Nacionalinis retų ligų planas – strateginis dokumentas, kuris taps pagrindu nuosekliai ir ilgalaikei retų ligų politikai šalyje. Plano rengimas suburs pagrindines sveikatos apsaugos, mokslo ir klinikinės praktikos institucijas, siekiant užtikrinti geresnę pagalbą pacientams, sergantiems retomis ligomis. Retos ligos kiekvieną pacientą paliečia skirtingai, tačiau kartu jos apima nemenką visuomenės dalį. Daugeliui pacientų ir jų šeimų tenka susidurti su ilgu keliu iki diagnozės, sudėtingu gydymu bei informacijos ir koordinuotos pagalbos stoka. Nacionalinis planas sieks spręsti šias problemas sistemiškai. Planą rengia SAM įsakymu patvirtinta Retų ligų sveikatos politikos grupė, bendradarbiaujant Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninei Kauno klinikoms, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir pacientų organizacijoms. Toks tarpsektorinis…

Sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje jau ne pirmus metus išlieka vienas aukščiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir nors vis dažniau ir garsiau kalbama apie tai, kaip išvengti šių ligų bei kokius sveikos gyvensenos įpročius svarbu ugdytis, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ką daryti išgirdus diagnozę, kaip su ja susigyventi ir kada tik medikamentų gali neužtekti. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos bei ligoninės „Meliva“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr. Gediminas Račkauskas pažymi, kad norint išsaugoti žmogaus gyvybę, kai jam yra nustatyti širdies ritmo sutrikimai, tenka pasitelkti ir modernias technologijas – viena tokių yra šiuolaikinis širdies stimuliatorius. „Pacientus vargina įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai:…

Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų, tačiau jo galima išvengti reguliariai atliekant prevencinius tyrimus ir skiepijantis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Medikai pastebi, kad šis virusas vis dar apipintas įvairiais mitais, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad nuo jo galima efektyviai apsisaugoti. Svarbiausia – pasitikėti patyrusiais medikais ir nepamiršti profilaktikos. Daugelisyragirdėjęapie PAP (citologinį) ir ŽPV tyrimus, kurieyraitinsvarbūsgimdoskakleliovėžioprevencijoje. Šietyrimaipapildovienaskitą: PAP tyrimasįvertinagimdoskaklelioląstelesirnustato, arjoseyrapakitimų – ikivėžiniųarvėžinių, tuotarpu ŽPV tyrimasparodo, aržmogusyraužsikrėtęsdidelėsrizikosžmogauspapilomosvirusu, kurisgalisukeltišiuosląsteliųpokyčius. „Abu tyrimus atliekant kartu galima ne tik anksti aptikti virusą, bet ir įvertinti, ar jis jau sukėlė ląstelių pokyčius. Toks derinys padidina prevencijos efektyvumą ir leidžia laiku imtis reikiamų priemonių“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevenciniai tyrimai atliekami pagal valstybės finansuojamą programą. Moterims nuo 25 iki 34 metų rekomenduojama kas 3 metus atlikti PAP (citologinį) tyrimą. 35–59 metų moterims pirminis tyrimas yra aukštos rizikos ŽPV testas kas 5 metus, o jei rezultatas teigiamas, atliekamas papildomas skystos terpės citologinis PAP testas. „Net ir paskiepytoms moterims prevencinė patikra išlieka būtina, nes vakcina neapsaugo nuo visų ŽPV tipų, todėl reguliarūs tyrimai padeda…

Sloga kūdikiams ir mažiems vaikams dažnai būna kur kas labiau varginanti nei suaugusiesiems – tiek pačiam vaikui, tiek tėvams. Mažyliai dar negali patys pašalinti gleivių, todėl jos kaupiasi nosiaryklėje, apsunkina kvėpavimą, trikdo miegą ir valgymą. Iš pirmo žvilgsnio paprasta sloga mažam vaikui gali greitai virsti kur kas didesniu iššūkiu – baigtis ausų uždegimu, bronchitu ar net sinusitu. „Tinkama nosies priežiūra namuose padeda palengvinti kvėpavimą, pagerinti miegą ir sumažinti komplikacijų, pavyzdžiui, ausų uždegimo ar bronchų infekcijų, riziką. Nosies drėkinimui bei gleivių skystinimui reikėtų rinktis jūros vandenį ar fiziologinį tirpalą. Juos galima naudoti pagal poreikį nuo 2 iki 6 kartų per parą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė. Pasak jos, vien…

