Morkos – viena labiausiai lietuvių pamėgtų daržovių. Jas gyventojai gausiai vartoja nepriklausomai nuo sezono – morkos populiarios išlieka tiek žiemą, tiek vasarą. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad nors lietuviškų morkų parduotuvėse galima rasti ištisus metus – laukiamiausios, žinoma, šviežio derliaus morkos.
„Morkos iš tiesų yra vienos populiariausių daržovių ir siekdami patenkinti vartotojų poreikį, jau pačioje pavasario pradžioje pradedame siūlyti ir šviežio derliaus morkų. Jos ypač naudingos siekiant po žiemos pastiprinti organizmą ir atgauti energiją. Morkose yra vitamino C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio ir daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Lietuvių virtuvėje ši daržovė naudojama bene kasdien: ji dedama į įvairias sriubas, troškinius, salotas“, – pasakoja ekspertė.
Anot J. Sabaitienės, kad lietuviai taip mėgsta morkas – nenuostabu. Mat yra įprasta, kad tam tikram kraštui būdingas, vietines daržoves organizmas pasisavina geriausiai. Pastaruoju metu vartotojai itin pamėgo ir šviežių morkų sultis: jeigu norisi įvairesnio skonio, sultys dažnai maišomos ir su obuolių, ir su apelsinų. Vis dėlto vaikai mielai jas geria ir grynas.
J. Sabaitienė atskleidžia ir kelis įdomius faktus apie morkas, kurių iki šiol galbūt nebuvote girdėję.
Pradėtos auginti Afganistane. Nors šiuo metu morkų rasti galime visame pasaulyje. Manoma, kad pirmosios istorijoje morkos užaugintos Afganistano apylinkėse. Netrukus ši skani daržovė paplito aplinkinėse vietovėse, o apie 1000-uosius metus ji buvo valgoma ir Viduriniuose Rytuose, ir Šiaurės Afrikoje. Kiek vėliau morkos nukeliavo į Ispaniją, o apie XIV a. jos pastebėtos ir Šiaurės Europos soduose, ir Kinijos virtuvėje.
Morkos būna įvairių spalvų. Nors daugeliui morkos asocijuojasi su oranžine spalva – morkų būna įvairiausių: ir natūraliai baltos, geltonos ar violetinės spalvos. Pirmosios morkos iš tikrųjų buvo violetinės arba baltos spalvos. O oranžinės morkos, tokios, prie kokių esame įpratę dabar, buvo išvestos po genetinės mutacijos, kai purpurinės morkos, turinčios geltonai oranžinę šerdį, prarado spalvą ir tapo vientisos oranžinės spalvos.
Virtos morkos organizmui naudingesnės nei žalios. Įdomu tai, kad apdorotos morkos organizmui yra naudingesnės nei žalios. Pašildytos morkos išskiria net 40 procentų daugiau karotino nei žalios. Taigi, jos puikiai tinka naudoti sriuboms, jas galima troškinti svieste, kepti orkaitėje ar dėti į įvairiausius troškinius ir kitus patiekalus.
88 procentus morkos sudaro vanduo. Nors morkos dažnai valgomis ir kaip užkandis – didžiąją jų dalį sudaro vanduo, todėl tai yra puikus produktas ne tik užkąsti, bet ir troškuliui numalšinti.
Sveikos akims. Morkos – nuo dar nuo senovės laikų buvo naudojamos, kaip vaistas regėjimui gerinti. Morkose gausu liuteino ir likopeno bei vitamino A, kuris padeda palaikyti gerą regėjimą.
Stiprina imuninę sistemą. Morkose yra daug įvairių vitaminų, mineralų ir antioksidantų, tokių kaip vitaminai B6 ir K, kalis, fosforas ir daugelis kitų naudingų medžiagų, kurios prisideda prie kaulų bei nervų sistemos stiprinimo ir smegenų veiklos gerinimo. O morkose esantys antioksidantai ne tik padeda organizmui apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, bet ir nuo kenksmingų bakterijų, virusų bei uždegimų.
J. Sabaitienė pataria į savo kasdienį racioną įtraukti kuo daugiau morkų, o įvairesniam skoniui ir pasilepinimui siūlo išbandyti ir morkų pyrago su anakrdžių kremu receptą. Beje, kremas nėra privalomas. Vien morkų pyragas yra taip pat labai skanus.
Morkų pyragas
Jums reikės:
- 2 kiaušinių;
- 4 v.š. skysto kokosų aliejaus;
- 6 v.š. klevų sirupo;
- 200 ml obuolių tyrės;
- 200 ml migdolų pieno
- 2 vidutinio dydžio morkų;
- 1/2 a.š. druskos;
- 2 a.š. kepimo miltelių;
- 1 a.š. cinamono;
- 1 stiklinės migdolų miltų;
- 1 stiklinės miltų;
- saujos graikinių riešutų.
Anakardžių kremui reikės:
- 1 stiklinės anakardžių;
- 100 ml riebaus kokosų pieno;
- 3 v.š. klevų sirupo;
- 3 v.š. skysto kokosų aliejaus;
- 2 v.š. citrinos sulčių.
Paruošimas:
Anakardžių kremas:
Anakardžių riešutus užpilame šaltu vandeniu ir paliekame išmirkti per naktį. Išmirkusius riešutus suberiame į maisto smulkintuvą kartu su visais kitais ingredientais. Viską sutriname iki vientisos masės. Gautą kremą perkeliame į indą, uždengiame maistine plėvele ir palaikome šaldytuve kelias valandas – šaldytuve kremas sustings ir taps tvirtesnės tekstūros.
Pyragas:
Pirmiausia reikia išplakti kiaušinius. Tada supilame kokosų aliejų, klevų sirupą ir obuolių tyrę. Viską gerai išmaišome. Supilame pieną ir darkart pamaišome. Morkas sutarkuojame ir suberiame prie skystų produktų, gerai išmaišome. Prie skystų produktų masės beriame druską, kepimo miltelius, cinamoną, abejus miltus ir viską gerai išmaišome. Į tešlą beriame smulkintų graikiškų riešutų, išmaišome. Tešla turi būti gana tiršta.
Kepimo formą išklojame kepimo popieriumi, pilame tešlą ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 50 minučių. Palaukiame, kol pyragas visiškai atvės ir tepame kremą. Ant viršaus taip pat galima užberti riešutų, uogų. Skanaus!
Pranešimą paskelbė: Gabrielė Valaitytė, UAB „Publicum“
