Skaičiuojant paskutines vasaros savaites, mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams gali kilti daugybė klausimų, susijusių su sklandžia naujų mokslo metų pradžia. Vienas jų įprastai būna profilaktinis atžalų sveikatos patikrinimas. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius kartu su „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Rizikos vertinimo eksperte Silvita Gutauskiene paaiškina, jog ši sveikatos patikra nėra vien formalumas – ji padeda laiku nustatyti tam tikrus sveikatos sutrikimus, kurie gali turėti įtakos ugdymo procesui ir kasdieniam gyvenimui. Ką galima sužinoti iš paprastos mokinio sveikatos patikros? Lietuvoje visi vaikai iki 18 metų amžiaus ir pilnametystės jau sulaukę mokiniai kasmet ugdymo įstaigai turi pristatyti mokinio sveikatos pažymėjimą. Šis dokumentas galioja vienerius metus, o jame įvardijama svarbiausia informacija darželiams ir mokykloms,…
Ginekologė apie pienligę: kartais organizmo pokyčiai apie save praneša netikėtais būdais
Kandida – grybeliniai mikroorganizmai, nuolat gyvenantys tiek moterų, tiek vyrų odos paviršiuje, burnos, virškinamojo trakto, taip pat lytinių takų gleivinėse. Dažniausiai jų nejaučiame ir sveikatos problemų jie nesukelia, kol nepakinta imuninės sistemos būklė ar hormonų balansas ir nesusidaro palankios sąlygos grybeliams daugintis. Tuomet jie ima sparčiai vešėti ir sukelia nemalonius simptomus. Ši būklė visuomenėje plačiai žinoma kaip pienligė. Kokie simptomai jai būdingi, kodėl kai kurioms moterims ji linkusi kartotis ir ką svarbu žinoti, jei pienligė užklupo nėštumo metu, pasakoja „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Agnė Dičiūnienė. Kokie simptomai būdingi pienligei? „Vulvovaginalinei kandidozei, plačiai visuomenėje vadinamai pienlige, būdingas niežulys, deginimas, perštėjimas vulvos ir makšties srityje. Nuo kitų galimų…
Netinkamos ausų higienos pasekmės – sieros kamščiai, ausų uždegimai ir net būgnelių pažeidimai
Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta patarimų, kaip taisyklingai valyti ausis, tačiau dalis jų klaidina ir gali būti pavojingi. „Vatos pagaliukai – dar vadinami ausų krapštukais – iš tiesų nėra skirti ausims valyti. Jais galima pavalyti tik išorinę ausies dalį, bet į pačią landą jų kišti nerekomenduojama. Kur kas saugesni yra specialūs vaikams skirti vatos pagaliukai – jų antgalis didesnis, todėl mažesnė rizika juos įkišti pernelyg giliai į ausies landą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė. Kaip saugiai prižiūrėti ausis? Pasak vaistininkės, didžiausia netinkamos higienos rizika – ausies būgnelio pažeidimas, kuris gali lemti ir klausos sutrikimą. Dažniausia problema –…
KTU medicinos fizikė profesorė D. Adlienė: žmogaus gyvybė – neįkainojama
Fizikos ir medicinos sinergija – vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių naujausių medicinos technologijų vystymo ir taikymo spindulinėje medicinoje pažangą. Apie medicinos technologijas ir medicinos fizikos ištakas Lietuvoje bei mokslo perspektyvas šioje srityje pasakoja KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorė, Fizikos katedros vedėja ir Medicinos fizikos studijų programos įkūrėja Lietuvoje dr. Diana Adlienė. – Profesore, pastarieji metai jums ypatingai dosnūs – metų pradžioje laimėjote Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) aktyviausios 2024 m. Europos erdvės medicinos fizikės nominaciją, o liepos 6 d. buvote apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už medicinos fizikos mokyklos vystymą, integruojant fizikos, medžiagų mokslo ir technologijų bei medicinos mokslus ir sprendžiant spindulinės medicinos iššūkius. Ką šie…
Rekomendacijos gyventojams dėl Šiaulių rajone traukinio vagone, vežančiame chemines medžiagas, kilusio gaisro
Šiaulių r. Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, ties Geruogių k., kilo gaisras traukinio vagone, kuriame dega cheminės medžiagos, trąšos. Galimas oro užterštumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad gaisro dūmai gali būti pavojingi sveikatai. Degdamos cheminės medžiagos išskiria nuodingas, kvėpavimo takus dirginančias dujas. Rekomendacijos gyventojams: 1 km atstumu gyventojams privaloma nedelsiant evakuotis – jei yra galimybė, kuo greičiau palikti užterštą teritoriją, judėti prieš vėjo kryptį arba į šoną nuo dūmų debesies. Didesniu atstumu (2-10 km) ir jeigu nėra galimybės evakuotis – užsidaryti patalpose, sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, išjungti rekuperaciją. Kvėpavimo apsauga – naudoti respiratorių su rūgščių dujų filtrais (pvz., ABEK tipo) arba bent jau drėgną audinį / rankšluostį ant…
Paaiškino palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą: kas ir kaip ją gauna?
Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems nereikia aktyvaus gydymo, tačiau norima palengvinti ligos simptomus, kartais reikalinga nuolatinė medicinos specialistų priežiūra, kurios neįmanoma užtikrinti namuose. Tada gali padėti palaikomasis gydymas ir slauga ligoninėje. Kasmet apie 28 tūkst. Lietuvos gyventojų gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą gydymo įstaigose. Ji skirta bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, kepenų, inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, taip pat negalintiems savęs apsitarnauti po sunkios ligos (pavyzdžiui, insulto, infarkto) ar traumos. Ši paslauga skiriama, jeigu yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Kai reikia nuolatinės specialistų priežiūros „Į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių…
Nauja galimybė pacientams: dantų atkūrimas per 6 valandas jau taikomas ir Lietuvoje
Panevėžio implantologijos centre dirbantis burnos chirurgas Rokas Kuprys – vienas pirmųjų gydytojų Lietuvoje, pradėjusių taikyti viso žandikaulio dantų atkūrimo per 6 valandas metodą. Inovatyvus gydymo protokolas, paremtas pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis ir gydytojo patirtimi, leidžia pacientams susigrąžinti šypseną vos per pusdienį. „Šį metodą praktikoje taikau nuo 2019-ųjų. Pasaulyje jis sparčiai populiarėja dėl savo greičio, mažesnio invazyvumo ir patogumo pacientui. Savo patirtį matau ne tik kaip galimybę padėti pacientams, bet ir kaip pareigą dalintis žiniomis su kitais kolegomis. Nuolat dalyvauju tarptautiniuose mokymuose ir pats vedu kursus gydytojams odontologams ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Ispanijoje, Egipte, Rumunijoje bei kitose šalyse“, – pasakoja R. Kuprys. Procedūros eiga Visų žandikaulio dantų atkūrimą per…
Motinystės vienišumą keičia palaikymas: „Išgirdau, kad mamos daro klaidas ir mane tai nuramino“
„Labai greitai mano nėštumas iš didelio džiaugsmo perėjo į vienišumą ir pasijuto didelė socialinė izoliacija. Dalyvavimas Dulų asociacijos organizuotuose susitikimuose tapo mano saugumo sala – išgirdau, kad visos mamos daro klaidų, ir tai mane labai ramino. Esu tikra, kad taip išvengiau pogimdyminės depresijos“. Šie žodžiai – viena iš daugelio istorijų, užfiksuotų Dulų asociacijos projekte „Socialinę atskirtį patiriančių šeimų įgalinimas, stigmatizacijos mažinimas bei motinystės/tėvystės patirties svarbos aktualizavimas visuomenei“. Bendruomenė keičia šeimų gyvenimus Šiais laikais daugybė šeimų susiduria su skirtingais iššūkiais – nuo emocinių iki finansinių. Greitas gyvenimo tempas, pokyčiai asmeniniame gyvenime, nerimas dėl ateities kuria įtampą kasdienybėje ir šeimoje, kurioje auga bei formuojasi vaikai. Dulų asociacijos inicijuoto projekto, finansuojamo ES lėšomis,…
KTU mokslininkai: dirbtinį intelektą integruojantys karinės tematikos žaislai gali paveikti vaikų mąstymą
Karas visais laikais rasdavo kelią į žaislų dėžę. Seniau karinės tematikos žaislai buvo pakankamai paprasti daiktai, atspindintys realius mūšius. Šiandien kai kurie kariniai žaislai ne tik atrodo kaip realiame kare naudojami išmanūs ginklai, bet ir gali duoti grįžtamąjį ryšį, komunikuoti ar net priimti sprendimus – į juos pradėtas integruoti dirbtinis intelektas. Rinkoje pasirodė karinės tematikos žaislai su dirbtiniu intelektu (DI), įskaitant DI valdomus robotus, kurie įdomūs ne tik vaikams ir paaugliams, bet ir kompiuterinių žaidimų bei robotikos entuziastams. Pavyzdžiui, išmaniojo telefono programėle valdomas žaislinis tankas „RoboMaster S1“, galintis aptikti ir atpažinti skaičius, raides, žmones bei tam tikrus garsus. Jis gali šaudyti lazeriu ar geliniais rutuliukais, o sprendimą, ar šauti į taikinį,…
Gydytoja kardiologė: ką svarbu žinoti apie plautinę hipertenziją?
Plautinė hipertenzija (PH) – reta, bet pavojinga liga, kuriai būdingas ilgainiui dėl skirtingų priežasčių išsivystęs spaudimo plaučių kraujagyslėse padidėjimas, sukeliantis dešiniojo širdies skilvelio perkrovą. Dėl šios priežasties širdis turi dirbti vis sunkiau, o negydoma liga gali sukelti rimtus širdies ir plaučių pažeidimus, neįgalumą ar net mirtį. Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė sako, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir ligos prognozę. „Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei…
