Paprastoji pūslelinė – tai labiausiai paplitusi virusinė infekcija, kurios nešiotojais yra apie 80–90 proc. populiacijos. Vieniems pūslelinė pasirodo kartą gyvenime, kitiems – nuolat atsinaujina, sukeldama ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė pabrėžia, kad pūslelinės protrūkius dažniausiai išprovokuoja tam tikros aplinkybės – nusilpęs imunitetas, stresas ar net intensyvus saulės poveikis. Pūslelinė – ne tik bėrimai ant lūpų „Paprastąją pūslelinę sukelia (Herpes simplex) virusas, išskiriami du jo tipai: HSV-1, pasireiškiantis lūpų ir veido srityje, bei HSV-2, būdingas lytinių organų infekcijoms. Ji pasireiškia grupinėmis skausmingomis pūslelėmis, lydimomis niežulio bei dilgčiojimo”, – sako vaistininkė. Pasak jos, pirmieji pūslelinės požymiai dažniausiai yra juntami dar prieš atsirandant bėrimui…
VDU mokslininkai tirs triukšmo ir smulkiųjų dalelių poveikį sveikatai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros mokslininkai, kartu su 15 Europos ir Jungtinių Valstijų mokslinių centrų partneriais, pradeda vykdyti naują tarptautinį tyrimą MARKOPOLO, skirtą nustatyti triukšmo ir smulkiųjų dalelių sukeltus širdies bei kraujagyslių sistemos pažeidimus. Dėl oro ir triukšmo taršos sukeltų ligų kenčia trečdalis europiečių Tyrimas vykdomas laimėjus Europos Komisijos HORIZON Aplinkos ir Sveikatos programos finansavimą ir truks ketverius metus. Kaip sako MARKOPOLO koordinatorė Lietuvoje VDU Aplinkotyros katedros profesorė habil. dr. Regina Gražulevičienė, tyrimas pradėtas paaiškėjus, kad Europoje didėja širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių ligų plitimas, susijęs su aplinkos rizikos veiksniais, tokiais kaip oro tarša ir transporto keliamas triukšmas. „Yra duomenų, kad kartu minėti aplinkos veiksniai daro didelę įtaką miesto…
Įgalinti pažeidžiamus – misija įmanoma
Kiekvienas kartais pasijunta nejaukiai susidūręs su neaiškumais menkai išmanomoje srityje. Žmones, kurie patiria įvairių informacijos suvokimo sunkumų, tokios situacijos ištinka kone kasdien. „Pavyzdžiui, žmogus, turintis intelektonegalią, apsilanko pas gydytoją, gauna siuntimą, išeina su tuo lapeliu ir net nedrįsta pasakyti, kad iki galo nesupranta, kokius tyrimus prieš laukiančią operaciją reikia atlikti. Atrodo, kad viskas aišku, gydytojams iš viso – elementaru, o toks žmogus nežino, nei kur jam skambinti, nei kur eiti“, – sako Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) projekto Institucinės globos pertvarka specialistė Vitalija Kazragienė. Čia itin svarbia atrama tampa pagalbos priimti sprendimus specialistai, kurie padeda šiems žmonėms įgyti pasitikėjimo savimi ir priimti tinkamus sprendimus. Padeda žinoti ir ginti…
Liūdnas reikalas: apie seksą nesinori net pagalvoti
Matydamas aistringais žvilgsniais šaudančias poreles bandote prisiminti, kada pats paskutinį kartą taip žiūrėjote į savo partnerį. Beviltiškai sumažėjęs libido ir atšalę santykiai – liūdnas reikalas. Su urologu-seksologu Mindaugu Danilevičiumi narstome libido dingimo priežastis ir būdus, kaip jį susigrąžinti. Tiesa, medikas įspėja – lengva nebus. Juolab kad libido kartais lemia visai ne fiziologija. „Normalus“ libido Libido, arba kitaip seksualinis potraukis, priklauso tiems dalykams, apie kurių egzistavimą žino visi, bet iki galo paaiškinti negali niekas. Dingus libido, prasideda paieškos, kaip jį susigrąžinti. Kita vertus, kai jis per didelis, galvą kvaršina kitos problemos – kaip sustyguoti santykius su mažesnius poreikius turinčiu partneriu. O kas yra normalus, arba, kitaip tariant, sveikas libido, ir kada…
Modernus grožio sprendimas: antakių pakėlimas be pjūvių veide
Daugiau kaip dešimtmetį dirbantis plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Giedrius Stankevičius pripažįsta: ši profesija jam vis dar kelia didelį susižavėjimą. Jis teigia, kad per pastaruosius metus estetinio gydymo srityje įvyko reikšmingų pokyčių: nebeliko stigmos, kad plastinė chirurgija skirta tik „žvaigždėms“, o radikalias operacijas keičia mažiau invazyvios procedūros, tokios kaip antakių pakėlimas „Gliding Brow Lift“ metodu. Estetinės chirurgijos pokyčiai: daugiau atvirumo ir sąmoningumo Anot gydytojo, vienas ryškiausių pokyčių per pastaruosius metus – visuomenės požiūris:„Plastinė chirurgija jau seniai nebesiejama tik su įžymybėmis ar pertekliniu noru keistis. Šiuolaikinis pacientas yra gerai informuotas, aiškiai žino savo tikslus ir racionaliai vertina galimybes. Taip pat vis dažniau plastinėmis operacijomis domisi vyrai – šis pokytis itin ryškus,…
EFAS Congress 2025“: Vilniuje susitiks pėdos ir čiurnos chirurgijos lyderiai
Spalio 10–11 dienomis Vilniuje, pirmą kartą Baltijos šalyse, vyks Europos pėdos ir čiurnos chirurgijos draugijos (EFAS – angl. European Foot & Ankle Society) kongresas „EFAS Congress 2025“. Šis renginys suburs daugiau nei 80 pripažintų ekspertų ir apie 500 dalyvių iš viso pasaulio, kurie dalinsis naujausiomis žiniomis ir patirtimi pėdos bei čiurnos chirurgijos srityje. Kongreso dalyviai turės unikalią galimybę susipažinti su naujausiomis chirurginėmis technologijomis, inovatyviais gydymo metodais ir pažangiausiais pasiekimais. Vienas iš renginio organizatorių – Lietuvos pėdos chirurgijos draugijos prezidentas ir EFAS valdybos narys dr. Aleksas Makulavičius pažymi, kad kongresas suteiks galimybę Lietuvos ortopedams- traumatologams ne tik pasiklausyti pirmaujančių pasaulio specialistų, bet ir leis atrasti naujų kontaktų Lietuvos ortopedinėms įmonėms. Šio…
„Eglės sanatorija“ įsigijo Tauragėje ir Šilalėje veikiančias klinikas
„Eglės sanatorija“ įsigijo UAB „Aurum“ kliniką, valdančią jau daugiau kaip 15 metų sėkmingai veikiančius reabilitacijos ir sveikatinimo centrus Tauragėje ir Šilalėje. Po šio sandorio „Eglės reabilitacijos centrų“ tinklas Lietuvoje išaugo iki dešimties padalinių. Abi klinikos yra puikiai vertinamos pacientų ir žinomos dėl aukštos kokybės paslaugų. Jose dirbantis kolektyvas išlieka tas pats, todėl pacientai ir toliau bus aptarnaujami pažįstamos ir patyrusios komandos. „Labai vertiname tai, kas per daugelį metų buvo sukurta – stiprią komandą, ištikimą klientų ratą, profesionaliai organizuotą veiklą. Džiaugiamės, kad šie centrai nuo šiol taps „Eglės reabilitacijos centrų“ tinklo dalimi. Galime užtikrinti, kad jie pereina iš vienų gerų rankų į kitas geras rankas“, – sako „Eglės sanatorijos“ vadovas Artūras…
Cukrinio diabeto kontrolė: kas kompensuojama pacientams?
Cukrinis diabetas – viena dažniausių lėtinių ligų, galinti sukelti sunkių komplikacijų. Kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai galėtų geriau ją kontroliuoti, jiems kompensuojami vaistai, medicinos pagalbos priemonės ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nuo diagnostikos iki specialistų konsultacijų Gera cukrinio diabeto prevencija ir priežiūra priklauso ne tik nuo šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugų, bet ir nuo paties paciento rūpinimosi savo sveikata. Šeimos gydytojo ir jo komandos tikslas – padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems: skatinti sveiką gyvenseną, laiku pastebėti rizikos veiksnius, suteikti žinių apie ligą. Kadangi svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, gydytojas pagal tam tikrus kriterijus gali paskirti tyrimus net ir nesant cukrinio diabeto…
Ne tobulumas, o pastovumas: kaip prisijaukinti širdžiai palankius kasdienius įpročius?
Artėjant Pasaulinei širdies dienai, vis dažniau kalbama apie tai, kaip mūsų kasdieniai įpročiai veikia vieną svarbiausių organų – širdį. Daugelis esame girdėję, kad kasdien svarbu nueiti 10 tūkst. žingsnių, tačiau jau 7 tūkst. žingsnių per dieną turi teigiamą poveikį širdžiai. O jei iki šiol fizinis aktyvumas nebuvo įprasta dienos dalis, pradėti galima ir nuo 4 tūkst. žingsnių. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Diana Šetikienė pabrėžia, kad didžiausias širdies priešas – ilgas sėdėjimas be pertraukų: tuomet raumenys nedirba, cukrus lieka kraujyje, organizmas tampa mažiau jautrus insulinui. „Judėti svarbu kasdien – net ir paprasti veiksmai, tokie kaip vaikščiojimas kalbant telefonu, laiptų pasirinkimas vietoje lifto ar apsilankymas pas kolegą…
Ar gaunate pakankamai skaidulų? Vaistininkė paaiškino, kaip atpažinti jų trūkumą
Nors apie skaidulų svarbą žarnyno veiklai, sotumo jausmui ar cholesterolio mažinimui kalbama ne vienerius metus, realybė – kita: didelė dalis žmonių jų kasdien gauna gerokai per mažai. Šiuolaikinėje mityboje, kurioje dominuoja perdirbtas maistas, greiti užkandžiai ir rafinuoti produktai, skaidulos lieka nustumtos į šalį. Dar blogiau – neretai jos suvokiamos kaip stebuklingas ingredientas, galintis kompensuoti visas mitybos klaidas. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pastebi, kad vaistinėse dažnai pasigirsta mitai apie skaidulas: jos esą „valo organizmą“, „padeda numesti svorio“ ar tinka „visiems ir visada“. Tačiau, anot jos, naudos bus tik tuomet, jei jos vartojamos atsakingai, kartu keičiant bendrą požiūrį į mitybą. „Skaidulos – tai augalinės kilmės angliavandeniai, kurių žmogaus virškinimo fermentai neskaido,…
