Per pastaruosius septynerius metus valstybė ir visuomenė prarado daugiau nei 200 mln. eurų pajamų nesurinktais mokesčiais ar parama iš lošimų ir loterijų rinkos. Todėl Seimo valdybai siūloma JAV Senato Kefauver komiteto pavyzdžiu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl ilgalaikių loterijų ir lošimų rinkos problemų.
„Karas Ukrainoje daro neigiamą įtaką šalies ūkiui, neišvengiamas biudžeto pajamų mažėjimas, o išlaidų daugės. Todėl valstybė turėtų ieškoti rezervų kokybiškesniais valdymo sprendimais reguliuojamose ūkio srityse, ne vien tiesiog didindama mokesčius. Viena iš tokių sričių – loterijų ir lošimų rinkos reguliavimo politika, kuri ilguoju laikotarpiu neatitinka viešo intereso“, – sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Evaldas Magelinskas.
Ištaisius įsisenėjusias reguliavimo klaidas ir jų pasėkoje atsiradusias problemas, valstybė ir visuomenė galėtų gauti kartais daugiau naudos iš lošimų ir loterijų rinkos. Asociacijos vertinimu, kasmet sportui, kultūrai, kitoms sritims remti galėtų būti papildomai skiriama iki 30 mln. eurų. Tam lėšos gali būti telkiamos į valstybės rankas kitų Europos valstybių pavyzdžiu susigrąžinant dabar privatų nacionalinės loterijos monopolį, išskaidant nuotolinių lošimų operatorių rinką ir ribojant jos koncentravimąsi 2-3 operatorių rankose. Tokie siūlymai formuluojami asociacijos kreipimesi Seimo valdybai.
Asociacijos ekspertų vertinimu, per 2016-2022 metus (nuo 2016 metų formaliai įteisinti nuotoliniai lošimai) valstybės biudžetas ir visuomenė prarado daugiau nei 200 mln. eurų pajamų. Negautos pajamos susijusios su taikytomis nepagrįstomis lengvatomis: dėl netinkamo nacionalinės loterijos modelio, dėl lengvatinių mokesčių tarifų nuotoliniams lošimams, dėl reguliarių lengvatų loterijų apmokestinimui, dėl netaikomo progresinio pajamų mokesčio tarifų (priklausomai nuo bendrųjų pajamų dydžio) loterijų ir lošimų organizatoriams.
Pasak Evaldo Magelinsko, didžiausią žalos dalį formuoja netinkamas nacionalinės loterijos modelis. Europos loterijų asociacija jau seniai fiksuoja, kad Lietuvoje sportui ir kitoms paramos reikmėms iš loterijų santykinai skiriama kartais mažiau lėšų, nei kitose Europos valstybėse (https://bit.ly/ELA_Lietuva2016). Dabar tai patvirtina ir NLŽVA tyrimo skaičiai. Pavyzdžiui, D.Britanijoje valstybės naudai grįžta apie 37% nacionalinės loterijos pajamų, kai Lietuvoje – vos 13%, o nuo 2023-01-01 numatyta 18%.
Antroji sritis – tai žala dėl lengvatinių mokesčių tarifų nuotoliniams lošimams. Ši daugiausia socialinių rizikų visuomenei kelianti lošimų pasiūlos forma legalizuota labai abejotinomis aplinkybėmis ir veikia nuo 2016-01-01, tačiau jau nuo tada nuotoliniams lošimams taikomi išskirtiniai lengvatiniai mokesčio tarifai.
Asociacija ištyrė ir žalą dėl reguliariai politikų Seime daromų nepagrįstų lengvatų loterijų apmokestinimui, kai loterijų organizatoriams arba visai netaikomas mokesčių didinimas, arba tie sprendimai atidėliojami, nukeliami teisės aktų įsigaliojimo terminai.
Paskutinė nagrinėta valstybės negautų pajamų sritis – tai žala valstybei, kai valstybės politiką formuojančių biurokratų sprendimai sukūrė oligopolinę (nuotoliniuose lošimuose) ir monopolinę (loterijų) rinkos struktūrą, dėl kurios didžioji rinkoje susidarančio pelno dalis koncentruojasi keliose bendrovėse, tačiau joms taikomas tas pats standartinis, o ne progresinis bendrųjų pajamų mokesčio tarifas.
Pasak NLVŽA prezidento Evaldo Magelinsko, panašioje situacijoje kaip Lietuva dabar, JAV lošimų rinka buvo 1950-aisiais, kai Senate įsteigtas specialusis tyrimų komitetas (Kefauver committee), kuris tapo lūžiu, įveikusiu organizuotų nusikaltėlių kontrolę lošimų versle. Tikimasi, kad Seimo valdyba įvertins gautą skandalingą informaciją ir pradės nepriklausomą parlamentinį tyrimą, taip išvengiant suinteresuotų ir įsisenėjusias rinkos reguliavimo klaidas dengiančių biurokratų iš Finansų ministerijos ir Lošimų priežiūros tarnybos įtakos.
Pranešimą paskelbė: Liutauras Ulevičius, Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija
