Laisvalaikis

Tyrimas: darbdavio suteikiamas telefonas Lietuvos gyventojus motyvuotų labiau nei didesnė pensija

Visų trijų Baltijos šalių gyventojai šiemet labiau nei prieš dvejus metus vertina trumpalaikes motyvacijos priemones, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Labai tikėtina, kad tam įtakos turi dabartinis ekonominio neapibrėžtumo laikotarpis, sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė, tačiau pamiršus rūpinimąsi ilgalaike gerove galima susidurti su nemaloniomis pasekmėmis ateityje.

Spalį vykdytos apklausos metu respondentai skalėje nuo 1 iki 5 įvertino keturias darbuotojų motyvacines priemones: papildomas atostogų dienas, privatų sveikatos draudimą, darbdavio prisidėjimą prie trečios pakopos pensijų fonde kaupiamos pensijos (vadinamoji „darbdavio pensija“) bei įmonės suteikiamą automobilį, telefoną ir pan. Analogiška apklausa atlikta ir 2021 bei 2019 metais visose Baltijos šalyse.

Šįmet Lietuvoje priemonės sureitinguotos taip: papildomos atostogų dienos (4,01), sveikatos draudimas (3,85), automobilis, telefonas ir pan. (3,7), darbdavio pensija (3,13). Estijoje gyventojai jas sureitingavo taip pat, Latvijos gyventojai pirmenybę teikia sveikatos draudimui.

„Papildomos atostogų dienos su nedideliais svyravimais jau nuo 2019-ųjų vertinamos 4 balais ir yra respondentų mėgiamiausia motyvacinė priemonė. Sveikatos draudimas 2021-aisiais buvo vertinamas beveik taip pat gerai kaip papildomos atostogų dienos – 3,96 balo, tačiau šiemet nuo jų kiek atsiliko“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Darbdavio suteikiamo automobilio, telefono ir kitų panašių daiktinių priemonių vertinimas 2021-aisiais buvo smukęs nuo 3,89 iki 3,54, tačiau šiemet kiek padidėjo – iki 3,7 balų. Darbdavio pensija 2021-aisiais respondentų įvertinta 3,81 balo šiemet vertina tik 3,13 balais.

Vertinimui įtaką daro ekonominė ir socialinė realybė

Nors visos keturios motyvacinės priemonės vertinamos gana gerai, tačiau jų vertinimo dinamika atspindi platesnę ekonominę ir socialinę realybę, teigia L. Načajienė. Pavyzdžiui, 2021-ųjų pavasarį po antrojo COVID-19 karantino laikotarpio, atostogos ar daiktiniai privalumai (automobilis ar telefonas) nebuvo tokie reikšmingi kaip privatus sveikatos draudimas, kuris galėjo suteikti didesnį saugumo dėl savo sveikatos jausmą neapibrėžtumo laikotarpiu.

„2022-aisiais sąlyginai sugrįžus į kai kuriomis prasmėmis normalų gyvenimą, visi pradėjome gyventi kitokiomis – aukštos infliacijos, didesnių kainų ir bendro ekonominio neapibrėžtumo nuotaikomis. Kadangi daugelis mūsų negalėjome ir galbūt toliau nebegalime leisti sau tiek, kiek anksčiau, tad pirmenybę šiuo metu teikiame labiau „čia ir dabar“ gaunamai naudai, o ne ilgalaikėms investicijoms“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Rūpintis tik dabartimi nepakanka

Tačiau priimant finansinius sprendimus, verta omenyje turėti ir savo gyvenimo kokybę sulaukus pensinio amžiaus, pabrėžia L. Načajienė, nes net ir senatvėje kiekvieno mūsų poreikiai veikiausiai nebus mažesni. Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai, yra rekomenduojama užsitikrinti 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją.

„Valstybinė pensija“ šiuo metu užtikrina apie 40 proc. prieš tai buvusių pajamų. Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, kad ši suma gali padidėti iki 50 proc. ar daugiau prieš tai buvusių pajamų, o iki rekomenduojamo pensijos dydžio likusią dalį potencialiai gali užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Savo ruožtu, prie to gali prisidėti ir darbdavys, mokėdamas įmokas tiesiai į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą.

„Tenka pripažinti realybę, kad vadinama „valstybinė“ pensija tiesiog negali atitikti mūsų poreikių ir imtis veiksmų reikėtų patiems – pavyzdžiui, kaupti papildomai su darbdavio pagalba. Tiek darbuotojams, tiek darbdaviams gali būti aktualu ir tai, kad darbdavio įmokos į pensijų fondus, kitaip nei atlyginimas ar premija, yra neapmokestinamos. Tai reiškia, kad darbuotojo algą pakėlus 100 eurų, dalį šių pinigų teks sumokėti kaip mokesčius ir darbuotojo kišenę pasieks 59 eurai. Tuo tarpu sumokėjus 100 eurų į darbuotojo pensijų fondą, jį pasieks visas šimtas eurų.  Ilgainiui tiek darbdaviai, tiek darbuotojai pajaučia ilgalaikę to naudą“, – tvirtina L. Načajienė.

Pasak 109 darbuotojus turinčios, elektroninės komunikacijų įrangos gamyba užsiimančios įmonės „Jotron“ direktorės Almantės Medžiaušienės, „darbdavio pensija“ taip pat ilgainiui augina darbuotojų motyvaciją. Įmonė „darbdavio pensiją“ darbuotojams moka jau daugiau nei 10 metų. Visiems darbuotojams mokama vienoda suma, kuri auga didėjant darbo stažui.

„Nusprendėme skirti vienodas išmokas, nes gaunantiems mažesnį atlyginimą sunku susitaupyti papildomai, o uždirbantys daugiau, tikėtina, gaus ne tik didesnes pensijas, bet ir gali lengviau atsidėti pinigų ateičiai iš savų lėšų. Iš pradžių kas mėnesį į pensijų fondą pervedama suma darbuotojams atrodė nedidelė, tačiau dabar jie patys įvertina, kad mokant metų metais, gali susikaupti didelės sumos. Dabar darbuotojai labai patenkinti, auga jų motyvacija“, – teigia A. Medžiaušienė.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.

Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB

Lietuvos banko duomenimis, 2022 metais (imtinai) pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ UAB užėmė 7,6 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 32,3 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.

Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavote. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose, įvertinkite riziką, susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280. 

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB „coagency”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą