Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Ingrida Šimonytė ir Arvydas Anušauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę bei Generalinę prokuratūrą dėl nesibaigiančių skandalų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Viešojoje erdvėje pateikta informacija apie profesinio mokymo centro l.e.p. Jolantos Valiulienės vadovės nedeklaruotus interesus privačioje bendrovėje, su kuria galimai sudarytos neteisėtos ir žalingos valstybei sutartys. Taip pat skelbiama apie įgyvendinamą profesinio mokymo infrastruktūros plėtros projektą, kuriam skirta didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma, tačiau kartu atsiradusius turto nuosavybės pokyčius, kurie kelia klausimų tiek dėl pačių sandorių, tiek dėl ES lėšų panaudojimo teisėtumo. Seimo nariai švietimo ir mokslo ministrės klausia, ar buvo atliktas minėtų aplinkybių, susijusių su disponavimu valstybei…

Tarptautinė leidykla „Routledge/Taylor & Francis“ išleido Vilniaus universiteto (VU) mokslininko, Filosofijos fakulteto prodekano prof. Zenono Norkaus knygos „Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ anglišką vertimą. 2009 metais lietuviškai išleista knyga sulaukė ne vienos teigiamos recenzijos (Lidia Korczak (Krokuvos universitetas), Jūratė Kiaupienė (VDU), Algimantas Valantiejus (VU)), kuriose buvo pabrėžiama, jog knyga verta ne vien lietuviškai skaitančiųjų dėmesio. Taip pat tuo metu Lvovo universiteto (Ukraina) Baltistikos centre lietuvių kalbą dėstęs Petro Bilynsky savo iniciatyva šią knygą ėmė versti į ukrainiečių kalbą. Tačiau autorius teigia, jog paskutinis postūmis imtis vertimo į anglų kalbą buvo „Imperijų enciklopedijos“ (The Encyclopedia of Empire) leidėjų kvietimas parašyti šiam leidiniui straipsnį apie LDK kaip imperiją, nors LDK istorijos žinovų…

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę. Daugiausia alyvos į diskusijų laužą supylė pats premjeras bei jo aplinkos žmonės, pareiškę, kad esant tokiems moksleivių ugdymo rezultatams kalbėti apie didesnius mokytojų atlyginimus net nepadoru. Kai bus kokybė, tada ir kalbėsime apie pinigus atlyginimams – prieštaravimų nepripažįstančiu tonu rėžė S. Skvernelis. Tai išgirdę mokytojai, atrodo, teturi vienintelę išeitį – atsistoti prieš savotišką profesinį veidrodį ir imti galvoti, ką keisti savo darbe, kad ateityje galėtų tikėtis didesnės algos. Bet ar dėl prastų mokinių rezultatų kalti vien mokytojai? O jei kalti, tai kokia nuodėmės dalis jiems tenka? Pabandykime sudėlioti…

Šiandien Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Punske Lenkijoje, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę. Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje. „Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Dėkojame Jums už ilgametę Lietuvos kultūros ir istorijos sklaidą Lenkijoje, už lietuvių kalbos ir tradicijų puoselėjimą“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis. Pasak premjero, Lietuvos Vyriausybė savo programoje pabrėžia sąsajų su išeivija išlaikymo svarbą – didelis dėmesys skiriamas ryšių su diaspora stiprinimui. Siekiama, kad kuo daugiau užsienio lietuvių ir…

Rugpjūčio 22-24 dienomis, Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA)  sukvies jaunimą į tradicinę, 17-tą kartą organizuojamą, vasaros stovyklą. Šių metų tema „Vaiduoklių medžiotojų stovykla: heteronormų vieta spintoje“ žada paskaitas, diskusijas, mokymąsi komandose, žaidimus ir patirties dalijimąsi heteronormatyvumo tema. „Heteronormatyvumas yra įsitikinimas, jog iš esmės visi žmonės yra heteroseksualūs ir kad būtent heteroseksuali orientacija yra „normali“ orientacija. Tam, kad tokia nuostata susiformuotų, būtinas ir klaidingas įsitikinimas, jog egzistuoja tik dvi socialinės lytys – vyrai ir moterys – jiems atitinkamai suteikiant tam tikras savybes, kuriomis pasižymi viena lytis ir kurių neturi kita.“ – taip heteronormatyvumą apibūdina stovyklos lektorė, VDU Sociologijos katedros doktorantė ir VU Lyčių studijų centro lektorė Darja Lyzenko. Jos teigimu, vienos didžiausių…

