Vilniaus universitetas (VU) antrus metus iš eilės jungiasi prie nacionalinės suaugusiųjų mokymosi platformos „Kursuok“, suteikiančios galimybę tūkstančiams Lietuvos gyventojų atrasti patrauklias tobulėjimo programas. Šiais metais platformoje iš visų aukštųjų mokyklų VU pasiūlė daugiausiai mokymosi programų, kurios sulaukė didžiausio dalyvių skaičiaus. Jose dalyvavo daugiau kaip 760 dalyvių, kurie mokymo programas įvertinto kaip aukštos kokybės mokymo modulius. VU Verslo mokyklos Mokymosi visą gyvenimą centro vadovės Vitos Remenytės teigimu, toks susidomėjimas mokymo programomis aiškiai parodo augantį poreikį mokytis visą gyvenimą. „Nuolatinis mokymasis tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Norėdami išlikti konkurencingi, vis dažniau ieškome galimybių įgyti naujų žinių ar tobulinti jau turimas kompetencijas. Džiaugiamės, kad Vilniaus universiteto mokymų programos sulaukia ypatingai didelio susidomėjimo“,…
Iškelti ir įregistruoti kandidatai į Lietuvos mokslų akademijos tikruosius narius pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas praneša, kad pagal 2024-10-10 paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti šie kandidatai (pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes): Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje Filosofija – 1 vietaTomas Kačerauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius, iškėlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas. Kalbotyra – 1 vieta1. Ineta Dabašinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė, iškėlė Vytauto Didžiojo universiteto senatas, akademikas Bonifacas Stundžia.2. Aksel Holvoet (Akselis Holvutas), Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius, iškėlė Vilniaus universiteto senatas. Komunikacija – 1 vieta1. Audronė…
VMU Students: With the Freedom Granted by the University Comes Responsibility
The opportunity to learn foreign languages, combine favourite activities, and choose from a wide range of study exchange programmes – that is how students Gabrielius Marcos Buslys and Ūla Raškinytė describe their first semester at Vytautas Magnus University (VMU). Gabrielius, who has chosen integrated law studies, and Ūla, studying for a bachelor’s in economics, are aided in achieving good academic results by the university’s encouragement scholarship. This scholarship is awarded to first-cycle students who have a high competitive entry score. The students shared their thoughts on studies and their first months at the university, and offered advice to school-leavers on how to prevent final exams from becoming an overwhelming nightmare.…
Kaip energetinės transformacijos įkarštyje nepamest galvos?
Pereinant prie klimatui neutralios energetikos skubama kuo greičiau išvystyti kuo daugiau atsinaujinančių energetikos išteklių, šioms temoms daugiau dėmesio bei finansavimo skiria ir politikai. Visgi, energetikos sektoriuje skubotų sprendimų kaina valstybiniu mastu gali būti netgi devynženklė. Taigi, ką svarbu prisiminti energetinės transformacijos amžiuje, siekiant nepatirti šių milijoninių nuostolių? Energetikos projektai yra sudėtingi, kompleksiški, apimantys ne tik techninius, bet ir komercinius bei aplinkosaugos klausimus. Kantrybė, laikas ir pinigai taip pat skiriami užtikrinti, kad projektai, ypač didesni, atitiktų biurokratinius reikalavimus. Nuolatinės skubos priežastys suprantamos – elektros energijos vartojimas auga, nepaisant to, kad dedamos milžiniškos pastangos energetiniam efektyvumui ir taupymui. Didesnį elektros vartojimą skatina ne tik augantis žmonių skaičius pasaulyje, bet ir naujos technologijos.…
2025 M. ŠVIETIMO BIUDŽETAS: DĖMESYS REGIONAMS IR INŽINERINIAM UGDYMUI
2025 M. ŠVIETIMO BIUDŽETAS: DĖMESYS REGIONAMS IR INŽINERINIAM UGDYMUI Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas teigia, kad 2025 m. švietimo biudžete numatytas 25 proc. didesnis neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) finansavimas yra ilgai lauktas sprendimas, kuris ne tik leis pritraukti daugiau vaikų į būrelius, bet ir padės formuoti ateities technologinių lyderių kartą. Regionų poreikiai ir technologinis proveržis „Padidintą NVŠ finansavimą būtina paskirstyti taip, kad jo nauda pasiektų kuo daugiau vaikų, ypač regionuose, kur būreliai yra ne tik ugdymo, bet ir socialinės integracijos galimybė. Taip pat turime skatinti technologinius ir inžinerinius būrelius, kurie formuoja vaikų įgūdžius ateities profesijoms. Pavyzdžiui, dronų technologijos jau dabar tampa kertine įvairių sektorių dalimi, nuo žemės…
2025 M. ŠVIETIMO BIUDŽETAS: DĖMESYS REGIONAMS IR INŽINERINIAM UGDYMUI
2025 M. ŠVIETIMO BIUDŽETAS: DĖMESYS REGIONAMS IR INŽINERINIAM UGDYMUI Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas teigia, kad 2025 m. švietimo biudžete numatytas 25 proc. didesnis neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) finansavimas yra ilgai lauktas sprendimas, kuris ne tik leis pritraukti daugiau vaikų į būrelius, bet ir padės formuoti ateities technologinių lyderių kartą. Regionų poreikiai ir technologinis proveržis „Padidintą NVŠ finansavimą būtina paskirstyti taip, kad jo nauda pasiektų kuo daugiau vaikų, ypač regionuose, kur būreliai yra ne tik ugdymo, bet ir socialinės integracijos galimybė. Taip pat turime skatinti technologinius ir inžinerinius būrelius, kurie formuoja vaikų įgūdžius ateities profesijoms. Pavyzdžiui, dronų technologijos jau dabar tampa kertine įvairių sektorių dalimi, nuo žemės…
LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis perrinktas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu
Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) prezidentu antrai kadencijai perrinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių, kardiochirurgą prof. Rimantą Benetį. Prezidentas vienerių metų kadencijai perrinktas visuotiniame LURK narių susirinkime. Konferencija vadovą įprastai renka iš 12 narių, tas pats žmogus negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas. LURK sudaro Lietuvos universitetų rektoriai. Konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis. Organizacija siekia prisidėti prie Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidos, skatina aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, jų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauja su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis. Pranešimą paskelbė: Tautvydas Bulvičius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Vandenilis – tvaresnė transporto ateitis: mažina ne tik iškastinių degalų sąnaudas, bet ir CO2 emisiją
Didžioji transporto dalis vis dar varoma iškastiniu kuru, kurį naudojant į atmosferą išskiriama CO2, metanas, azoto oksidai ir kiti šiltnamio efektą sukeliantys cheminiai junginiai. Keliant vis griežtesnius reikalavimus dėl CO2 emisijų ir ES direktyvose numačius, kad nuo 2035 m. automobiliai su vidaus degimo varikliais galės būti gaminami tik tuo atveju, jei bus varomi atsinaujinančiais degalais, tenka ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Automobilių CO2 emisija gali būti mažinama įvairiais būdais – tobulinant vidaus degimo variklius ir mieste naudojant hibridinius automobilius, taip mažinant degalų sąnaudas, arba naudojant degalus, kurių sudėtyje yra mažiau anglies ir daugiau vandenilio. „Analizuodami iškastinius degalus matome, kad neblogas sprendimas yra automobiliuose naudoti gamtines dujas (metaną), nes jose anglies elementinė…
Kolegijos siekia stiprinti ryšį su žiniasklaida ir visuomene: pateikia kontaktų sąrašą ekspertiniams komentarams
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) metų pabaigoje atnaujino savo internetinę svetainę. Joje pateikiamos asociacijos naujienos, struktūra ir informacija apie veiklą. Kolegijų bendruomenė dalijasi ir ekspertų kontaktais. Jie yra pasirengę teikti informaciją žiniasklaidai įvairiomis aktualiomis temomis – nuo technologijų, verslo iki meno ir sveikatos mokslų. Informacijos įrankis skirtas bendradarbiavimo tarp kolegijų ir visuomenės stiprinimui, naujausių žinių, informacijos bei inovacijų sklaidai. „Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra binarinė, taigi patirčių ir nuomonių įvairovė turėtų atsispindėti ir viešojoje erdvėje. Kolegijų sektoriuje dirba specialistai, galintys naujausias teorines žinias pritaikyti praktikoje. Jie nuolat tobulėja, seka įvairių sričių tendencijas, todėl yra patikimas informacijos šaltinis kalbant apie Lietuvos ir pasaulio aktualijas, dalijantis ekspertinėmis įžvalgomis“, – sako LKDK prezidentė ir…
Žaidybinimas: efektyvus švietimo įrankis ar bėgimas nuo tikrovės?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Dainius Genys Kuomet skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau apglėbia kasdienybę, pravartu kritiškai reflektuoti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai švietime, bandant ne tik perprasti pačias technologijas, bet ir išnaudoti jas kaip resursą siekiant paįvairinti mokymo turinį ir pritraukti jaunosios – ekrano vaikų – kartos dėmesį. Ši tema tampa ypač aktuali nūdienos Lietuvos švietimo kontekste, kuriame vis dar stengiamasi rasti balansą tarp tradicinių ugdymo metodų ir informacinių technologijų skatinamų pokyčių. Sociologinė žiūra provokuoja platesnį problemos kontekstualizavimą, tai nėra vien švietimo sistemos techninis iššūkis. Greitai kintančio informacijos srauto…
