Namai

Tyrimas: būstą investicijai svarsto pirkti kas penktas

Vienos didžiausių šalyje NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad investicijai būstą pirko ar planuoja pirkti 16 proc. respondentų, o gyvenimui sau – 82 procentai. Ši proporcija laikosi panašiame lygyje nuo 2020 m., kai buvo pirmą kartą atliktas šis tyrimas.

Vasario mėnesį „Spinter tyrimai“ apklausė 513 25-60 m. amžiaus Vilniaus gyventojų, kurie per pastaruosius metus pirko arba per artimiausius 3 metus planuoja pirkti būstą sostinėje. Pirkusių būstą buvo 27 proc., o planuojančių pirkti – 73 procentai.

Nuotaikos atšalo, bet išsiskiria aukštos klasės segmentas

Per pastaruosius ketverius metus perkančių sau ir investicijai proporcija kito nežymiai: 2020 m. investicijai būstą rinkosi 14 proc., sau – 84 proc. respondentų, 2022 m. investicijai – 22 proc., sau – 76 proc., o 2024 m. investicijai – 16 proc., sau – 82 procentų.

„Lyginant su 2022 m. stebime nuotaikų atšalimą, kurį lemia ekonominis fonas ir geopolitinė situacija regione. Dėl šių priežasčių dalis vietos ir užsienio kapitalo investicijas kreipia į vakarų NT rinkas, jau spėjusias stipriai pabrangti. Vis dėlto skaičiai rodo pakankamai stabilias nuotaikas, ypač jei juos lygintume su dar ankstesniu – 2020 m. – laikotarpiu. Šiandien savo praktikoje pastebime, kad investuojantys į NT turi rezervą ir aktyviai stebi situaciją rinkose, domėdamiesi įvairiomis galimybėmis, kurių viena populiariausių išlieka aukštos klasės būstas“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.

Kaip pavyzdį M. Čiplys pasitelkia įmonės vystomą Paupio rajoną, kuriame 2023 m. butus investicijai pirko 26 proc. pirkėjų, 81 proc. visų tokių sandorių įvyko be paskolos, o investuojama suma šiame projekte vidutiniškai siekė 232 tūkst. eurų: „Lyginant su bendromis tyrime užfiksuotomis tendencijomis, šio segmento proporcijos skiriasi dėl to, kad tokio turto pirkėjams kur kas rečiau reikalingas išorinis finansavimas, kuris didelei daliai visuomenės yra viena esminių ir būtinų sąlygų šiandien įsigyjant didelės vertės turtą.“

„Darnu Group“ atstovas priduria, kad didžioji dalis tokių – aukštos klasės –  butų vėliau būna išnuomojami ar laikomi kaip ilgalaikė investicija, nes šio segmento objektai dėl ribotos pasiūlos, išskirtinės lokacijos yra likvidūs ir istoriškai fiksuoja patrauklius kapitalo prieaugio rodiklius.

Turinčių 2 ir daugiau butų – daugėja  

„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad vertinant visą šalies būsto rinką, jaučiama, kad pastarųjų kelerių metų pokyčiai šiek tiek atvėsino investuotojų entuziazmą ir šiuo metu jie daug kruopščiau renkasi investicijoms tinkamus objektus.

„Pagrindinė to priežastis, tai pastebimai prislopęs būsto vertės augimas, kuris anksčiau itin reikšmingai prisidėdavo prie bendro investicinės grąžos dydžio. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje 2 kambarių buto vidutinis grynasis metinis nuomos pajamingumas 2005-2021 m. laikotarpiu sudarė 4,3 proc., o vidutinis metinis butų pardavimo kainų augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 6,5 procento. Tačiau bendras investuojančių aktyvumas išlieka pakankamai nemažas, kadangi didžioji jų dalis investuoja ilgesniam laikotarpiui ir tikisi sugrįžtančio spartesnio turto vertės prieaugio ateityje. Vien nuo 2020 m. butų Vilniaus mieste vidutinė kvadratinio metro kaina padidėjo daugiau nei 50 procentų“, – teigia R. Reginis.

Pasak jo, naujausi Registrų centro duomenys rodo, kad Lietuvoje pakankamai sparčiai daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų. 2023 m. asmenų ar šeimų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skaičius šalyje išaugo daugiau nei 8 tūkst. ir šiuo metu siekia apie 361 tūkstantį.

Pranešimą paskelbė: Laura Šimkutė, Integrity PR, UAB

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą