Vienas iš keistų Lietuvos ekonominio gyvenimo ypatumų – labai dažnas nominalių rodiklių, neatsižvelgiančių į tai, kaip pasikeitė pinigų vertė, naudojimas. Vienintelis rodiklis, kuris visuotinai Lietuvoje vertinamas realiais dydžiais, yra realusis bendras vidaus produktas (BVP), kuris suskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas. Tuo tarpu darbo užmokestį, senatvės pensijas, pajamas ar išlaidas retas analitikas ar politikas vertina atsižvelgdamas į jų perkamąją galią. Dažnas operavimas tik nominaliais dydžiais viešojoje erdvėje gali sudaryti klaidingą įspūdį apie šalies raidą, dinamiką ar pasiekimus. Kaip individui yra svarbu ne tai, kiek banknotų jis gavo, o ką už juos gali nusipirkti, taip ir vyriausybei yra svarbu ne tai, kiek lėšų jai buvo pervesta, o tai, ką už tas lėšas galima…

Liepos 4 d. Klaipėdos universitete (KU) iškilmingai atidaryta 24-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija, kasmet suburianti plačią tarptautinę bendruomenę. Šiemet į renginį atvyko rekordinis skaičius dalyvių – net 100 studentų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Tai išskirtinis pasiekimas, rodantis, kad lietuvių kalba ir kultūra įkvepia, vienija ir telkia žmones iš įvairių pasaulio žemynų – nuo Kanados, Kolumbijos ir Brazilijos iki Izraelio, Indonezijos, Sakartvelo ar Pietų Afrikos Respublikos. Akademija išsiskiria ne tik mastu, bet ir savo dvasia – tai ne sausas kalbos kursas, o gyvas kultūrinis vyksmas, kuriame susitinka skirtingų tautų ir pasaulėžiūrų žmonės, visus vienija bendras tikslas – pažinti Lietuvą per kalbą ir kultūrą. Studentai dalyvaus ekskursijose, susipažins…

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos studentams įteiktos Lietuvių Fondo (JAV) stipendijos, įamžinančios Zenono Rekašiaus bei Alinos ir Igno Skrupskelių atminimą. Šiemet Žurnalistikos studijų šimtmetį mininčiame universitete apdovanoti net aštuoni jaunieji žurnalistikos ir komunikacijos specialistai. Tęsia tradiciją „Džiaugiamės daugiau nei dešimtmetį trunkančia draugyste su Lietuvių Fondu, kuris kiekvienais metais skatina jaunuosius žurnalistus ir komunikacijos specialistus, – teigia VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja profesorė Kristina Juraitė. – Šiandieninių kryžkelių ir geopolitinių lūžių laike, kai yra testuojamos ir brėžiamos demokratinės visuomenės atsparumo ribos, svarbus vaidmuo tenka universitetams, kur kertiniu prioritetu išlieka ne tik profesionalų rengimas, bet ir demokratinių, pilietinių ir humanistinių vertybių perdavimas ateities visuomenei.” Prieš šimtmetį VDU pradėtą žurnalistikos ir komunikacijos ugdymo…

Liepos 11 d. 16 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre (L. Rėzos g. 8, Neringa) vyks išskirtinis susitikimas su vienu ryškiausių Lietuvos archeologų – akademiku, Klaipėdos universiteto (KU) rektoriumi emeritu, prof. habil. dr. Vladu Žulkumi. Renginio metu visuomenei bus pristatyta paroda „Užlieti kraštovaizdžiai: reliktinio miško medžių liekanos“, atverianti stulbinančius Baltijos jūros dugno atradimus. Tai – unikali proga išgirsti istoriją tiesiai iš tyrinėtojo. Prof. habil. dr. V. Žulkus, vadovavęs povandeniniams tyrimams, pasidalys įžvalgomis, kaip buvo atrasti tūkstantmečius išgulėję medžių kamienai, ką jie liudija apie Lietuvos gamtos ir klimato raidą. Reliktinio miško istorija atskleista jūros dugne Parodoje eksponuojami senovinio miško medžių fragmentai, aptikti povandeninių archeologinių tyrimų metu netoli Juodkrantės. Tai maždaug…

