Norvegijoje 18 metų įgyvendinama eismo saugumo gerinimo programa „Vizija – nulis“ pasiteisino ir lėmė spartesnę kelių eismo saugumo plėtrą šalyje. „Nuo programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankęsis Norvegijos transporto tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Rune Elvik. Jis atskleidė, kokias eismo saugumo priemones keliuose taiko norvegai ir ko galime iš jų pasimokyti. Pasiekė trigubai geresnių rezultatų Eismo saugumo programos įgyvendintojams pavyko sparčiau pajudėti užsibrėžto tikslo link. „Nuo „Vizija – nulis“ programos įgyvendinimo pradžios Norvegijos keliuose eismo įvykių skaičius sumažėjo trigubai ir vidutiniškai siekia 6 proc. mažėjimą per metus. Lyginant rezultatus iki…
Jaunasis pedagogas Lukas Kaminskis: tėvai ne visada turėtų vyti vaiką nuo kompiuterio
Įnikę į išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius – taip jaunąją kartą apibūdina ne vienas vyresnės kartos atstovas. Visuomenėje vis dar pasigirsta kalbų, kad kompiuteriniai žaidimai ir laiko leidimas technologijų apsuptyje neatneša reikšmingos naudos. Visgi, mūsų dienomis daugėja ir tų, kurie teigia priešingai – išmanieji įrenginiai gali atnešti didelę naudą, ypač tiems, kurie jas pritaiko saviugdai. Tuo įsitikinęs informacinių technologijų entuziastas, programos „Samsung mokykla ateičiai“ partneris Lukas Kaminskis, kuris dar būdamas mokyklos suole sukūrė išmaniąją programėlę, o dabar užsiima neformaliu vaikų ugdymu IT srityje bei studijuoja programavimą ir pedagogiką Vilniaus Universitete. Egzistuoja mitas, kad informacinių technologijų žinios reikalingos tik tiems, kurie norėtų ateityje užsiimti programavimu. Tačiau Lukas Kaminskis teigia, kad informacinės…
Programėlė neregiams leido „pamatyti“ net ir santūriųjų lietuvių emocijas
„Buvimas nerege nesustabdė manęs nuo kopimo į Himalajus. Vienintelė problema – tokiose vietose labai svarbu matyti kitų žmonių emocijas, ne viską jie pasako žodžiais“, – teigia 25-erių Marijana iš Stokholmo, praradusi regėjimą būdama vos dešimties. Ji ne vienintelė – daugybė aklųjų bei silpnaregių susiduria su ta pačia problema kasdieniniame gyvenime. Bendrauti su kitais žmonėmis nematant jų veide reiškiamų emocijų nėra paprasta. Įvairias nedidelių visuomenės grupių problemas pamažu sprendžia išmaniosios technologijos. Neseniai pristatyta programėlė „Facing Emotions“, pasitelkdama galingą išmaniojo telefono dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir, pavertusi jas unikaliais garsais, perduoda neregiui. Galimybę išbandyti šią aplikaciją gavo ir neregių bendruomenė Lietuvoje, kuriems „Huawei“ skyrė dešimt išmaniųjų „Mate…
Šiemet daugiau brandos egzaminų bus vertinama nuotoliniu elektroniniu būdu: mokytojai kviečiami įsitraukti
Pernai pirmą kartą išbandžius valstybinių brandos egzaminų darbų vertinimą nuotoliniu elektroniniu būdu šiais metais tokia praktika bus plečiama. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informuoja, kad, įdiegus pasaulyje išbandytas inovatyvias nuotolinio elektroninio vertinimo sistemas, valstybinių brandos egzaminų vertintojai gaus ir didesnį atlygį. Šiemet nuotoliniu elektroniniu būdu bus vertinami jau ne tik fizikos ir informacinių technologijų, bet ir biologijos, chemijos, užsienio kalbos (anglų) bei dalis lietuvių kalbos ir literatūros valstybinių brandos egzaminų darbų. „Brandos egzaminų sesijos laikotarpis įtemptas ne tik abiturientams, bet ir vertintojams iš visos Lietuvos, kuriems tekdavo vykti į Vilnių ir kelias savaites vos ne „apsigyventi“ vertinimo centruose. Ieškodami išeities, sekdami kitų Europos valstybių praktika pernai išbandėme nuotolinę elektroninę egzaminų darbų…
Būsimiems aviacijos inžinieriams – nemokamas karjeros šuolis
„Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (KAMS), Kauno oro uoste aptarnaujanti „Ryanair“ lėktuvus, pradeda įgyvendinti Lietuvos aviacijos rinkoje unikalią mokymų programą. Per kiek daugiau nei 6 intensyvaus mokymo mėnesius mechanikai, turintys penkerių metų patirtį, galės įgyti aviacijos inžinieriaus licenciją ir užimti paklausias darbo vietas. Anot KAMS vadovo Karolio Čepuko, projekto idėją padiktavo aviacijos industrijos augimas: „Numatoma, kad Europoje iki 2036 m. aviacijos inžinierių poreikis išaugs iki 118 tūkstančių. Industrija sparčiai plečiasi ir Lietuvoje, jau kurį laiką jaučiamas specialistų stygius. Didele dalimi jį lemia ilgas specializacijos kelias, todėl nusprendėme ieškoti būdų, kaip jį optimizuoti, neaukojant žinių ir įgūdžių kokybės.“ Įprastai studijas baigę būsimieji aviacijos specialistai mažiausiai penkerius metų kaupia patirtį, dalyvauja papildomuose mokymuose…
