– Renkantis kuprinę bene svarbiausia atkreipti dėmesį į: kuprinės dydį, medžiagos patvarumą, petnešas ir atšvaitus – Jei kuprinė be atšvaitų, įsigykite prisiuvamus ar prisegamus, kuriuos pritvirtinsite prieš rugsėjo 1-ją – Viso „Maximos“ tinklo parduotuvėse – net apie 90 įvairių rūšių kuprinių, kurių kainos prasideda nuo 9,99 eurų – Iki rugpjūčio 28 d. kuprinėms „Maximose“ taikoma 40 proc. nuolaida Kuprinė, ypač pirmoji vaikui, yra ypač svarbus pirkinys, tačiau renkantis ją, tėvai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į atžalos pageidavimus. „Žinoma, vaiko norai yra svarbūs, tačiau dar svarbiau yra tėvų galimybės ir pačios kuprinės funkcionalumas, nes nebūtinai tai, kas gražiausia vaikui, yra ir tinkamiausia“, – teigia socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė. Lietuviškas…

Pasibaigus LAMA BPO pagrindiniam ir papildomam priėmimui paaiškėjo, kad Kauno technologijos universitete (KTU) naujuosius mokslo metus pradės stipresni, geresnius akademinius rezultatus turintys studentai. Tai rodo gana ženkliai išaugę visų priimtųjų – tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas vietas – konkursiniai balai. Priimtųjų į KTU valstybės finansuojamas vietas nuolatine studijų forma konkursinių balų vidurkis, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 0,54 ir siekia 6,435, o priimtųjų į valstybės nefinansuojamas vietas išaugo 0,7 ir padidėjo iki 4,597. Bendras priimtųjų į KTU nuolatine studijų forma vidurkis šių metų bendrajame priėmime yra 6,139, o tai yra 0,25 daugiau nei 2016 metais. Šis rodiklis yra dvigubai didesnis negu LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nustatyta…

Rugsėjo 8–9 dienomis, Birštone pirmąkart Lietuvoje organizuojamas nemokamas diskusijų festivalis „Būtent!“, kurio vienas iš organizatorių yra ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Festivalyje veikiančiose septyniose skirtingose sekcijose: Idėjų Lietuva; Atvira Lietuva; Galimybių Lietuva; Kūrybinga Lietuva; Sumani Lietuva ir Tvari Lietuva – dalyvaus apie 200 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio, kurių pagrindinis tikslas – skleisti žinią, kad kiekvienas požiūris turi teisę egzistuoti. Kaip teigia prof. dr. Milda Ališauskienė – Atviros Lietuvos fondo (ALF) valdybos pirmininkė ir VDU Sociologijos katedros vedėja – diskusijų festivalis „Būtent“ – nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė, kurioje per dvi intensyvias diskusijų dienas bus galima išklausyti visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos…

„Vienas iš pagrindinių atviros visuomenės bruožų – tai nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurių tikslas yra, tarpininkaujant tarp visuomenės ir šalies vyriausybės, gerinti vietos gyvenimo sąlygas ar padėti tiems žmonėms, kuriems pagalba labiausiai reikalinga. Tačiau besiplečianti nevyriausybinių organizacijų įvairovė skatina didinti šių organizacijų veiklos, valdymo ir finansavimo skaidrumą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Alfreda Šapkauskienė. Docentės teigimu, buvusio sovietinio bloko šalyse, kuriose visuomenė paprastai nepasitiki nevyriausybinių organizacijų veikla, skaidrumo klausimas tampa ypatingai svarbus: „Vienas iš šios problemos sprendimo būdų galėtų būti NVO informacijos atskleidimas internetinėse svetainėse, kas padidintų NVO veiklos skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą.“ Pasaulyje auga NVO formų įvairovė Siekiant užpildyti šią spragą, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Apskaitos…

Viešas atsakas į rugpjūčio 23 d. DELFI straipsnį ”Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai“ (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/taikinyje-atsidurusioje-lietuvos-darbo-birzoje-vyksta-tikrai-keisti-dalykai.d?id=75400749) Nesinori tikėti, kad toks solidus ir didžiausias naujienų portalas Lietuvoje DELFI ir žurnalistė Jurga Tvaskienė – tai „privati“  apsauga  Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus Mindaugo Skritulsko. Bet visas straipsnis, deja, atrodo kaip minėto valdininko gynimas, net nebandant įsigilinti į bedarbių lūkesčius, kurie galėtų turėti gerai apmokamą darbo vietą.  Vietoje to DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė apsvarsto, kodėl Ukrainos rinkai skirti seminarai nuotoliniu būdu (webinarai) yra rusų kalba (tai, matyt, DELFI žurnalistei Jurgai Tvaskienė atrodo šiandien labai madinga, nesinori tikėti, kad taip masto ir DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė), bei vos ne pats didžiausias…

Rugsėjo pradžia – streso kupinas metas į mokyklą vaikus leidžiantiems tėvams, turintiems pasirūpinti tiek atžalų mokykliniais reikmenimis, tiek sveikatos pažymomis, kitais dokumentais. Tačiau patiems mokiniams tai kainuoja dar daugiau nervų – pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. „Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė pasakoja, kad pirmosios dienos mokykloje vaikams labai sudėtingos – pirmokai privalo priprasti prie naujo ritmo, o tai gali tapti iššūkiu tiek fizinei, tiek psichologinei jų sveikatai. „Mažiausius mokyklinukus paruošiant rugsėjui tinka paprasčiausias metodas – kuo didesnę vasaros dalį leisti lauke bei valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Lygiai tą patį galima pasakyti ir…

Ar galite patikėti, jog kiekvieną dieną jus supančioje aplinkoje susiduriate su robotais patys to nežinodami? „Robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos – pradedant buitimi, baigiant kosminių laivų pilotavimu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU)  doc. dr. Gintaras Dervinis. Pasak jo, ir pačios visuomenės domėjimasis robotika pastarąjį dešimtmetį ženkliai išaugo. „Robotai būna labai skirtingi. Galime susidurti tiek su itin dideliais pramoniniais robotais, tiek su nano robotais, kurie naudojami medicinoje. Gali skirtis ir jų išvaizda: vieni būna gremėzdiški, apkrauti įvairiais techniniais elementais, kiti kuriami arti realios žmogaus ar gyvūno išvaizdos“, – teigia G. Dervinis, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) Automatikos katedros vedėjas „Su kiekviena diena robotų panaudojimo galimybės vis labiau praplečiamos.…

Reikėtų peržiūrėti informacijos, gaunamos vykdant kriminalinę žvalgybą, vertinimo sistemą. Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo publikacijoje „Nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje samprata ir įgyvendinimo problemos“. Leidinyje „Teisės problemose“ paskelbtame straipsnyje nagrinėjamos nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje sampratos bei įgyvendinimo problemos. Mokslininkas siekė nustatyti kriminalinės žvalgybos subjektų vaidmenį bendroje nusikalstamų veikų prevencijos priemones taikančių subjektų sistemoje, nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje požymius, teisines prielaidas, išanalizuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo prevenciniais tikslais pagrindus, teismų praktiką. Straipsnyje keliamos ir analizuojamos konkrečios kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų veiksmų, įgyvendinant nusikalstamų veikų prevencijos uždavinį, teisinio reguliavimo bei šio reguliavimo praktinio įgyvendinimo problemos, akcentuojamas jų aktualumas, analizuojamos galimos tokių problemų priežastys…

Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmentiški ir neatskleidė realios padėties. Be to, susitelkta ties 2016 ir 2017 metų duomenų palyginimu, tuo tarpu padėtis aukštojo mokslo sistemoje pernai ir šiemet skiriasi. Universitetai sutartinai atsisako kiekybinių siekių studijų srityje ir tikisi, kad Vyriausybė tesės savo politinius pažadus keisti finansavimo sistemą: asignavimus skirstyti, remdamasi ne tik kiekybinės statistikos, bet ir kokybinės analizės duomenimis. Šiemet padidinti pretendentų studijuoti universitetuose reikalavimai ir didinamos studentų grupės. Tikimasi, kad į universitetus ateis geriau pasirengę studentai. Nuo studijų prie mokslo  Svarbiausia tai, kad Klaipėdos…

Norint paskatinti jaunus žmones siekti mokslo bei karjeros aukštumų, būtina naudoti ir atitinkamas priemones. Tačiau šių dienų švietimo sistema nėra pajėgi žengti koja kojon su technologijomis ir „Z“ kartos poreikiais. Siekdami sudominti jaunimą viena reikalingiausių šiandienos specialybių – programavimu – specialistai iš „LEGO Education“ parengė ypatingą kursą, kuris, tikėtina, padės kur kas lengviau įsisavinti žinias. 2014 m. „ReferNet Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad taikant aktyvaus mokymo ir mokymosi modelį studentai lengviau išmoksta dalyką, tampa labiau motyvuoti, pradeda kritiškiau mąstyti ir aktyviau įsitraukia į mokymosi procesą. Tai ypač aktualu šią dieną: kadangi naujausios technologijos lydi jaunimą kiekviename žingsnyje, atitinkamas priemones svarbu naudoti ir mokant. Gebėjimas programuoti nūdien yra viena iš reikalingiausių…