Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Seimo narės Laimos Mogenienės prašymą atnaujinti procesą jau anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl aplinkos ministro nustatytos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos. Teismas šiandieniniame nutartyje konstatavo, kad pareiškėja savo skunde nenurodė naujų esminių aplinkybių dėl būtinybės atnaujinti procesą.
Ši LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Pernai liepos mėnesį šis teismas pripažino, kad Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika neprieštarauja nei Europos Sąjungos keliamiems reikalavimams, nei nacionalinių teisės aktų teisės principams.
Tuomet teismas pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta, jog žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką. Taip pat įvertinus atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir kitų darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai, pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.
Taigi teismas konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką – ne tik procedūras, bet ir ginčijamas formules, tarifus, koeficientus. Taip pat pripažino, kad aplinkai padarytos žalos apskaičiavimas pinigine išraiška (praradimų piniginės vertės metodo taikymas) savaime nereiškia baudinio pobūdžio, kaip tvirtino pareiškėja. Paskaičiuotas žalos dydis gali būti sąlyginis, nes kai kurių aplinkos elementų praradimas gali būti paskaičiuotas tiksliau, o tų, kurie neturi nustatytos ekonominės vertės, įvertinimas pinigais neišvengiamai yra sąlyginio tikslumo.
Pranešimą paskelbė: Audris Kutrevičius, LR aplinkos ministerija
