Sveikata

Užklupus šalčiams būkite budrūs: menka klaida gali pakenkti sveikatai

Sinoptikai ir toliau praneša šaltuką, tad savo įpročius pastarosiomis dienomis reikėtų kiek pakoreguoti. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas rekomenduoja prieš einant į lauką ypač didelį dėmesį skirti galūnėms ir galvai bei duoda kitų patarimų, kaip neprisidaryti žalos.

Pasirūpinkite tinkama apranga

Pastaruoju metu užklupę šalčiai šią žiemą mums pirmi, tad reikėtų nepamiršti atidžiau pasirūpinti savo sveikata. Vaistininkas visiems šaltame ore pataria ilgai nebūti, o jei to išvengti nepavyksta, reikėtų kruopščiai pasirūpinti savo saugumu.

„Pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo kojomis – einant į lauką apsiauti šiltus batus ir kojines, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad koja bate nebūtų pernelyg apspausta. Rinkitės plonus, drėgmei gerai pralaidžius rūbus, juos sluoksniuokite. Striukė, rekomenduojama, kad būtų neperpučiama. Nepamirškite šiltų pirštinių“, – sako vaistininkas R. Blynas.

Nemažai kam kepurė nepatinka, kitiems tai įvaizdžio detalė, tačiau vaistininkas akcentuoja, kad paspaudus šaltukui ji būtina. „Per galvą netenkame daug šilumos, tad būtina bent kapišoną užsimesti. Taip pat greitai nušąla ausys, tad jas reikia pridengti“, – sako vaistininkas.

Sportuojantiems vaistininkas primena dėvėti apatinius sintetinius rūbus, kurie praleidžia drėgmę, o viršutiniai rūbai turėtų būti peršlampami, neperpučiami.

Šildytis alkoholiu labai pavojinga

Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad alkoholis sušildo. Vaistininkas iš dalies patvirtina, kad alkoholis gali sušildyti, tačiau pabrėžia, kad labai trumpam, o vėliau dėl to gali kilti labai rimtos komplikacijos.

„Alkoholis praplečia kraujagysles, kraujotaka pagerėja, mes jaučiame šilumą, bet tuo pačiu pagerėjus kraujotakai kūnas atiduoda daugiau šilumos aplinkai, bei sumažėja kūno dalių jautrumas –  mes net galime nepajusti, kaip staiga jos gali nušalti. Vartoti alkoholį lauke yra labai pavojinga – gresia galūnių (kojos, rankos) ar kitų kūno dalių (nosis, ausys) stiprus nušalimas ir  gali grėsti jų amputacija“, – įspėja vaistininkas.

Būtina pasirūpinti oda

Šalčiams paspaudus, išsausėja ne tik oras, tačiau ir mūsų oda, tad jai reikalinga atidi priežiūra. Žiemą rinkitės riebesnes odos priežiūros priemones bei atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. „Šaltuoju sezonu naudokite kremą, kurio sudėtyje būtų medžiagų, tokių kaip vitaminai, sviestmedis, migdolų aliejus, kviečių gemalų aliejus“, – sako R. Blynas.

Žiemą verta rinktis kremus, kurių sudėtyje yra keramidų – šie junginiai užpildo odos paviršiaus įtrūkimus ir sudaro apsauginę plėvelę, kuri apsaugo odą nuo drėgmės praradimo. Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į kremus emolientus, kurie ypač tinka trūkinėjančiai, niežtinčiai, išsausėjusiai odai ir sergantiems atopiniu dermatitu. Emolientų pagrindą sudaro aliejai ir lipidai, kurie sustabdo vandens praradimą iš epidermio.

„Rūpintis savo oda, ypač šaltuoju metu laiku, reikia ne tik dėl grožio, kaip daugelis gali pagalvoti, bet ir dėl sveikatos. Sušalusi, suskirdusi oda ima trūkinėti, gali atsirasti kraujosrūvos, žaizdos, gali kilti užkrėtimas“, – sako R. Blynas.

Pasisaugoti turi sergantys kraujotakos ligomis ir diabetu

Šaltis ypač pavojingas tiems, kurie turi kraujotakos sistemos problemų, pavyzdžiui, sergantiems diabetu, širdies kraujagyslių ligomis, tad šiems asmenims ypač reikėtų pasisaugoti.

„Diabetu sergantiems ypač jautrios pėdos, jas reikia labai saugoti. Tokie pacientai gali ilgiau nepajusti, kad šąla kojos, tad šaltame ore nereikėtų užsibūti ar bent jau dažnai daryti pertraukas šiltoje patalpoje“, – sako vaistininkas. Tokiems pacientams ir visiems kitiems R. Blynas rekomenduoja avėti vilnones kojines, tačiau akcentuoja, kad pėda bate negali būti pernelyg apspausta. „Ypač diabetu sergantiems patariama avėti kiek didesnius batus, kad kraujotaka dar labiau nebūtų sutrikdyta“, – priduria vaistininkas.

Didesnė rizika sušalti taip pat gresia apsvaigusiems, neblaiviems, išsekusiems, taip pat greičiau sušąla vaikai, neįgalieji.

Ką daryti nušalus ir kokiais atvejais kreiptis į medikus?

Jei dirbate lauke ar pastaruoju metu teks lauke pabūti ilgiau, vaistininkas pataria pasirūpinti šiltais nealkoholiniais gėrimais, sočiu maistu. Jei yra galimybė, kuo dažniau padaryti pertraukų ir pasišildyti patalpoje.

„Jokiu būdu pašalusios kūno dalies nešildykite karštu vandeniu ir karštais prietaisais. Leiskite kūnui atšilti kambario temperatūroje, galite šilčiau apsirengti, apsikloti, atsigerkite šiltų nealkoholinių skysčių, puikiai tiks arbata. Leiskite kūnui sušilti palaipsniui“, – pataria vaistininkas R. Blynas. 

Jei oda tik paraudusi ir kiek nejautri, niežtinti, diskomfortas turėtų praeiti savaime. Jei ant odos atsirado pūslės, audiniai tamsėja, atsiranda pūslės, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Pranešimą paskelbė: Simona Putinaitė, UAB „Gravitas Partners“

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą