Feisbuko paskyroje suknelę nusipirkusi vartotoja negavo nei rūbo, nei pinigų. Užsienio internetinėje parduotuvėje įsigyta rankinė pasirodė esanti klastotė, o ES pardavėjas, kaip kad tikėjosi vartotoja, iš tiesų registruotas Kinijoje. Tai – situacijos, su kuriomis gali susidurti kiekvienas, perkantis internete.
„Vėluojantis prekių pristatymas, pasiūlymo neatitikęs pirkinys, kartu su pinigais mistiškai dingęs pardavėjas – pirkdami internetu negalite visiškai nuo to apsisaugoti. Tačiau penkios paprastos taisyklės leis sumažinti riziką“, – pataria Europos vartotojų centro Lietuvoje vedėja dr. Raimonda Balnienė.
Pirma. Patikrinkite, ar pardavėjas skelbia buveinės adresą, telefono numerį ir el. paštą. Tą privalo nurodyti visos internetinės parduotuvės, veikiančios socialiuose tinkluose – taip pat. Jei susisiekimui pateikiama tik kreipimosi forma interneto svetainėje, tokiu pardavėju geriau nepasitikėti.
Nepraleiskite pro akis internetinės parduotuvės adreso pavadinimo. Į garsių prekės ženklų pavadinimus panašūs pavadinimai, pavyzdžiui, naike.com, aple.com, gali slėpti „phishing“ (duomenų vagysčių) svetainę.
Antra. Palyginkite kainas kitose parduotuvėse.
Kuo patrauklesnės sąlygos, tuo didesnis turėtų būti jūsų budrumas. Įtarimų turėtų kelti, jei, tarkime, nauji originalūs batai parduodami už itin mažą kainą. Visuomet vertėtų pasižiūrėti to paties modelio prekės kainą gamintojo oficialioje parduotuvėje.
Atidžiai vertinkite akcijų sąlygas. Įsitikinkite, kad skelbiamoje akcijoje nėra išimčių. Pavyzdžiui, „Nuolaidos iki 70 proc.“ arba „Nuolaidos viskam, išskyrus….“ reiškia, kad pasiūlymas turi papildomų sąlygų.
Trečia. Pasidomėkite pirkėjų atsiliepimais. Fiktyvių parduotuvių atsiliepimai paprastai būna itin teigiami, todėl tą darykite specialiose skundų ir atsiliepimų svetainėse, socialiniuose tinkluose.
Ketvirta. Prieš suvesdami mokėjimo kortelės informaciją, įsitikinkite, kad internetinė parduotuvė saugi. Vienas požymių – spynos simbolis tinklapio adreso pradžioje.
Jei įmanoma, pinigus sumokėkite prekę atsiimdami. Kitu atveju patariama atsiskaityti kreditine kortele ar rinktis mokėjimų tarpininkų paslaugas: jei paaiškėtų, kad pardavėjas yra sukčius arba jeigu negausite prekės, jums gali būti suteikta galimybė pasinaudoti pinigų susigrąžinimo (angl. charge back) procedūra. Tai įrankis, kurį pasitelkęs vartotojo bankas grąžina pinigus iš pardavėjo banko, jei pardavėjas neįrodo, kad prekė vartotojui buvo pristatyta.
Kai už prekes sumokama banko pavedimu, tikimybė susigrąžinti pinigus – labai nedidelė. Kai suma palieka vartotojo banko sąskaitą, o pardavėjas nenori jos grąžinti vartotojui, pinigų grąžinti paprastai nėra galimybės. Štai kodėl sukčiai dažniausiai reikalauja mokėjimų banko pavedimu.
Penkta. Atkreipkite dėmesį, kur registruotas pardavėjas. Būkite atsargūs pirkdami iš trečiųjų šalių. Apginti vartotojų teises, kai pardavėjas registruotas ne ES šalyje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ar Islandijoje (dažniausiai – Kinijoje ar JAV) labai sudėtinga.
Tai, kad interneto svetainė baigiasi galūne eu, dar nereiškia, jog pardavėjas registruotas ES.
Primename, kad kilus ginčui su pardavėju, pirmiausia turėtumėte kreiptis į pardavėją raštu ir nurodyti savo reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų pardavėjo atsakymo nesulauksite arba gautas atsakymas Jūsų netenkins, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (jei pardavėjas registruotas Lietuvoje) arba nemokamos pagalbos kreipkitės į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (jei pardavėjas registruotas ES, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje). Kitais atvejais apie savo problemą galite pranešti platformoje http://www.econsumer.gov/, jei pardavėjas veikia šalyje, kuri yra prisijungusi prie šios platformos.
Daugiau informacijos Europos vartotojų centro Lietuvoje svetainėje www.ecc.lt
Šis pranešimas buvo finansuojamas Europos Sąjungos Vartotojų Programos (2014-2020).
Šio spaudos pranešimo turinys atspindi tik autoriaus poziciją bei yra jo atsakomybė; tai negali būti vertinama kaip atspindinti Europos Komisijos ir/ar Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios agentūros (CHAFEA) ar kitos Europos Sąjungos institucijos poziciją. Europos Komisija ir Agentūra neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos panaudojimą.“
Pranešimą paskelbė: Rasa Tiaškevičienė, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
