• Studijos - Karjera

    Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

    Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems  pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. ASU ir šiais metais tradiciškai daugiausia pasirinko regionų vaikai, ūkininkų atžalos, turintys aiškią būsimos savo profesinės veiklos viziją. Šiais metais pirmuoju etapu į ASU valstybės finansuojamas vietas pakviestųjų netgi  daugiau nei pernai -183. Pagal šį rodiklį  ASU rikiuojasi po didžiųjų šalies universitetų ir yra šeštojoje vietoje. Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš…

  • Studijos - Karjera

    ATSIVERS NAUJOS GALIMYBĖS JŪRŲ TRANSPORTO SEKTORIAUS DARBUOTOJŲ PROFESINIŲ IR MOBILUMO ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMUI

    Jūrinės ir uosto veiklos specialistai turės galimybę patobulinti savo kvalifikaciją bei padidinti įsidarbinamo galimybes. Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, per dvejus metus Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje bus įrengtas Uosto krovos terminalų valdymo treniruoklis, atnaujinta studijų programa bei trumpalaikių kursų programa, skirta darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus Viktoro Senčilos, Klaipėda ir Liepoja turi jūrinius uostus, kuriuose kvalifikuotų jūrininkų bei uosto veiklos specialistų paklausa yra didelė, todėl įvertinusios situaciją, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kartu su vadovaujančiu partneriu – Liepojos koledžu, pradėjo įgyvendinti 2014 – 2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos finansuojamą projektą „Latvijos-Lietuvos jūrų transporto sektoriaus darbuotojų įgūdžių ir mobilumo tobulinimas“ (LLI-42 – LatLitNaviPort). Per dvejus…

  • Studijos - Karjera

    Lietuvių inžinierių darbai – „Hilton“ viešbučiuose ir „Google“ biuruose

    Paklaustas, kokiose specialybėse ypač reikalingas kūrybingumas, turbūt retas paminėtų inžinierių. Dažniau su šia profesija siejami matematiniai skaičiavimai, lentelės ir schemos. Verslininkas Mindaugas Jonuškis  neigia šį mitą: „Gaminio konstravimo procesas reikalauja daug kūrybos. Juk labai dažnai būtent inžinieriui reikia „mintį paversti kūnu“. Pasak jo, būtent dėl kūrybiškumo lietuvių konstruktorių sukurta profesionalioms virtuvėms skirta įranga parodose pelno apdovanojimus už inovatyvumą ir atsiduria prestižinių pasaulio kompanijų virtuvėse. „Kuriant gaminį būtina įvertinti jo funkcionalumą, ergonomiką, pasirūpinti, kad produktas būtų greitai pagaminamas ir lengvai aptarnaujamas. Tuo pačiu reikia atsižvelgti į technologinius bei ekonominius apribojimus. Mes juokaujam, kad gaminys gerai suprojektuotas tada, kai bet kuris jį pamatęs žmogus pagalvoja, jog ir jis tokį galėtų lengvai sukurti“,…

  • Studijos - Karjera

    Italijos Žvaigždės ordino kavalieriaus titulas – VDU dėstytojui dr. Moreno Bondai

    Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojui dr. Moreno Bondai skirtas Italijos Žvaigždės ordino kavalieriaus titulas (it. Ordine della Stella d’Italia, nel grado di Cavaliere). Italijos ambasados Lietuvoje pasiūlymą skirti šį apdovanojimą dr. M. Bondai birželio pabaigoje patvirtino Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella. Kreipimosi į dr. M. Bondą rašte teigiama, jog garbingas apdovanojimas dėstytojui skiriamas „kaip visos Italijos valstybės įvertinimas už sėkmingą akademinę veiklą Lietuvoje, prestižiniame Vytauto Didžiojo universitete skatinant domėjimąsi italų kalba ir kultūra“. Pokario „Solidarumo žvaigždės ordinas“ 2011 metais buvo atkurtas  kaip „Italijos žvaigždės ordinas“ (Ordine della Stella d’Italia). Šis apdovanojimas po Antrojo pasaulinio karo buvo skiriamas užsieniečiams arba italams, gyvenantiems užsienyje, už nuopelnus atkuriant Italiją. Dabar ordiną teikia Italijos Respublikos…

  • Studijos - Karjera

    Klaipėdos universitete lankysis ŠMM viceministras

    Liepos 27 d. Klaipėdos universitete lankysis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras dr. Giedrius Viliūnas bei ŠMM ministrės patarėjas prof. Eugenijumi Butkumi. Vizito metu svečiai lankysis Klaipėdos universiteto miestelyje: Jūros tyrimų atviros prieigos centre, Verslo inkubatoriuje, vyks į Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje, esančią Smiltynėje. ŠMM viceministras dr. G. Viliūnas ir ŠMM ministrės patarėjas prof. E. Butkus susitiks su Klaipėdos universiteto atstovais – rektoriumi prof. habil. dr. E. Juzeliūnu, Tarybos pirmininku A. Šileika, Studijų prorektorė prof. dr. L. Dromantiene ir kt. Bus aptariamos Klaipėdos universiteto vystymo perspektyvos ir optimizavimo planas bei Jūrinio slėnio ir STEAM centro veiklos Klaipėdos universitete. Bus svarstomas KU Menų akademijos klausimas bei bendradarbiavimo su Klaipėdos regiono kolegijomis…

  • Studijos - Karjera

    Virtualioje parodoje – nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos „Oflagas 60“ istorija

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Oflag 60: Kudirkos Naumiestis, 1941–1942 m.“, kurioje pasakojama nacistinės Vokietijos okupacijos metu Kudirkos Naumiestyje veikusios karo belaisvių stovyklos – vadinamojo „Oflago 60“ – istorija. 1941 m. birželio 22-ąją, prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, pasienyje su Vokietija esantis Kudirkos Naumiestis buvo užimtas vokiečių kariuomenės be jokio pasipriešinimo. Liepos mėnesį naujieji okupantai pietiniame miestelio pakraštyje, prie kelio į Lauckaimį, ėmė statyti karo belaisvių stovyklą į nelaisvę patekusiems sovietų kariams. Parodoje taip pat trumpai aptariama nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklų istorija. Apžvelgiama ir Kudirkos Naumiesčio miestelio istorinė raida. Parodą galima ažiūrėti Centro interneto svetainėje, adresu: http://genocid.lt/centras/lt/2836/a/. Paroda parengta lietuvių, anglų, vokiečių ir…

  • Studijos - Karjera

    Sveikatos mokslų studijos Lietuvoje išlieka vienos populiariausių

    Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti 2017 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad sveikatos mokslų studijos Lietuvoje ir toliau išlieka vienos populiariausių. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šįmet sulaukė 2005 pageidavimų pirmu prioritetu studijuoti Universiteto siūlomas studijų programas. Toks paraiškų kiekis – 2.1 proc. didesnis nei 2016 metais (1963 pageidavimai). Visoje šalyje tik trys valstybiniai universitetai fiksavo didesnį nei pernai norinčiųjų studijuoti pirmu prioritetu skaičių.* Po pirmojo LAMA BPO organizuoto priėmimo etapo pakvietimus studijuoti LSMU valstybės finansuojamose vietose gavo 468, o valstybės nefinansuojamose – 660 asmenų. 2005 stojantieji būtent šį Universitetą nurodė pirmuoju prioritetu. Iš viso LSMU šįmet pasirengęs priimti apie 1500 pirmakursių.…

  • Studijos - Karjera

    VU studijų prorektorius: sieksime dar labiau didinti aukščiausios kokybės studijų prieinamumą

    Pasibaigus pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui Vilniaus universitetas (VU) naujus mokslo metus pasitiks dar labiau sustiprėjęs. Šiemet šią aukštąją mokyklą rinkosi trečdalis visų į universitetus stojusių jaunuolių ir apie pusė visų šalies šimtukininkų. Po pirmojo priėmimo etapo į VU valstybės finansuojamas vietas 2017 m. pakviesti 2662 asmenys, dar 1005 – į valstybės nefinansuojamas vietas. Iš jų studijuoti VU pakviesti net 795 šimtukininkai – abiturientai, bent vieną iš valstybinių brandos egzaminų išlaikę aukščiausiu įvertinimu. Nors VU tradiciškai renkasi dauguma stojančiųjų iš Vilniaus, itin didelio skaičiaus paraiškų sulaukta iš kitų Lietuvos regionų. Daugiau nei 1000 stojančiųjų sulaukta iš Kauno, per 400 iš Šiaulių bei Panevėžio regionų. „Džiaugiamės, kad esame vertinami kaip…

  • Studijos - Karjera

    V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka – procesas jau prasidėjo

    Verslo bendruomenė jau seniai sako, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas reikia pertvarkyti taip, kad jose būtų ruošiami rinkai reikalingi ir paklausūs specialistai. Tačiau įsivaizdavimas, kad gyvename nuo globalių tendencijų atsietame savo uždarame pasaulėlyje, savotiškame burbule, daug metų ėmė viršų. Gal kai kuriems akademiniams sluoksniams net atrodė, kad turime pakankamai lėšų būsimų bedarbių rengimui finansuoti, kad tik jų rengėjai būtų patenkinti. Šis burbulas (ne)tikėtai subliuško šiemet, abiturientams užplūdus informacijos technologijų specialybes ir antrame plane palikus tradiciškai pirmaujančias humanitarinio pobūdžio studijų programas. Tiesa ta, kad užsimerkus realybė niekur nedingsta. Šiemetinių stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai aiškiai atskleidė, kaip atrodo ilgai neigta tikroji situacija – jaunimas nori mokytis dėl savo perspektyvų, karjeros ir gero…

  • Studijos - Karjera

    Jėgos aitvarai lietuvį neša per pasaulį:savo vietą atradęs Ispanijoje, įkūrė mokyklą

    Jėgos aitvarų sportas – vis daugiau populiarumo ir dėmesio Lietuvoje sulaukianti sporto šaka. Ne vienas žinomas mūsų šalies politikas šį sportą nurodą kaip pagrindinį hobį. Visgi, kol vieni jį laiko tik aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdu, kiti – keliauja po pasaulį mokydami tuo užsiimti kitus. Taip savo hobį paversdami ne tik gyvenimo būdu, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Ši istorija apie vaikiną iš uostamiesčio, Lietuvos pakrantę iškeitusį į Ispaniją. Kaip pats Mantas Žemgulis sako, jėgos aitvarų sportu susidomėjo prieš dešimtmetį. Supratęs, kad Lietuvoje šiam pomėgiui ir sportui „per ankšta“, išvyko ieškoti geresnių sąlygų ir savo herojų. O atradęs jėgos aitvarų entuziastų meką – Ispaniją, ten įkūrė savo mokyklą ir viešbutį. „Pradėjau plaukioti…

Privatumo politika