Bažnytinio paveldo muziejuje birželio 12–14 d. vyks tekstilės restauratorės Ulrikės Reichert ir lazerio technologijų pritaikymo tekstilės restauravimui specialisto Jocheno Schaalio (Kelnas, Vokietija) dirbtuvės. Programoje numatyta visuomenei atvira nemokama paskaita ir praktinės dirbtuvės šios srities profesionalams. Birželio 12 d.  paskaitoje „Auksas ir šilkas – Europos bažnyčių lobynai pro tekstilės restauratoriaus akinius“ restauratorė pasakos apie istorinės tekstilės tyrimų ir konservavimo ypatumus ir pateiks atliktų darbų apžvalgą: ji restauravo relikvijas iš „Auksinės koplyčios“ (Goldene Kammer) Šv. Uršulės bažnyčioje Kelne, Šv. Ambrozijaus relikvijas Milane, relikvinius audinius iš Šv. Severino bažnyčios Kelne, palę iš Šv. Servacijaus bažnyčios Zygburge, kapą iš Gdansko liturginių rūbų lobyno Liubeke. Praktinės tekstilės restauravimo dirbtuvės „Lazerio technologijų panaudojimas tekstilės restauravime“ ir…

Klimato kaita sufleruoja, kad žemės ūkyje reikalingi pokyčiai, išryškina problemas, kurias turi spręsti ir ūkininkai, ir vartotojai. Viena jų – kritiškai prastėjanti dirvožemio būklė. Jis kenčia dėl intensyvaus naudojimo, nesaikingo tręšimo, erozijos, taršos ir kitų priežasčių. Ką privalome padaryti šiandien, kad turėtume sveiką dirvožemį rytoj? Šis ir kiti svarbūs klausimai aptariami tarptautinės projekto „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) 5-ojoje konferencijoje birželio 10–14 dienomis Vilniuje. Klimato kaita veikia dirvožemio būklę Dirvožemis palaiko biologinę įvairovę, yra didžiausia anglies saugykla žemėje. Kuo svarbi anglis? Ji gali padėti pašalinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš atmosferos ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tačiau dirvožemis yra ribotas išteklius, jo būklė…

Šiandien verslas negali gyvuoti be inovacijų, kurios skatina įmonės augimą, o jų diegimas gali atverti naujas galimybes, padedančias padidinti pelningumą. Nuolat besikeičiančioje aplinkoje įmonės, kurios nediegia inovacijų, rizikuoja atsilikti nuo konkurentų ir prarasti savo rinkos dalį. Apie tai, kodėl verslo įmonėms svarbu nuolat tobulėti ir investuoti į novacijas bei mokslinius tyrimus kalba Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) prof., mokslo grupės „Inovacijos ir antreprenerystė“ tyrėja Monika Petraitė bei KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota. Didžiausia pridėtinė vertė ten, kur mokslas M. Petraitė teigia, kad į rinką ateina daugybė startuolių, kuriems šiandien Lietuvoje yra itin palankus klimatas. Jie nuolat eksperimentuoja su naujomis, inovatyviomis idėjomis…

Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numatyti pavojus ir sumažina riziką kovos metu. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis pabrėžia, kad KTU priklausantys termovizoriai atitinka aukščiausius tikslumo reikalavimus. Įrenginys yra išskirtinis savo gebėjimu užtikrinti tikslius matavimus, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti klaidų tikimybes įvairiose srityse. Jie, Vyriausybės prašymu, naudoti ir COVID pandemijos pradžioje, stebint atvykstančių keleivių kūno temperatūrą šalies oro uostuose. Identifikuoja priešą Nors termovizoriai pasižymi daugybe privalumų karyboje,…

„Ieškokite įdomiausių tyrimų galimybių ir raskite draugiškų žmonių, su kuriais galėtumėte bendradarbiauti“, – tokiu patarimu jauniesiems mokslininkams dalijasi Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė, Molėtų astronomijos observatorijos vadovė Gražina Tautvaišienė. Profesorė buvo atrinkta į Europos fizikų draugijos (European Physical Society) šiemet išleistą įkvepiančių fizikių moterų kalendorių. Garsiausia Lietuvos astrofizikė jame pristatoma šalia fizikos Nobelio premijos laureačių, Europos fizikų draugijos apdovanotų mokslininkių ir kitų jos narių. Šia iniciatyva siekiama padidinti moterų matomumą fizikoje, pristatyti įkvepiančias moteris fizikes, kurios gali tapti sektinu pavyzdžiu jaunosios kartos mokslininkėms. Mokslininkai – smalsūs ir atkaklūs žmonės Prof. G. Tautvaišienė Europos fizikų draugijoje atstovauja Lietuvai kaip Lietuvos fizikos draugijos prezidentė, o į kalendorių buvo atrinkta…

