19.00.
Lankytojai taip pat kviečiami registruotis į susitikimuose su menininkais, su jais kartu apžiūrėti galerijoje eksponuojamus kūrinius. Registracija čia.
Parodoje eksponuojami kūriniai, sukurti menininkų, dalyvaujančių „Artscape mentorystės programa 2024”. Programa, įgyvendinama kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), yra pirmoji kultūrinė edukacinė iniciatyva, skirta kūrybinei veiklai skatinti prieglobstį Lietuvoje gavusiems menininkams ir kūrėjams.
Mentorystės programos partneriai: Vilniaus miesto savivaldybė, Kazickų šeimos fondas, Lietuvos kultūros taryba, Goethe’s institutas Vilniuje.
Pranešimą paskelbė: Agne Syvokaite, VšĮ MENŲ AGENTŪRA „ARTSCAPE”
