Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia besimokydamas, o tvirčiausius pamatus tiek būsimam išsilavinimui, tiek karjerai jau mokykloje padeda būtent mokytojai. Tačiau XXI amžiuje mokytojo vaidmuo keičiasi ir pedagogams darosi vis sunkiau „pasiekti“ jaunimą. Kaip mokytojui pasivyti vietoje nenustygstantį šiuolaikinį jaunuolį ir jį sudominti? Kaip pasikeis pedagogo darbas ateityje? Gal jie taps nebereikalingi? Ateities mokytojas – autoritetas Dalis moksleivių, o kartais ir tėvų, dėl blogų akademinių rezultatų neretai kaltina mokytojus. Šiuolaikinių pedagogų reikalaujama, kad jie savo mokomą dalyką gebėtų pateikti įdomiai, nes nuo tuo priklauso, kiek išdėstoma medžiaga bus įdomi vaikui, kiek jis įsitrauks ir norės mokytis pats. „Ateities mokytojas turi būti toks, kad mokinys nuolat nejaustų jo buvimo šalia, tokiu būdu…

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) nuo rugpjūčio mėnesio pradeda registraciją į atviras e-studijas. VDU visuomenei siekia siūlyti kuo platesnę prieigą prie studijų ir mokslo, o nuotolinės studijos organizuojamos atsižvelgus į mokslininkų ištyrinėtas inovacijas: universiteto strategijoje numatyta, kad pirmiausia naujovės patvirtinamos tyrimais ir tik tuomet diegiamos studijose – virtualios aplinkos, nuotolinės studijos, technologiniai sprendimai ir kitos inovacijos. Greičiausiai prasidedantys dalykai visuomenei į kuriuos jau galima registruotis yra: Norvegų kalba A1.1 / A2.1 (Prasideda 2017-08-07) Įmonės vertės pasiūlymo kūrimas (Prasideda 2017-08-24) Klinikinio socialinio darbo su vaikais praktika (Prasideda 2017-08-28) Asmenybės psichologija (Prasideda 2017-08-31) Duomenų vizualizavimas (Prasideda 2017-09-04) Dalykinis raštingumas (Prasideda 2017-09-04) Mokymosi specifikos keitimasis Universitetai turėtų būti atviri visuomenei, skatinti socialinį teisingumą ir nuolatines mokymo formų inovacijas, sako…

Šiandien į pirmąjį posėdį susirinko atnaujintos sudėties Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginė taryba. Posėdžio metu buvo sutarta dėl pagrindinių 2017-2018 m. veiklos krypčių bei nuspręsta prioritetą teikti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimui ir įgyvendinimo priežiūrai. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, ši Taryba turi būti visos studijų, mokslo ir inovacijų sistemos vėliavnešiu. „Šiandien matome, kad pagrindinė Lietuvos augimo, konkurencingumo tarptautinėje erdvėje perspektyva yra žinios, mokslas ir inovacijos. Į studijų, mokslo ir inovacijų plėtrą turime žiūrėti strategiškai, tikslų siekti nuosekliai, didinti ministerijų, mokslo ir verslo subjektų tarpusavio koordinaciją. Iš naujosios Tarybos veiklos tikiuosi darnios mokslo ir inovacijų politikos kūrimo, perspektyviausių plėtros krypčių atpažinimo ir pasirinkimo bei…

„Kaunas man yra toks reiškinys, kuriame visiškai atradau save“, – sako įvairių projektų iniciatorius, „Kitokių pasikalbėjimų“ autorius Mantas Bertulis. 23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę atvykęs studijuoti viešąją komunikaciją, Kauną vadina pirmąja meile, gražiausiu ir maloniausiu šalies miestu. Ką Kaunas gali pasiūlyti jaunimui ir ar pakankamai gerai save pristato studijas besirenkantiems abiturientams? Kaunas, daugelis pastebi, tarsi išgyvena renesanso laikotarpį – aktyviai tvarkoma miesto infrastruktūra, amžini konkurentai tampa draugais, vyksta aktyvus pasiruošimas Europos kultūros sostinės projektui, o nemaloniais stereotipais miestą apauginusį posakį „Ir Kaune galima gyventi“ miestiečiai jau baigia pamiršti.  Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, Kaune praėjusį rudenį studijavo 37 121 jaunuolis, 1788 iš jų – užsienio studentai. Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“…

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų atidaryme 112 užsieniečių ištarė: „Aš myliu Lietuvą“. Taip prasidėjo visą rugpjūčio mėnesį vyksiantys intensyvūs lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Kitakalbiai iš 22-ejų pasaulio šalių – Japonijos, Kanados, Kinijos, Vokietijos, Brazilijos, Islandijos ir kt. mokysis lietuvių kalbos, po paskaitų susipažins su Vilniumi, lankysis muziejuose, dalyvaus seminaruose, diskusijose, keliaus į Kernavę, Kauną, Trakus, Druskininkus, Žemaitiją, Nidą. Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų koordinatorės Vilmos Leonavičienės teigimu, tokie kursai užsieniečiams vyksta jau penkioliktus metus. „Aš kiekvieną vasarą laukiu rugpjūčio, kai studentai atvyksta mokytis lietuvių kalbos. Smagiausia, kad kai kurie sugrįžta į universitetą ne pirmus metus“, – kalbėjo Vilma Leonavičienė.…