Remiantis „Tork“ atliktu tyrimu, daugiau nei pusė žmonių po prastos patirties WC patalpose imasi verslui nepalankių veiksmų: rašo skundą, riboja maisto ar gėrimų vartojimą arba apskritai nebegrįžta į tą vietą. Tarptautinis profesionalios higienos lyderis „Tork“, „Essity“ prekės ženklas, parodoje „Interclean Amsterdam 2026“ pristatys naujausius higienos sprendimus, skirtus gerinti lankytojų patirtį, efektyvinti priežiūrą ir užtikrinti tvarumą. „Interclean“ – svarbiausia profesionalios higienos ir valymo industrijos paroda, kur Lietuvos verslai gali semtis žinių, atrasti pažangiausias technologijas, tvarius sprendimus ir skaitmenizacijos naujoves bei kurti partnerystes Europoje. WC patalpų higiena daro įtaką klientų lojalumą „Essity“ prekės ženklo ir pasaulinio profesionalios higienos lyderio „Tork“ atliktas tyrimas1, kuriame dalyvavo 11 500 žmonių iš 11 šalių, atskleidė, kad…

Kiek jums metų? Atsakymas pase – dar ne viskas. Genetikas ir ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad šiandien du tais pačiais metais gimę žmonės gali būti biologiškai vienas nuo kito nutolę net keliasdešimt metų. Tačiau Lietuvoje apie biologinio amžiaus tyrimus, leidžiančius parodyti tikrąją organizmo būklę, dar girdėję nedaugelis, rodo „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo rezultatai. Biologinio amžiaus vertinimas pasaulyje laikomas viena pažangiausių prevencinės medicinos krypčių. Jis leidžia įvertinti, kaip greitai iš tikrųjų sensta organizmas – ne pagal kalendorių, o pagal biologinius procesus ląstelėse, audiniuose, organuose. „Chronologinis amžius yra labai apgaulingas rodiklis. Du 50-mečiai gali turėti visiškai skirtingą biologinį amžių: vienas būti 40-ies, kitas – 60-ies. Biologinio amžiaus…

Ne veltui sakoma, jog esi tai, ką valgai. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad rūpindamiesi savo žarnynu investuojame ir į psichikos sveikatą, o žarnynas dažnai vadinamas „antrosiomis smegenimis“. Specialistės paaiškino, kaip veikia žarnyno ir smegenų ašis, atskleidė, kaip netinkama mityba gali paveikti emocijas ir nuotaiką, ir patarė, kaip palaikyti subalansuotą žarnyno mikrobiotą. Dialogui palaikyti svarbi žarnyno mikrobiota Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, žarnyno ir smegenų dialogo metu smegenys veikia žarnyno veiklą, o žarnynas siunčia signalus smegenims: „Žarnynas yra valdomas enterinės nervų sistemos. Tai – autonominė žarnyno dalis, kuri geba koordinuoti virškinimo procesus, prižiūrėti žarnyno pralaidumą, o patekus patogenui – sukelti imuninį atsaką bei perduoti informaciją į smegenis apie organizmo vidinę būseną.“…

Minėdami Pasaulinę inkstų dieną, medikai kviečia atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių sveikatos problemų – inkstų ligas, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais. Specialistai pabrėžia: ankstyva diagnostika ir žinojimas, kam gresia didesnė rizika, leidžia išvengti sunkių komplikacijų, dializės ar inksto transplantacijos. Suaugusiųjų inkstų ligos: kodėl delsti pavojinga? Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, inkstų ligos dažnai nustatomos per vėlai – tada, kai inkstų funkcija jau būna smarkiai pažeista: „Inkstai yra labai kantrūs organai – jie ilgai „tyli“. Žmogus gali jaustis gerai net tada, kai inkstų funkcija sumažėjusi perpus. Todėl profilaktiniai tyrimai yra esminiai, ypač turintiems rizikos veiksnių“, – pabrėžia prof. M. Miglinas. Didžiausia rizika…

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) jau veikia naujas aukšto informatyvumo vaizdinimo (angl. High‑Content Imaging, HCI) aparatas, kurio vertė siekia 950 tūkst. eurų. Ši moderni įranga leis mokslininkams greičiau ir efektyviau kurti pažangius medicinos sprendimus ir testuoti naujus gydymo metodus. Sistema įsigyta dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) remiamame „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų“ projekte, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra. Padės kurti sveikatos inovacijas VU GMC įdiegta pažangi „Revvity Opera“ mikroskopijos sistema leis tyrėjams pamatyti itin detalų ląstelių ir atskirų jų struktūrų vaizdą. Įrenginys vienu metu gali apdoroti daug skirtingų mėginių, todėl tyrimai vykdomi greičiau. Sistema pritaikyta ląstelių stebėjimui realiu metu ir aprūpinta išmania programine įranga, kuri automatiškai analizuoja vaizdus ir…

Dėl šylančio klimato erkių aktyvumo sezonas kasmet tampa vis ilgesnis ir prasideda vis anksčiau – pirmieji erkių įsisiurbimo atvejai praėjusiais metais buvo fiksuojami jau pirmosiomis pavasario dienomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 600 erkinio encefalito atvejų. Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi – šia liga galima užsikrėsti tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse. Erkinis encefalitas yra virusinė erkių platinama liga, sukelianti galvos smegenų, jų dangalų ar periferinių nervų uždegimą. Tai viena svarbiausių ir pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų Europoje. Šios ligos atvejų nustatoma vis daugiau. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų.…