Vėžio diagnostikos metodams ir instrumentams tobulėjant, atsiranda didesnių galimybių aptikti ir išgydyti šią ligą. Šį tikslą dar labiau priartina skysčių biopsijos metodas, leidžiantis pastebėti genetinius pakitimus be invazinių procedūrų. Vis svarbesnį vaidmenį vaidina ir genetiniai bei epigenetiniai tyrimai. „Kai skysčių biopsijos metodas dar tik vystėsi, teikiau paraišką programos „Marie Skłodowska-Curie Actions“ projektui, norėdama gauti podoktorantūros stažuotę. Mano paraiška buvo atmesta teigiant, kad jeigu toks metodas būtų įmanomas, tai vėžys jau seniai būtų išgydytas. Tai paskatino tik su dar daugiau energijos gilintis į šią sritį ir šiandien jau galime džiaugtis to rezultatais“, ‒ sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Botanikos ir genetikos katedros profesorė Sonata Jarmalaitė. Su ja ir Nacionalinio vėžio instituto Genetinės…
Istoriniais faktais „TikTok‘e“ besidalijanti Kristina Petrauskė: išsilavinimas yra aukščiau specialybės
„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą. Pasitaiko, kad norint atsakyti į, rodos, patį paprasčiausią klausimėlį, gali tekti perskaityti ir 3 daktaro disertacijas”, – sako Kristina Petrauskė, kurią drąsiai galima pavadinti žymiausia Lietuvos istorike socialiniame tinkle „TikTok”. Būtent šio socialinio tinklo vartotojai jau kelerius metus su nekantrumu laukia įtraukiančių Kristinos pasakojimų apie mažiau žinomus Lietuvos ir pasaulio istorijos faktus. Daugiau nei 70 tūkst. sekėjų auditoriją turinti moteris teigia, jog kurti turinį ją pastūmėjo prieš kelerius metus muziejus uždariusi koronaviruso pandemija. Apie tai, kaip sekasi suderinti svarbias pareigas Vytauto Didžiojo karo muziejuje,…
A. Gustaičio aviacijos institutą apsilankęs Premjeras: Vyriausybės tikslas – pažangią valstybę kuriantys universitetai
Antano Gustaičio aviacijos institute pirmadienį apsilankęs Gintautas Paluckas iš arti susipažino su institute vykdomu aviacijos ekspertų rengimu, moksliniais tyrimais ir projektais. Aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje ugdymas, pritraukimas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) skatinimas – vieni prioritetinių Vyriausybės tikslų. „Stiprūs universitetai yra būtina sąlyga išsilavinusiai, pažangiai, sėkmingai valstybei, mąstančiai ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateitį bei kaip kuo geriau išnaudoti kartu su ja atsiversiančias galimybes. Vyriausybė tai mato vienu iš savo prioritetų – kurti kuo geresnes sąlygas moksliniams tyrimams, ekonomiką transformuojančiam aukštos pridėtinės vertės kūrimui, mokslo ir verslo partnerystei, kurių grąžą pajustume mes visi kaip visuomenė ir valstybė“, – sakė Vyriausybės vadovas. Po apsilankymo A. Gustaičio instituto…
Susitikime su Vilniaus dailės akademija aptartos bendradarbiavimo galimybės
Šiandien kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore prof. Ieva Skaurone aptarti kultūros, meno ir mokslo sritims aktualią problematiką bei galimas bendradarbiavimo galimybes. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė, VDA rektorės pavaduotojas ūkiui Virgilijus Kireilis ir VDA Vilniaus fakulteto lektorius dr. Marius Daraškevičius, taip pat aptarti paveldo tvarkybos ir išsaugojimo, restauracijos ir priežiūros klausimai, kelias savivaldybes apimančio nacionalinio kultūros kelio idėja, menininkų projektų finansavimo perspektyva ir požiūris į istorinės atminties aktualizavimą. Kultūros ministrui pristatyta VDA valdoma viena įdomiausių Lietuvoje – Panemunės pilis, jos tvarkymo ir įveiklinimo etapai, kultūrinis turinys, iniciatyvos ir perspektyvos, tarp kurių – ir ambicija, kad…
VDU įteikti daktaro diplomai, skirtos Garbės stipendijos ir pagerbti mokslininkai
Vasario 14 d.Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu buvo įteiktas Profesoriaus emerito diplomas prof. Vytautui Levandauskui, Asocijuoto emerito diplomas prof. Irenai Buckley, VDU vardo Garbės stipendijos, o taip pat profesoriaus ir docento atestatai bei daktaro diplomai. Posėdžio metu Lietuvos architektūros istorikui, architektūrologui, menotyrininkui, Lietuvos mokslo premijos laureatui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotam humanitarinių mokslų habilituotam daktarui, profesoriui Vytautui Levandauskui įteiktas VDU profesoriaus emerito diplomas. Asocijuoto emerito diplomas buvo įteiktas literatūrologei, VDU Lituanistikos katedros profesorei, humanitarinių mokslų daktarei, mokslininkei, vadovaujančiai VDU studentų kūrybinei grupei „Declamationes“, profesorei Irenai Buckley. VDU profesoriaus atestatai įteikti profesoriui dr. Giedriui Jucevičiui, profesoriui dr. Mindaugui Jurkynui, profesorei dr.…
