Gamta ir gyvūnai

VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) klasterio „Žaliasis intelektas“ uždavinys – būti kelių padalinių telkiniu, skirtu veiksmingam mokslo, studijų, verslo, socialinių partnerių bendradarbiavimui bei dar platesnei žinių sklaidai. Į gegužės 17 d. VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje klasterio organizuotą renginį „Agro dūzgės“ susirinkęs būrys šalies žemdirbių šį edukacinį renginį įvertino puikiai. Ir tai patvirtinimas, kad „Žaliojo intelekto“ veikla įgyja vis spartesnį pagreitį, o ūkininkus pasiekia aktualios mokslo inovacijos. Šį kartą renginio dėmesio centre buvo kokybiškų žolynų, kokie šiuo metu veši  VDU ŽŪA Mokomojo ūkio laukuose, reikšmė siekiant pelningai ir tvariai ūkininkauti.

Mišrūs ūkiai kuria darbo vietas ir palaiko kaimo gyvybingumą

Širvintų r. biodinaminį ūkį vystantys ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai teigė į „Agro dūzges“ atvykę daugiau sužinoti apie VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje taikomą žolinių pašarų auginimo technologiją, paklausyti šios srities eksperto VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Evaldo Klimo rekomendacijų bei apžiūrėti UAB „Žemtiekimas“ žemdirbiams siūlomą pašarų ruošimo techniką. „Laikome mėsinės heilendų veislės galvijų bandą, kuriems reikalingi kokybiški pašarai. Tačiau mums kaip ekologinio ūkio šeimininkams ne mažiau svarbu ir tai, kad nupjovus žolę dirvoje liktų kuo daugiau vertingų medžiagų. O pačiam ūkininkui tokio sėklų mišinio sudaryti praktiškai neįmanoma“, – teigė kalbintas A. Martinėlis.

Ūkininko nuomonei pritarė ir Šakių r. Griškabūdžio ŽŪB technikos vadovas Tomas Puskunigis, su ypač dideliu dėmesiu apžiūrinėjęs UAB „Žemtiekimas“ pristatomą modernios pašarų ruošimo technikos ekspoziciją. Šioje bendrovėje dirbama 1700 ha plotų, melžiama 1300 karvių, kurių raciono pagrindą sudaro žoliniai pašarai. Pasak T. Puskunigio, būtent mišrūs ūkiai, kuriuose auginami žolynai tręšiami laikomų galvijų  mėšlu,  yra ateities ūkiai, nes jie užtikrina tvarumą, kuria darbo vietas bei palaiko kaimo gyvybingumą.

Klasterio „Žaliasis intelektas“ narių – Verslo ir socialinės partnerystė centro ir VDU ŽŪA Mokomojo ūkio – organizuotą renginį atidarydama VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pasidžiaugė, kad Akademija nuosekliai stiprina ryšį su savo partneriais ir klasteris organizuoja abiem šalims – mokslui ir verslui – naudingus renginius. „Jau pats pavadinimas „Agro dūzgės“ iliustruoja, kad renginys gyvas ir aktyvus“, – konstruktyvių diskusijų dalyviams linkėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Lietuvoje – unikalus, bet neišnaudotas žalienų potencialas 

Renginį moderavusios VDU Žemės ūkio akademijos klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovės Audronės Arnašiutės pranešimui „Žolinių pašarų gamybos optimizavimas gyvulininkystės ūkiuose, panaudojant ankštines žoles“ pakviestas šios srities ekspertas VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. E. Klimas juokavo, kad klausytojams norint išsamiau atskleisti šį procesą, gali prireikti mažiausiai paros.

Tačiau ir per kur kas trumpesnį laiką doc. dr. E. Klimo išdėstyti faktai, tikėtina, ne vieną gali paskatinti keisti verslo strategiją ir visos šalies žemės ūkio politikos kryptį. Doc. dr. E. Klimo teigimu, žolynų reikšmės šiandieniniame žemės ūkyje ir žmonių gyvenime pervertinti tiesiog neįmanoma. Žolynai atlieka kelias labai svarbias funkcijas. Visų pirma – tiesioginę gamybinę, nes tai pašaras visiems šalyje auginamiems gyvuliams. Iš žalienų pagamintas kokybiškas pašaras gali būti ir paklausi prekė sausras išgyvenančiose užsienio šalyse. Maža to – žolės geriau negu daugelis kitų augalų gerina dirvožemį.  Neatsitiktinai geriausi ir derlingiausi planetos juodžemių plotai yra susiformavę stepėse ir prerijose, kur tūkstančius metų plyti ištisinė žolinė danga. Daugiametės žolės turi gausią šaknų sistemą, kuri dirvožemyje kaupia organinę medžiagą kartu konservuodama organinę anglį, o ankštinės žolės fiksuoja biologinį azotą – unikalią ekologišką trąšą.

„Daugiametė žolės bene vienintelės iš visų augalų mūsų gamtinėmis sąlygomis gali augti beveik be rizikos. Žoliniai pašarai yra patys pigiausi, nes tinkamai įsėta pieva naudojama kelerius metus ir galvijų racione praktikai niekuo kitu tiek pat vertingu nepakeičiama. Tačiau realiai išnaudojame tik apie trečdalį žolynų biologinio potencialo. Lietuvoje turime tik 15–20 proc. produktyvių sėtinių žolynų“, – dėmesį atkreipė VDU ŽŪA mokslininkas.

Specialistai nusiteikę paneigti žemės ūkio „kaltę“ dėl klimato kaitos

„Agro dūzgių“ metu vykusioje diskusijoje kalbėta apie naujus iššūkius žemės ūkiui klimato kaitos kontekste bei apie gyvulininkystės sektoriaus ir žolinių pašarų reikšmę siekiant tvaraus ūkininkavimo.

Diskusijoje dalyvavęs LSMU Veterinarijos akademijos lektorius, galvijų šėrimo specialistas Mindaugas Budvytis pastebėjo, kad politikų lūpose skambantį naratyvą, jog būtent žemės ūkis yra kaltas dėl klimato kaitos, suskubo perimti ir visuomenė. Tačiau toks naratyvas yra ydingas. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto prof. dr. Rolandas Bleizgys, pritardamas lektoriaus M. Budvyčio nuomonei, atskleidė turintis tikslą sukurti klimato kaitai neutralaus pieno ūkio modelį ir jį oponuojantiems politikams pateikti kaip neginčytiną faktą. Viena svarbiausių sąlygų tokiame ūkyje, prof. dr. R. Beizgio teigimu, teisingai įrengti žolynai ir galvijų ganymas lauke.

Griškabūdžio ŽŪB technikos direktorius T. Puskunigis pasakojo, kad ši bendrovė pašarų gamybai jau yra sėkmingai pasinaudojusi VDU ŽŪA doc. dr. E. Klimo rekomendacijomis ir pasisėjusi kokybiškų žolynų. Dėl to pagerėjo ir bandos sveikatingumas, ir primilžiai, ir kokybiniai pieno rodikliai. Pagrindinė šiame ūkyje naudojama trąša – laikomų galvijų mėšlas, nes už jį, gerinantį dirvos biologinę įvairovę, nieko geriau būti negali, įsitikinęs T. Puskunigis. Doc. dr. E. Klimas, papildydamas pieno ūkio atstovo žodžius, komentavo, kad Griškabūdžio ŽŪB susikaupiantys 30 tūkst. kub. m skysto mėšlo tūkstančiui ha žolynų patręšti teikia didelę naudą ir dirvožemiui, ir bendrovės biudžetui.

Diskusiją moderavęs VDU ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis pasakojo, kad jo vadovaujamame 620 ha ūkyje, kuriame taikoma aštuonlaukė sėjomaina, laikomos pieninių ir mėsinių galvijų bandos bei stengiamasi ūkininkauti tvariai. Todėl ūkio laukai tręšiami mėšlu, o pernai, vadovaujant VDU ŽŪA doc. dr. E. Klimui, buvo ne tik apsėti pirmieji aukštos kokybės žolynų laukai, bet apie tai nufilmuotas ir laisvos prieigos 6 dalių mokomosios vaizdo medžiagos ciklas. Jį galima rasti VDU ŽŪA Mokomojo ūkio tinklalapyje.

„Agro dūzgių“ dalyviai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti šio renginio rėmėjo UAB „Žemtiekimas“ demonstruojamus traktorius ir pašarų ruošimo techniką bei stebėti juos praktiškai dirbančius VDU ŽŪA Mokomojo ūkio žolynų lauke.

Pranešimą paskelbė: Elena Bagdonavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą


VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą


VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą


VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą


VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą


VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje praūžusiose „Agro dūzgėse“ – apie žolynų ir tvaraus ūkininkavimo svarbą

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą