Jau daugiau nei dešimtmetį kalbant apie branduolinę Lietuvos energetiką dominuoja raktažodžiai „išmontavimas“ ir „eksploatacijos nutraukimas“. Ignalinos atominė elektrinė reguliariai informuoja visuomenę apie artėjimą prie „žalios pievelės“. Išmontavimo darbai beveik įpusėję – nors jėgainė vis dar stovi, vidus sparčiai tuštėja, pradėti griauti ir kai kurie statiniai teritorijoje. Ar šioje situacijoje, kai viskas orientuota į išmontavimą ir atliekų tvarkymą, yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?
Tarptautinis mokslinių tyrimų projektas „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ (NuSPACES), vykdytas 2021–2024 m. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir Lietuvoje, atskleidė, kad šios pramonės srities paveldo išsaugojimas gali tapti produktyviu socialiniu procesu, padedančiu spręsti su eksploatacijos nutraukimu susijusias kompleksines aplinkosaugos, ekonomikos ir socialines problemas. Pasak projekto koordinatorės, Kingstono universiteto mokslininkės dr. Eglės Rindzevičiūtės, paveldosauginio požiūrio įtraukimas į branduolinių objektų uždarymo darbotvarkę turi didelį poveikį demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimui, nes atveria kelius įvairių politikos sektorių integracijai, suartina skirtingas suinteresuotąsias puses ir aktyviai formuoja gyvybingesnę ir perspektyvesnę aplinką (po)branduoliniame amžiuje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų grupei vadovavusi menotyrininkė dr. Linara Dovydaitytė atkreipia dėmesį, kad trejus metus vykęs projektas NuSPACES pasižymėjo didele socialinių dalininkų įtrauktimi. „Mums pavyko prie vieno stalo sukviesti atominės elektrinės ir kultūros paveldo, savivaldos ir mokslo sektoriaus atstovus tam, kad užsimegztų dialogas apie kultūrines šios specifinės pramonės vertes, kad šalia techninių ir ekonominių klausimų atsirastų vietos paveldo kaip visuomenės gerovę skatinančio veiksnio temoms.“ Projekto metu trijose šalyse surengtuose tarptautiniuose seminaruose ir tiriamosiose išvykose sudalyvavo daugiau nei 40 mokslininkų, kūrybos praktikų, muziejų ir paveldo ekspertų, branduolinės energetikos sektoriaus ir atominių miestų atstovų. Tarp aktyviausių partnerių – Ignalinos atominė elektrinė, Visagino savivaldybė bei Energetikos ir technikos muziejus.
Europoje daugėjant uždaromų branduolinių objektų ir kylant naujoms diskusijoms dėl branduolinės energetikos ateities, vienas aktualiausių projekto rezultatų yra pagrindinių tyrėjų parengtos ir Londono Kingstono universiteto išleistos politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Dokumente pabrėžiama bendruomenių svarba, siūlant į atominio kultūros paveldo kūrimą žiūrėti kaip į bendruomenės kūrimo procesą ir rekomenduojant įtraukti kuo platesnį suinteresuotųjų pusių ratą. Dokumento autorės atkreipia dėmesį ir į šios pramonės palikimo medžiagines savybes, teigdamos, kad svarbu išsaugoti branduolinės materialinės kultūros įvairiapusiškumą, kuriuo galėtų naudotis ateities kartos, keldamos joms rūpimus klausimus. Pagrindinė rekomendacijų nuostata teigia, kad paveldo perspektyva turėtų būti atspirties taškas uždarant branduolinius objektus, siūlant neapsiriboti „sutvarkymu“, bet įtraukti išsaugojimą, pakartotinį panaudojimą ir naujos vertės kūrimą. Kultūrinis branduolinių vietovių įprasminimas galėtų prisidėti didinant sanglaudą, mažinant kultūrinę, socialinę ir ekonominę atskirtį, stiprinant atsparumą ir demokratiją vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.
Su visu rekomendacijų tekstu anglų ir lietuvių kalbomis galima susipažinti čia:
Rindzevičiūtė, E., Storm, A., Dovydaitytė, L. (2024) Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės. Baigiamoji ataskaita. Kingston upon Thames: Kingston University London.
Šių metų rudenį, baigiant NuSPACES veiklas, politikos rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo buvo pristatytos Mokslo muziejuje Londone ir Visagino miesto muziejuje.
Lietuvoje projektą „Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ vykdė Vytauto Didžiojo universitetas, finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-JPIKP-21-1, pagal Jungtinio programavimo iniciatyvą „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“. Plačiau apie projektą.
Nuotraukos:
1. Kvietimas į NuSPACES projekto rezultatų pristatymą Visagino miesto muziejuje, 2024. Dizainas: Jonas Žukauskas ir Jurga Daubaraitė.
2. NuSPACES komanda Ignalinos AE archyve, 2024. Nuotrauka Oksanos Denisenko.
3. Ignalinos AE branduolinis reaktorius. Nuotrauka Mildos Kiškytės.
4. NuSPACES komanda Ignalinos atominėje elektrinėje, 2024. Nuotrauka Mildos Kiškytės.
5. NuSPACES komandos vizitas Visagine, 2024. Nuotrauka Linaros Dovydaitytės.
6. NuSPACES komandos vizitas menų rezidencijoje „Taškas“ Visagine, 2024. Nuotrauka Linaros Dovydaitytės.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