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemones? už vairo sėdėsime patys ar vietą užleisime savivaldžiams automobiliams? Apie dabartinį transporto sektorių, vykstančius ir laukiančius jo pokyčius bei specialistus, kurių reikės besikeičiančioje transporto srityje kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėju doc. dr. Saugirdu Pukalsku. Kokie yra didžiausi transporto sistemos iššūkiai besikeičiančioje šių dienų aplinkoje? Kurie aktualiausi Lietuvai? Tarp didžiausių šiandienos transporto sistemos iššūkių reikėtų įvardyti eismo spūstis, aplinkos taršą ir triukšmą, priklausomybę nuo naftos bei brangstančius degalus. Lietuvai aktualūs visi…

Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „Climate Launchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Aštuonios komandos iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės dalyvauti Europos tvariųjų idėjų konkurso finale Kipre. Ar lietuvių idėjos vėl bus įvertintos kaip pernai? Nacionaliniame finale komandos pristatė savo žalias verslo idėjas, atskleidė jų inovatyvumą, technologinį potencialą, įtaką visuomenei, galimybes plėsti rinką. Daugiausia dėmesio buvo skiriama teigiamam verslo idėjų poveikiui aplinkai ir galimybėms praktiškai prisidėti prie švaraus ir tvaraus pasaulio kūrimo. Išrinkti geriausi Komisija išrinko TOP-3 idėjas. Pirmąją vietą laimėjo „R-Solar“ komanda, kurie pasiūlė naują būdą perdirbti ir antrą kartą panaudoti saulės modulius. Jų siūloma inovatyvi perdirbimo technologija leistų į rinką grąžinti apie…

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia aktyviai registruotis į aukščiausių tarptautinių standartų mokymus, skirtus savižudybių prevencijai, – „ASIST“ ir „SafeTALK“. Mokymai vyksta viešbutyje „Panorama,“ Sodų g. 14, Vilniuje. SafeTALK  –  tai keturių akad. val. mokymai, kurie padeda dalyviams tapti sąmoningais, susiduriant su savižudybių tema. SafeTALK mokymai yra skirti pedagogams, šeimos gydytojams, slaugytojams, ugniagesiams-gelbėtojams, policijos pareigūnams, visuomenės sveikatos specialistams, vaikų/ senjorų socialinės globos ir dienos centrų specialistams, nevyriausybinių organizacijų savanoriams, dvasininkams, vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams, bendrojo pagalbos centro darbuotojams, studentų sąjungos nariams, socialinės paramos centro specialistams, žiniasklaidos atstovams ir visiems norintiems. Juos baigę asmenys yra labiau pasirengę padėti žmonėms, ketinantiems nusižudyti, suteikti jiems žinių, kaip ir kur gali rasti reikiamą pagalbą. Dalyviai bus išmokyti: – atpažinti savižudybės riziką ir nukreipti apie savižudybę minčių…

Teiginiai, kad gabiausi abiturientai „urmu“ vyksta iš Lietuvos, rinkdamiesi studijas užsienio aukštosiose mokyklose, – prasilenkia su realybe. Vienos geriausių šalyje Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius Tomas Kivaras pabrėžia, kad pastarųjų 5 metų duomenys rodo, jog daugiau kaip 74 proc. mokyklos abiturientų studijas rinkosi būtent Lietuvos universitetuose. Kivaro teigimu, 2012-2016 metais KTU gimnazijos abiturientai 100 proc. rinkosi aukštąsias universitetines studijas. Populiariausi – fiziniai, socialiniai ir biomedicinos mokslai Praėjusiais metais daugiausiai KTUG abiturientų siekė mokytis fizinius (28 proc.), socialinius (27 proc.) ir biomedicinos (23 proc.) mokslus. „Fizinių ir biomedicinos mokslų populiarumą galima paaiškinti ir gimnazijos įkūrimo istorija, kai nuo pirmųjų metų sustiprintai buvo mokoma matematikos, fizikos ir informatikos dalykų. Jau seniai…

Vartojimo esmę dabar išreiškia ne vien tik daiktai ir jų gausa – vartotojai objektuose mato save, nes vartotojiškumas tapo visa apimančiu gyvenimo būdu. Šiandien įvairiausių daiktų pagaminama labai daug, tačiau, anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjo doc. dr. Jono Jakaičio, tai nėra blogai. „Ekonomine prasme yra svarbu skatinti gamybą, pirkimus ir pardavimus. Bet reikėtų suvokti, kad kuo daugiau gaminama, tuo daugiau teršiama aplinka. Taip šiame masinio vartojimo kontekste gaunamas užburtas ratas. Išeitis – gamybą sieti su aplinkos kokybe, darna, sveika gyvensena. Viskas turi būti subalansuota, o naujų produktų kūrimas turi būti susijęs su nuolatiniu gyvenimo ir aplinkos sąlygų gerinimu, o ne perteklinio šlamšto gamyba“, –…