Įteiktos pirmosios prof. Kazimiero Pelčaro vardo stipendijos
Pirmosios dvi prof. Kazimiero Pelčaro vardo stipendijos įteiktos Nacionalinio vėžio instituto (NVI) chirurgui dr. Audriui Dulskui ir imunologei dr. Agatai Mlynskai. Nacionaliniame vėžio institute pagerbiant instituto įkūrimo iniciatorių prof. Kazimierą Pelčarą (1894–1943) įsteigtas jo vardo fondas, kurio lėšomis bus skatinami jauni mokslininkai ir klinicistai. Įkuriant fondą talkino Lietuvos lenkų medikų draugija, o šios draugijos narė ilgametė NVI darbuotoja gydytoja Kristina Rotkevič už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui, taip pat už profesoriaus Kazimiero Pelčaro asmenybės ir veiklos sklaidą apdovanota aukštu Lenkijos Respublikos valstybiniu apdovanojimu Auksiniu Kryžiumi. „Kad prof. Kazimiero Pelčaro vardas bus įamžinamas, taip pat reikia dėkoti Nepriklausomybės akto signatarui Česlavui Okinčicui ir dr.…
Pirmą kartą istorijoje – galimybė įgyti JAV universiteto diplomą studijuojant Kaune
Sausio 28 d. Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Centrinės Floridos universitetu (angl. University of Central Florida, UCF), kurios pagrindu bus vykdoma unikali dvigubo laipsnio bakalauro studijų programa, pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje jungsianti amerikietišką ir europietišką švietimo sistemas. Studijų programa „Viešasis valdymas“ pradedama vykdyti jau šių metų rugsėjo mėnesį. Naujosios programos absolventai įgis ne tik KTU viešojo administravimo diplomą, bet ir UCF nepelno sektoriaus lyderystės (angl. non-profit management) diplomą. KTU studentai turės puikią galimybę studijuoti JAV universitete, nemokėdami UCF studijų mokesčio, kuris net kelis kartus didesnis nei studijų mokesčiai Europoje. „Tai yra precedento neturinti sutartis: studentai vienu ypu baigs KTU ir vieną didžiausių JAV universitetų.…
Jaunam verslui Klaipėdoje skirs 20 tūkst. eurų vertės paramą
Nors dažnas verslą Lietuvoje kurti sumanęs jaunas žmogus pirmiausia žvalgosi į sostinę ar Kauną, tačiau verslumo iniciatyvų organizatoriai sako, kad steigti įmonę Klaipėdoje verta dėl mažesnės konkurencijos, aiškesnio suvokimo, ko šiame mieste trūksta ir galimybės dirbti Lietuvos uostamiestyje – globaliai patogioje lokacijoje. Pasak asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ (MMK) Verslo grupės vadovo Tomo Kasperavičiaus, apie 95 proc. jaunų žmonių verslo nepradeda dėl baimės, kad nepasiseks, žinių trūkumo ir ryžto stokos. T. Kasperavičiaus vadovaujama MMK Verslo grupė devynerius metus organizuoja tokius verslumą skatinančius konkursus jaunam verslui kaip „Užaugink verslo idėją“, „(A)maze Klaipėda“, o šiemet startuoja nauja MMK iniciatyva – projektas „Sėkmingo verslo startas“, skirtas visiems ne ilgiau nei dvejus metus Klaipėdoje verslą…
Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė?
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos. Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos kelios kalbinės sistemos, puikiai tinka terminas „tarmė“, pavyzdžiui, šiaurės žemaičių, pietų žemaičių, pietų aukštaičių (dzūkų) tarmės, o kalbant ir rašant apie vieną kalbinę sistemą drąsiai galima vartoti terminą „žemaičių kalba“. Iš Skuodo kilęs…
Prasideda 15-tosios kasmetinės „L`ORÉAL Baltic” „Mokslo moterims“ programos paraiškų priėmimas
Nuo 2019 metų sausio 30-osios dienos trijose Baltijos šalyse „L`ORÉAL Baltic“ pradeda paraiškų „Mokslo moterims“ programos stipendijų konkursui priėmimo procesą. Penkiolikos metų Latvijoje ir trijų metų gyvavimo sukakties Estijoje ir Lietuvoje proga, pirmą kartą net septynioms Baltijos šalių mokslininkėms, įvertinant jų indėlį į mokslą, bus skirtos 6 000 EUR dydžio stipendijos. Taip pat, šiais metais prestižinę L`ORÉAL-UNESCO tarptautinės programos „Mokslo moterims“ kylančių talentų stipendiją gaus nominantės kiekvienoje Baltijos šalyje. Atidžiai įvertinus Latvijos, Lietuvos ir Estijos mokslininkių pateiktas paraiškas, po vieną stipendiją kiekvienoje iš Baltijos šalių bus skirta mokslo daktarėms iki 40 metų amžiaus, taip paskatinant jų atliekamus tyrimus gyvybės, aplinkos, fizikos ir energetikos mokslų srityse. Papildomai bus skirtos dvi stipendijos…