Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) žengia dar vieną žingsnį ugdant sveiką visuomenę. Plečiant LSMU gimnaziją, ji papildoma inovatyvia pradine mokykla, kurios koncepciją ir unikalų ugdymo turinį Universitetas kurs drauge su pedagogus rengiančiu Vytauto Didžiojo universitetu (VDU).    Tai numatyta sausio 18 d. LSMU rektoriaus prof. Remigijaus Žaliūno ir VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. Sveiko žmogaus ugdymas nuo pat ankstyvosios vaikystės – Lietuvoje nauja koncepcija, kuri turėtų aprėpti įvairiapusį ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą: ne tik sveikos gyvensenos, mitybos, judėjimo, emocinio vaikų intelekto aspektus, bet ir ugdytų pagarbą Žemei, gamtai ir  gyvybei. Steigiama mokykla galėtų tapti pirmeive pertvarkant pradinį ugdymą Lietuvoje ir kuriant penkerių metų trukmės pradinę mokyklą, kuri…

Galimybių, ką veikti pabaigus mokyklą, gausa, aplinkos spaudimas, baimė, ką pasakys tėvai, klausimai, ką iš tiesų nori veikti gyvenime, galvą susuka daugeliui abiturientų. Kol moksleiviai laužo galvas dėl pasirinkimų begalybės, specialistai pastebi, kad užuot pabandę išsigryninti tikruosius savo polinkius, moksleiviai žengia lengviausiu klaidų ir bandymų keliu. Rūbų paieškai – daugiau laiko nei karjeros planavimui Viena didžiausių klaidų, kurią daro abiturientai, nesuvokimas, kad karjera – tai ilgas procesas, reikalaujantis ne vienkartinio spontaniško apsisprendimo, bet laiko ir savęs pažinimo. Tuo įsitikinęs Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais. „Paradoksalu, bet dabar jaunas žmogus kur kas daugiau laiko skiria, pavyzdžiui, striukės pirkimui, nei karjeros planavimui. Juk dažniausiai…

Keli šimtai progresyviausių Lietuvos pedagogų susitiks su užsienio ekspertais iš ES ir Azijos šalių vasario 28 d. Lietuvos Mokytojų Forume, įkvėptame #SWITCH!. Susitikime bus aptariamos naujausios švietimo sektoriaus tendencijos Europoje ir pasaulyje, taip pat idėjos, kaip stiprinti profesijos prestižą Lietuvoje. Renginį kartu su Vilniaus universitetu organizuoja europarlamentaras Antanas Guoga, vienas iš iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ ambasadorių. „Mokytojo profesija yra ir turi būti prestižinė. Tikiu, kartu mes galime įkvėpti Lietuvos visuomenę tai įvertinti ir visomis jėgomis prisidėti prie pagarbos Lietuvos mokytojui stiprinimo“, – įsitikinęs ELP Grupės Europos Parlamente narys A. Guoga.  Pasak vieno iš renginio organizatorių, atlyginimo dydis yra ne vienintelis profesijos prestižo rodiklis ir šis klausimas užgožia modernėjančios, besikeičiančios Lietuvos švietimo…

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis daugiausiai dirbtinio intelekto (DI) tyrimų Lietuvoje, įsteigė Intelektualių sistemų laboratoriją. Tarp svarbiausių laboratorijos tikslų – tarpdisciplininiai DI tyrimai, bendradarbiavimas su verslo ir viešojo sektoriaus organizacijomis, verslo ir mokslo projektų vykdymas, bendradarbiavimas su aukščiausio lygio DI tarptautinėmis organizacijomis ir dalyvavimas naujos kartos  mokytojų rengime. Dirbtinio intelekto sritys, kurioms VDU mokslininkai šiandien skiria didžiausią dėmesį – kalbos technologijos, technologijų teisė, robotika, kompiuterinė rega ir daugybė kitų. Dirbtinio intelekto naujovių srityje Europa vis dar atsilieka nuo JAV, Kanados ar Kinijos Europos Sąjunga vis dar atsilieka vidutinio žmogaus lygio dirbtinio intelekto srityje – todėl šių technologijų tyrinėjimui ir vystymui 2021-2027 metais Bendrija numato skirti apie 100 milijardų eurų. Dėl…

Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, specialistai švietimo ir technologijų sąjungą vertina kaip itin teigiamą reiškinį. Technologijų ekspertas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą integruoja greitesniu tempu, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti. Todėl jau artimiausioje ateityje skaitmeninės technologijos padės mūsų mokiniams ir studentams labiau įsitraukti į ugdymo procesus, tapti savarankiškesniais ir siekti geresnių rezultatų. Skaitmeninio raštingumo kompetencijų lavinimo programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorius, Kauno technologijos universiteto Elektroninio mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis sako, kad natūralu, jog Lietuvos mokyklos dar nėra perpildytos technologinėmis inovacijomis – visa tai brangiai kainuoja. Visgi, nors šios priemonės reikalauja nemažai investicijų, technologijos tobulėja ir paprastėja jų gamyba, tad manoma, jog…

Pastebimos patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendencijos, rodo naujausio Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys. Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka Tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC), vykdomą beveik 50-yje valstybių. 2018 metais atlikto HBSC tyrimo duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių (2014 m. patyčias patyrė 32 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių), o iš kitų besityčiojantys nurodė 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių (2014 m. iš kitų tyčiojosi 33 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Tyrimą Lietuvoje atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai. „Lyginant su 2014 metų tyrimu, stebimas minimalus patiriančių patyčias sumažėjimas – 2014 m. patyčias patyrė 29 proc.…

„Pradžia net geresnė nei tikėjomės. Atrankas praėję studentai stiprūs, motyvuoti ir nusiteikę rimtam darbui“, – pasakoja vienas iš rudenį Kaune duris atvėrusios „Jazz Academy“ steigėjų. Laisvosios muzikos atlikėjas, kompozitorius, dėstytojas, ne vieno ansamblio vadovas ir improvizatorius Arnas Mikalkėnas sako šiek tiek net pavydintis savo auklėtiniams – Kaune pavyko sukurti ne tik studijų, bet ir džiazo, ritmo bei improvizacijų erdvę, kurioje renkasi progresyvi akademinė bendruomenė. „Aš mokiausi gan suvaržytose, valstybinėse institucijose. Dirbi pamokose, atsiskaitai per egzaminus ir tau leidžia pagroti vieną kartą per metus koncerte, – prisimena A. Mikalkėnas. – Tuo tarpu mūsų studentai gauna ne tik visą studijų paketą, bet ir daug papildomos veiklos: nuo koncertų, diskusijų, workshop‘ų iki pasaulinio…

Viena versliausių Europos mokyklų neseniai pripažinta Kauno Veršvų gimnazija demonstruoja, kad šiuolaikiškos pamokos – toli gražu nebe „sausa“ teorija. Čia nuo pat pradinių klasių į visus dalykus integruojamos verslumo ir finansinio raštingumo temos. Apie jų naudą liudija auganti mokinių motyvacija bei pasiekimai. Kurti ir valdyti nuosavą verslą čia mokosi net pirmokai. Kuklus pelnas – brangios pamokos „Pirmokėlių prieskoniukai“ – improvizuota Kauno Veršvų gimnazijos pradinukų įmonė. Verslo planą parengę ir juo vadovavęsi pirmaklasiai patys rūpestingai augino prieskonines žoleles, o galiausiai pateikė jas ant prekystalio per gimnazijoje vykusią „Kaziuko mugę“. Suskaičiavę visus kaštus, jaunieji akcininkai ir darbuotojai džiaugėsi išvengę nuostolių. Kuklus pelnas per praėjusius mokslo metus tesiekė 5 eurus ir iš natūrinių…