Lietuvoje įsibėgėjant ligų sezonui medikai pastebi, kad vieni žmonės įvairiomis virusinėmis ligomis serga net kelis kartus per metus, o kitiems jų apskritai pavyksta išvengti. Nors dažnai mūsų imuniteto stiprumą lemia amžius, genetika, lėtinės ligos, neretai dėl jo nusilpimo esame kalti ir patys. Be to, vis dar labai dažnai pamirštame elementarias prevencines priemones.  Žmonių imunitetas skiriasi dėl įgimtų savybių ir gyvenimo būdo. Jo stiprumą lemia genetika ir amžius – vaikų imunitetas dar formuojasi, o vyresniame amžiuje silpnėja. Imunitetą menkina ir lėtinės ligos, prastas miegas, stresas ir nevisavertė mityba. Didesnė rizika susirgti kyla ir tiems, kurie dažnai bendrauja su daug žmonių ar dirba gausiuose kolektyvuose.  Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytojas Evaldas…

Tai istorija apie šeimos gyvenimą pakeitusią naktį ir apie Santaros klinikų neurochirurgų profesionalumą, susitelkimą bei žaibišką reakciją, išgelbėjusią keturiolikmetės Karinos gyvybę. Iki tol buvusi visiškai sveika Karina vieną naktį atsidūrė ant gyvybės ir mirties ribos. Tai istorija apie gydytojų profesionalų darbą, virtusį stebuklu: pacientė šiandien jau vaikšto, kalba, skaito ir net bando šokti.  Mamos akimis: naktis, kuri viską pakeitė Iki tos lemtingos nakties Karina buvo visiškai sveika mergaitė – niekada nesiskundė, gyveno įprastą paauglės gyvenimą. Tačiau vieną naktį viskas apsivertė. Staiga mergaitei labai suskaudo galvą, ji nuėjo į virtuvę ieškoti vaistų – ir ten sukniubo.  Buvo gili naktis, apie ketvirta valanda ryto. Tėvai išgirdo bildesį ir, nuskubėję į virtuvę, pamatė…

Blusos – ne tik nemalonus, bet ir pavojingas parazitas, kurį galima parsinešti ne tik iš gamtos ar turėjus kontaktą su gyvūnais, bet ir iš laiptinės, viešojo transporto ar net rūsių, o namuose jos yra aktyvios visus metus. Šie smulkūs kraujasiurbiai į namus patenka nepastebimai, o atsikratyti jų – kur kas sunkiau nei išvengti. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Sigitos Korbutaitės, net trumpas kontaktas su užkrėsta aplinka gali lemti blusų invaziją. „Net jei neturite gyvūnų, blusomis galima užsikrėsti vietose, kur lankosi benamiai gyvūnai ar graužikai: rūsiai, sandėliukai, laiptinės, kiemai, parko pievelės. Kelionės metu verta būti atsargiems ir viešbučiuose, o ypač – viešajame transporte“, – sako vaistininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad blusų užsikrėtimo…

Haloterapija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Gydymas druska praverčia ne tik ieškantiems natūralių ir efektyvių būdų stiprinti organizmą, bet ir siekiantiems lengviau kontroliuoti lėtines kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma bei lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Plačiau apie haloterapiją ir jos naudą pasakoja Elektrėnų šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Justinas Gerulis. „Haloterapija – tai sauso druskos aerozolio įkvėpimas kontroliuojamoje aplinkoje, dažniausiai specialiuose druskos kambariuose ar saunose. Smulkios druskos dalelės gerina natūralų kvėpavimo takų apsivalymo mechanizmą – mukociliarinį klirensą, mažina gleivių klampumą ir pasižymi lengvu priešuždegiminiu poveikiu. Dėl to kvėpavimo takai lengviau išsivalo, sumažėja dirginimas ir žmogui tampa lengviau kvėpuoti“, – sako šeimos gydytojas. Turi priešuždegiminį…

Lietuvoje apie mitybos nepakankamumą kalbama vis dar pernelyg mažai, nors jo pasekmės – ypač vyresnio amžiaus žmonėms – gali būti tragiškos. Medikai perspėja, kad ši būklė vyresnių žmonių tikimybę išgyventi gali sumažinti kelis kartus. „Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuojamas mitybos nepakankamumas, galimybė išgyventi artimiausius dvejus–ketverius metus sumažėja 3–4 kartus, lyginant su to paties amžiaus žmonėmis be mitybos sutrikimų“, – pabrėžia doc. dr. Ingrida Lisauskienė, gydytoja anesteziologė-reanimatologė, klinikinė farmakologė ir Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos valdybos narė. Pasak jos, net ir nesergant sunkiomis ligomis, nepakankama mityba gali lemti spartų raumenų silpnėjimą, pavojingus kritimus bei kaulų lūžius, infekcijas ar ligų komplikacijas, kurių šiaip būtų galima išvengti. Nors oficialių duomenų trūksta, problema…

Šiandien įvyko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir Klaipėdos universiteto organizuota spaudos konferencija, kurioje pristatyta naujausia ESPAD (The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tarptautinė ataskaita. Tyrimas, apimantis 37 Europos šalis ir daugiau kaip 113 tūkst. penkiolikmečių ir šešiolikmečių, šiemet minėjo 30 metų sukaktį. Spaudos konferencijoje dalyvavo NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė ir Klaipėdos universiteto profesorė dr. Aelita Bredelytė, kuri pristatė naujausius Lietuvos duomenis Europos kontekste. Tyrimo mastas ir reikšmė Profesorė dr. A. Bredelytė pabrėžė, kad ESPAD tyrimas yra „metodologiškai vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių jaunimo elgesio stebėsenos instrumentų Europoje“. „ESPAD leidžia ne tik pamatyti, kur esame šiandien, bet ir suprasti, kaip kinta jaunimo elgesio tendencijos…

Po konstruktyvių ir abipuse pagarba grįstų derybų tarp direktoriaus funkcijas laikinai vykdančio Nerijaus Rūkštelio ir iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje anksčiau pasitraukusio gydytojo gastroenterologo Justo Biručio priimtas sprendimas, atveriantis naują bendradarbiavimo etapą. Pasirašius taikos sutartį oficialiai užbaigtas iki tol trukęs teisinis ginčas, o nuo gruodžio 5 dienos žinomas specialistas grąžinamas į ligoninės komandą. Šis susitarimas leidžia visoms pusėms judėti pirmyn, sutelkiant dėmesį į paslaugų prieinamumą, pacientų lūkesčius ir konstruktyvų profesinį dialogą. „Tai nėra vien tik mano asmeninis sprendimas. Jį įtakojo ir RŠL bendruomenės, ir visuomenės nuomonė. Absoliuti dauguma jau kurį laiką matė šiame konflikte beprasmybę, o pralaimėtojai buvo ir pacientai. Kiekviena uždelsta diena kainuoja visomis prasmėmis – ir finansiškai, ir…