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje paskelbtas naujos sveikatos mokslų studijų programos – akušerijos – startas. Visi norintieji įgyti akušerio profesiją jau dabar gali pretenduoti tapti šių studijų pirmakursiais.    Akušerijos specialistų poreikio tyrimo duomenys parodė, jog (59,7 proc.) tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų atstovų teigimu, akušerių poreikis regione neabejotinai aktualus. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įstaigų atstovų (59,7 proc.) prognozuoja akušerių trūkumą regione iki 2030 m. Studijų kokybės vertinimo centras kolegijai suteikė galimybę rengti akušerius, atsižvelgdamas į turimų dėstytojų ir dėstytojų-praktikų kompetencijas ir laboratorijose sutelktą itin gausią ir novatorišką studijų procesui skirtą įrangą. Ekspertai vertindami kolegijos pasirengimą akušerijos startui iš 35 galimų skyrė 31 balą, tai yra itin aukštas įvertinimas.    „Didėjantį akušerių…

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda antrąjį iniciatyvų konkurso „Mes – bendruomenė“ etapą. Visi norintieji kviečiami internetu balsuoti už 30 finalininkų ir padėti išrinkti projektus, kurių idėjų išpildymui „Maxima“ šiemet skirs 130 tūkst. eurų finansinę paramą. Šiemet bendruomenių projektai orientuoti į prasmingą vaikų laisvalaikį po pamokų: įvairius įgūdžius lavinančias veiklas, susibūrimo vietų ar bendrų erdvių įkūrimą, laisvalaikio, sveikatingumo, sporto ar aktyvių veiklų zonų įrengimą, popamokinėms veikloms reikalingos įrangos įsigijimą ir t.t. „Mūsų organizuojamas iniciatyvų konkursas „Mes – bendruomenė“ šiemet  skaičiuoja dešimtmetį – tai jubiliejinis konkursas. Jau prisidėjome prie arti 100 idėjų įgyvendinimo įvairiuose Lietuvos kampeliuose – tai ir aplinkos tvarkymo projektai, bendruomenių erdvių kūrimas, edukacinės programos ir dalijimosi iniciatyvos. Kiekviena bendruomenė…

Netylant kalboms apie švietimo problemas, mokytojų trūkumą, geriausią mokymosi ir mokyklos koncepciją, savo žodį taria ir universitetai. Būtent jų rankose yra būsimų pedagogų ugdymas, o žvelgiant plačiau – siektinos mokyklos įvaizdis. Anot Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. Sandros Kairės, į tokias studijas ateina „labai motyvuoti, žingeidūs, aiškiai žinantys, ko savo pedagoginėje veikloje nori ar norėtų pasiekti studentai ir studentės“. Viena iš tokios programos alumnių yra VU Filologijos fakulteto profesorė, Užsienio kalbų instituto Medijų lingvistikos centro vedėja Julija Korostenskienė. Ji savo nemenką žinių ir išsilavinimo bagažą nutarė papildyti baigdama profesines pedagogines studijas. Kas lėmė tokį sprendimą? „Iš vyresnių kolegų sužinojau, kad jų studijų baigimo diplomuose yra…

Šiandien skaitmenizacija Lietuvos švietimo sektoriuje atveria naujas galimybes ir iššūkius, keisdama tradicinius mokymo metodus. Kuriamos inovatyvios skaitmeninės mokymo priemonės ne tik skatina studentų kūrybinį mąstymą ir įsitraukimą, bet ir leidžia aukštųjų mokyklų dėstytojams modernizuoti studijų programas. Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ centras kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), siekdami kelti dėstytojų skaitmenines kompetencijas ir atnaujinti studijų programas, kvietė juos dalyvauti skaitmeninės transformacijos mokymų programoje „Aukštųjų mokyklų dėstytojų skaitmeninės transformacijos kompetencijų tobulinimo mokymai“. Programą bendradarbiaujant su VDU lektoriais sukūrė ir įgyvendino VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras (PKVC), vykdydamas projektą „Skaitmeninė švietimo transformacija“ („EdTech“). Mokymų metu VDU dėstytojams pavyko sukurti daugiau nei 100 interaktyvių skaitmeninių mokomųjų priemonių ir integruoti jas į savo studijų…