Vasarai įpusėjus dienos šviesą išvydo naujas Lietuvos teisės instituto (LTI) leidinio „Teisės problemos“ numeris. Viena iš keturių naujai paskelbtų publikacijų – LTI mokslininkės dr. Aušros Rauličkytės ir VU TSPMI docentės dr. Ingos Vinogradnaitės straipsnis „Teisinio sektoriaus reformos iššūkiai Moldovoje“. Straipsnyje analizuojami teisinio sektoriaus reformos Moldovoje iššūkiai ir nesėkmių priežastys. Darbo pradžioje aptariama, kodėl pagrįsta tvirtinti, kad teisinio sektoriaus reforma Moldovoje nėra sėkminga ir kokios to priežastys. Moldovos atvejo analizė mokslininkėms leido išryškinti nerezultatyvių reformų mechanizmą, kuris padeda geriau suprasti europeizacijos literatūroje minimą aiškinimą, kad pokyčiai nevyksta, jei pokyčių kaštai sprendimų priėmėjams yra didesni nei laukiama nauda. Pripažįstant, kad veikėjai yra instrumentiškai racionalūs, aiškintasi, kokios aplinkybės lemia tai, kad reformatoriams galiausiai…

Rugpjūčio 3 – 7 dienomis vyksiančiame festivalyje „Yaga“ jau antrą kartą renginio dalyvius kvies „Saugi erdvė“ palapinėje dirbantys specialistai ir savanoriai. Festivalyje įrengtoje edukacinėje palapinėje apsilankantys renginio dalyviai galės gauti sveikatos specialistų konsultacijas apie psichoaktyvių medžiagų poveikį ir rizikas, saugius lytinius santykius, savo blaivumą pasitikrinti alkotesteriais.  Nors panašios iniciatyvos anaiptol nėra naujiena pasaulyje, tačiau Lietuvoje daromi tik pirmieji žingsniai. Vilniaus priklausomybės ligų centras ir koalicija „Galiu gyventi“ pernai pradėtą iniciatyvą įgyvendina jau trijuose festivaliuose – „Yaga“ „Supynės“ ir „Loftas fest“.  „Yaga“ organizatorė Daiva Gylytė sako palaikanti „Saugios erdvės“ edukacinę idėją : „renkamės ne užmerkti akis, o skatinti atvirą dialogą tarp specialistų ir festivalio dalyvių apie jiems rūpimus klausimus. Tikrai norime,…

Artėjant naujiesiems mokslo metams, beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų mokyklai skirtoms prekėms ketina išleisti daugiau nei pernai. Kaina ir kokybė – svarbiausi kriterijai, formuojant moksleivio krepšelį, rodo bendrovės „Lidl Lietuva“ užsakymu šių metų liepą atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Spinter“ tyrimo duomenimis, pagrindinis mokyklinių prekių pasirinkimo kriterijus – kaina. Ją kaip svarbiausią veiksnį nurodė net 38 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi prekių kokybė (28 proc.) ir platus pasirinkimas (21 proc.). Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. tėvų mokykliniam vaiko krepšeliui planuoja išleisti daugiau nei 150 eurų. Beveik po trečdalį lietuvių mokyklinėms prekėms sakė skirsiantys atitinkamai iki 100 arba iki 150 eurų. Visi tėvai šiemet ketina pirkti mokyklai reikalingų pagrindinių prekių: sąsiuvinių, piešimo popieriaus,…

Šiuo metu mūsų šalyje susidariusi paradoksali situacija: agroverslo sektoriuje dirbančių įmonių vadovai vis garsiau su nerimu kalba apie tai, kad šioms įmonėms gyvybiškai trūksta specifinių žemės ūkio žinių turinčių inžinierių ir kad darbo rinkoje tokių specialistų poreikis ateityje tik augs. Tačiau valstybės strategijos ir atitinkamo moksleivių profesinio orientavimo šiuo klausimu nėra. Tad praktiškai tik stojančiųjų apsisprendimas lemia, į kurią šalies aukštąją mokyklą jie atsineša savo inžinerijos ir technologijų krypties studijoms skirtus finansavimo krepšelius. Todėl darbdaviams belieka viltis, kad patys bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai bus tiek sąmoningi, kad  suvoks, jog šiuo metu pasirinkę žemės ūkio inžinieriaus (šios srities specialistus Lietuvoje rengia vienintelis Aleksandro Stulginskio universitetas)   karjeros kelią jie turės puikias galimybes …

Inžinerijos studijos Kauno technologijos universiteto (KTU) studentui Povilas Piartli atvėrė galimybes prisidėti prie mokslinės fantastikos virtimo realybe. Vaikinas šiuo metu stažuojasi kosmoso tyrimų agentūroje NASA  (angl. National Aeronautics and Space Administration) ir prisideda prie naujo modelio robotų kūrimo. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete Mechatroniką studijuojantis P. Piartli teigia, kad NASA AMES tyrimų centre Kalifornijoje tenka dirbti su tokios konstrukcijos robotu, kokio iki stažuotės nebuvo tekę matyti, tačiau žinių ar kompetencijos stygiaus, tikina, nejaučiantis.  Studijas Kaune pasirinkęs vilnietis plačiau papasakojo apie Marso tyrimams pasitarnausiantį robotą, kasdienio darbo NASA niuansus ir gerokai brangesnį, bet šiltesnį gyvenimą Silicio slėnyje. – Kaip atėjote į mechatronikos pasaulį?, – paklausėme P. Piartli. – Technika domiuosi…