D. Nausėdienė lankėsi Miuncheno lituanistinėje mokykloje
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Vokietijoje metu penktadienį lankėsi Miuncheno lituanistinėje mokykloje. Pirmoji ponia bendravo su mokiniais, vėliau dalyvavo diskusijoje su bendruomene apie Miuncheno lituanistinės mokyklos aktualijas ir kasdienybę, lituanistinį švietimą užsienyje. „Širdis šokteli iš džiaugsmo, kai svečioje šalyje atsiduri jaukioje ir šeimyniškoje Lietuvos salelėje. Išgirsti lietuviškai tariamus žodžius, palydimus nuoširdaus pasididžiavimo, kad galiu, moku juos ištarti – tai didelė dovana, sukurta lietuvybę saugančių šeimų, ją stiprinančių mokytojų, auginančių bendruomenių“, – sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia ragino prisiminti ir pasidžiaugti stipriais lietuvybės sergėtojais, kurie, karo audrų atnešti, lietuvišką mokyklą Miunchene įkūrė prieš daugiau nei 70 metų. Pasidžiaugti, jog ir šiandien mokykla yra gyva, energinga, jaunatviška bei veikli, pasitinkanti svečius su…
Pirmoji ponia: plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius itin svarbus kultūrinės diplomatijos dėmuo
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį lankėsi Bavarijos karališkojerezidencijoje – reikšmingame Vokietijos kultūros paveldo objekte, kur apžiūrėjo čia saugomas lituanistines vertybes. Viename didžiausių Bavarijos istorijos ir istorinio meno muziejų bei kultūros vertybių lobyne saugomos, o didžiąja dalimi ir eksponuojamos išskirtinę istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčios lituanistinės vertybės. Jos liudija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir diduomenės valstybinės bei dinastinės vedybinės politikos svarbą, mūsų šalies ir Vokietijos istorinių bei kultūrinių ryšių tradicijas, kultūrinės diplomatijos ir reprezentacijos svarbą. Pirmosios ponios teigimu, šie artefaktai ne tik imponuoja savo istorine reikšme, bet taip pat žavi aukščiausiu meniniu lygiu. Gilesnė pažintis su jais atskleidžia ne tik Lietuvos valdovų bei diduomenės kultūrinių ir meninių ryšių gylį, bet liudija…
Prezidentas lankysis Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, lankysis Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, Vokietijoje. Tai vienintelė lietuvių bendrojo ugdymo mokykla Vokietijoje, šiemet mininti savo 75-erių metų įkūrimo jubiliejų. Prezidentas ir pirmoji ponia bendraus su gimnazijos vadovybe, taip pat susitiks su Vokietijos lietuvių bendruomene. Pranešimą paskelbė: Sofija Armoškaitė-Godliauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Jis buvo aklas, ji sunkiai vaikščiojo: kitokia meilės istorija iš XVIII a. Vilniaus
Lietuvos istorijoje meilės siužetų netrūksta, ar tai būtų pasakojimai apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės, ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės jausmus. Tačiau meilė ir rūpinimasis vienas kitu nėra tik turtingų ar talentingų žmonių privilegija. Myli visi – tiek žymūs, tiek istorijos ir visuomenės paraštėse palikti žmonės. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė tyrinėja XVIII a. Vilniaus elgetas ir elgetavimą mieste. Nagrinėdama įvairių labdaringų to laikotarpio institucijų dokumentus ji aptinka nežinomų žmonių, elgetų, gyvenimo pėdsakus. Tarp tokių pėdsakus palikusiųjų – ir Pilypas bei Sofija Herbačevskiai, kurie buvo vienas kito akys ir kojos. Nežinomi žmonės Prieš pasakodama išskirtinę meilės istoriją, VU Istorijos fakulteto doktorantė pristato bendrą XVIII a.…
Tyrimas: ar Lietuvos mokytojai jau įgudo naudotis DI privalumais?
Tik maža dalis mokytojų – mažiau nei dešimtadalis – reguliariai naudoja dirbtinio intelekto (DI) technologijas pamokose, nors šie įrankiai jau spėjo tapti nepakeičiamais daugelio žmonių, ypatingai jaunų, kasdienybėje. Mokiniams DI padeda ruošiantis testams, sprendžiant sudėtingas užduotis ar gilinant tam tikras žinias, o mokytojai vis dar skeptiškai vertina šias inovacijas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantės Jūratės Adrijos Šidlauskienės atliktas tyrimas atskleidžia, kaip šios technologijos praturtina mokymosi procesą. Tuo pačiu akcentuoja ir tai, kad švietimo sistema dar tik mokosi prisitaikyti prie šių pokyčių. Kaip DI naudojamas mokyklose Magistriniame darbe „Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės mokymui(si) III-IV gimnazijos klasėse“ detaliai pristatytame tyrime dalyvavo daugiau nei 200 mokytojų ir 340 vyresniųjų klasių mokinių iš Vilniaus…