„Mane ištiko krizė supratus, kad realybėje negaliu pasinaudoti „Instagram“ filtrais“, „tyrinėju naujausius memus, kad suprasčiau interneto kultūros tendencijas“, „mano žingsnių programėlė neveikia“ – tokie ir panašūs pasiteisinimai neatėjus į darbą jau nieko nebestebina įmonėse, kuriose dirba Z kartos atstovai. Gimę su išmaniosiomis technologijomis, jie drąsiai keičia nusistovėjusias darbo kultūros taisykles, taip keldami naujus iššūkius vadovams. Kuo ši karta išskirtinė ir kaip darbdaviams prie jos prisitaikyti? Z kartos ypatumai Anot įvairių šaltinių, Z kartos atstovai yra gimusieji 1995–2009 m. Pats kartos pavadinimas atsirado nuo žodžio „zoomer“ (angl. priartinti), mat jos atstovai – pirmieji, kurie „priartino“ internetą, išmaniąsias technologijas ir naudodamiesi jomis jaučiasi it žuvys vandenyje. Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF)…

Mokesčiai vaidina svarbų, bet ne lemiamą vaidmenį ekonomikoje. Mokesčių ir perskirstymo didinimo šalininkai dažniausiai linkę nutylėti neigiamus mokesčių didinimo padarinius, o jų priešininkai – pastaruosius sureikšminti. Praėjusią savaitę Lietuvos Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas nusprendė nuo ateinančių metų padidinti uždirbančiųjų daugiau nei 36 vidutinius darbo užmokesčius per metus apmokestinimą. Šio žingsnio priešininkai pabrėžia neigiamą tokio sprendimo poveikį ekonomikai, mini, kad ekonomikos augimo tempas sulėtės, o šalininkai bando jį nuneigti, nenurodydami jokių šio žingsnio privalumų, tačiau ignoruodami ir galimus trūkumus. Neangažuota ideologiškai, mokesčių pakeitimų poveikio analizė gali būti paremta teoriniais modeliais arba konkrečiais precedentais, faktiniais duomenimis. Nors teoriniai modeliai yra akivaizdžiai pranašesnė analitinė priemonė nei duomenų analizė, bet ir faktiniai duomenys ar konkretūs precedentai…

Ko reikia sėkmingam memų puslapiui? Gero humoro jausmo, kūrybiškumo gyslelės, šiek tiek maketavimo įgūdžių ir svarbiausia – istorijos daktaro laipsnio. Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto dėstytojas, medievistas dr. Antanas Petrilionis kuruoja fakulteto socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą, kurioje dalijasi šmaikščiais istoriniais siužetais, studentiškomis ir bendruomenės aktualijomis. Dėstytojas pasakoja apie savo akademinį bei kūrybinį kelią ir ką gali suteikti studijos Istorijos fakultete. Kelias iki istorijos dėstytojo Nors paauglystėje žaisdavo strateginius kompiuterinius žaidimus, kurių veiksmas vykdavo viduramžiškuose pasauliuose, šiuo metu istoriją dėstančio dr. A. Petrilionio mokykloje istorija nedomino. Didesnis susidomėjimas dalyku atsirado 10 klasėje dėl konkurencijos su klasiokais – kas geriau parašys atsiskaitymo darbą. Kai atėjo laikas rinktis studijas, dr. A. Petrilionis svarstė apie teisę, bet paskutinę…

Ar žinojote, kad vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS) kalbos raida yra savita? Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Ar švietimo sistema gali prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių? Kaip įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba? Šiuos klausimus savo disertacijoje nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos srities tyrėja dr. Eglė Steponėnienė, siūlanti naudoti M.L. Sundbergo VB-MAPP metodiką, skirtą kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimui autizmo atvejais. Ši metodika jau yra adaptuota Lietuvos kontekstui. Dr. E. Steponėnienės atliktas tyrimas pabrėžia socialinių ir komunikacijos įgūdžių ugdymo svarbą, atsižvelgiant…

The master’s thesis of Eglė Vaizgėlaitė, a graduate of the Faculty of Law at Vytautas Magnus University (VMU), continues to earn accolades. Recognized last year in the Lithuanian Supreme Court’s competition for the best master’s theses, this year it received the prestigious Lewis Master Thesis Award, which was presented to her in Brussels by Professor David Lewis himself. An Award with an Important Mission This award, established for the first time this year by the European Whistleblowing Institute (EWI), highlights outstanding academic achievement and honours the pioneering work of Professor David Lewis. He is the coordinator of the International Whistleblowing Research Network, a legal scholar whose work has shaped the…