Didžiausio Baltijos šalyse privataus fondų valdytojo „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ ir Kauno rajono savivaldybė pasirašė 15 metų trukmės viešosios ir privačios partnerystės (VPSP) sutartį, kuria fondas įsipareigojo atnaujinti ir prižiūrėti švietimo infrastruktūros objektus Mastaičiuose, Kačerginėje ir Zapyškyje. „BaltCap Infrastructure Fund“ investuos 13,6 mln. eurų į dviejų mokyklų bei baseino atnaujinimą ir vienos mokyklos naują statybą. „Mus įkvėpė Kauno rajono savivaldybės komandos pasiryžimas įgyvendinti pirmąjį Lietuvoje kompleksinį mokyklų atnaujinimo VPSP projektą. Esu tikras, kad šis pavyzdys turės įtakos spartesniam švietimo infrastruktūros tobulinimo procesui visoje šalyje. Projektas pagerins lavinimo ir socialinių paslaugų kokybę, sukurs naujų darbo vietų ir pritrauks naujų investicijų, kurios itin aktualios šiais neramiais laikais”, – pažymėjo „BaltCap Infrastructure…
VDU mokslininkai atkreipia dėmesį: švelnėjant karantino sąlygoms, turime būti atsakingi
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino sąlygomis turime būti itin atidūs, atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau išlaikyti fizinį atstumą, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose. Jei nesisaugosime ir nustosime laikytis saugumo rekomendacijų, kovos su virusu pabaiga kelsis į vasaros antrą pusę. Prieš trejetą savaičių VDU sukurto matematinio COVID-19 modelio prognozės rodė, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje turėjome priartėti prie minimalaus nustatytų užsikrėtimo atvejų per parą. Paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis jau galėjome sulaukti džiugios žinios, kai per parą nebūtų nustatyta nei vieno naujo atvejo. Tokio pandemijos eigos scenarijaus tikėjomės prieš didesnius karantino reikalavimų sušvelninimus. https://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2020/05/Pav.-1.-Modeliavimo-rezultatai-po-pirmojo-karantino-švelninimo-etapo.jpg…
VDU mokslininkų visuomenės nuomonės tyrimas: Lietuvos vyriausybinės institucijos ir sveikatos priežiūros specialistai – svarbus ir patikimas COVID-19 informacijos šaltinis
Lietuviai vyriausybines institucijas vertina kaip vieną svarbiausių ir patikimiausių COVID-19 informacijos šaltinių – rodo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros mokslininkų pirmosiomis karantino savaitėmis atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidžia ir tai, jog didesnis pasitikėjimas vyriausybinėmis institucijomis yra susijęs su mažesne juntama baime dėl COVID-19 viruso sukeltos krizės. Internetiniai naujienų portalai (94%), socialiniai tinklai (87%), televizija (80%), bei vyriausybinės institucijos (82%) yra pagrindiniai COVID-19 informacijos šaltiniai tarp respondentų. Vis dėlto informaciją žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose respondentai linkę vertinti atsargiau, o pasitikėjimas vyriausybinėmis institucijomis yra vienas aukščiausių. Net 89% respondentų vyriausybines institucijas vertino kaip patikimą (41%) ar labai patikimą (48%) informacijos šaltinį. „Pasitikėjimas institucijomis, valdančiomis ir komunikuojančiomis krizinėse situacijose, yra…
VGTU užsibrėžė išauginti naują kosmoso startuolių kartą
Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas vienas pirmųjų ėmėsi stiprinti šalies kosmoso bendruomenę. Praėjusiais metais atnaujinta universiteto Aeronautikos inžinerijos magistrantūros programa studentams siūlo unikalią galimybę – pradėti kurti kosmoso startuolį dar studijų metais ir taip išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus galimybes. Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano dr. Justo Nugaro, valstybių, mokslo ir verslo susidomėjimas kosmoso technologijomis neatsitiktinis. „Europos investicijų banko studijoje nurodoma, kad kosmoso ekonomika 2005–2017 m. kasmet vidutiniškai augo po 6,7 proc. arba dvigubai greičiau nei pasaulinė ekonomika (3,5 proc.). Šiandien galime kalbėti apie „Naujojo kosmoso“ (angl. NewSpace) fenomeną, kai gausa technologinių ir verslo inovacijų leido sumažinti kaštus, paspartinti…
Pandemijos banga Baltijos šalyse beveik baigėsi, sunkiausia – kaimyninėse šalyse
Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai, kur pastarąją savaitę vienam milijonui gyventojų fiksuoti 3–5 nauji susirgimai per dieną, naujausioje analizėje pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Latvijai taip pat iki šiol labai gerai sekėsi suvaldyti pandemijos bangą – pastarąsias dvi savaites šalyje naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičius nustojo mažėti ir siekia apie 4–5 naujus ligos atvejus kasdien vienam milijonui gyventojų. Naujų užsikrėtimo atvejų pikas per dieną vienam milijonui gyventojų, išvedus savaitės vidurkį, Lietuvoje buvo 20, Latvijoje 18, o Estijoje – 45.…
Harvarde pasiteisinęs absolventų įtraukimas į pirmakursių atranką – jau ir Lietuvoje
Į pirminius stojimo etapus įveikusius ir pokalbio su atrankos komisija pakviestus stojančiuosius garsiajame Harvardo universitete visada kreipiasi ir šios mokyklos absolventai – jie pasidalija įspūdžiais apie studijų metus, papasakoja apie savo karjeras po jų, atsako į jaunimo klausimus. Šiuo pavyzdžiu pirmasis Lietuvoje jau pasekė ir Klaipėdoje įsikūręs, studentų iš daugiau nei 50-ties pasaulio valstybių turintis LCC tarptautinis universitetas, kurio absolventai prie stojimo pokalbių internetu jungiasi iš viso pasaulio – Lietuvos, JAV, Airijos ir net Irako. Jau gerokai įsibėgėjęs stojimas į LCC tarptautinį universitetą šiemet kitoks ne todėl, kad pokalbiai su stojančiaisiais vyksta internetu, – taip jie vykdavo ir daug metų iki šiol, nes stoti į šį universitetą kasmet veržiasi jaunimas…
VU mokslininkai ir Santaros klinikų medikai įvertino serologinių testų patikimumą
COVID-19 pandemijos sąlygomis atsiranda didelis poreikis patikimai ir greitai nustatyti antikūnus prieš SARS-CoV-2. Toks tyrimas leistų nustatyti serokonversiją (antikūnų prieš virusą atsiradimą) COVID-19 pacientams, taip pat atlikti seroepidemiologinius tyrimus, siekiant nustatyti buvusią SARS-CoV-2 infekciją, įvertinti ja persirgusių žmonių skaičių populiacijoje. Antikūnai būna skirtingų klasių (izotipų). Prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, pirmiausia susidaro IgM klasės antikūnai, vėliau pradeda gamintis IgG klasės antikūnai, jie gali išlikti ilgą laiką. Priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso ypatybių, gali susidaryti ir IgA klasės antikūnai. Tai ypač būdinga kvėpavimo takų virusams, nes šie antikūnai gaminami gleivinėse, o iš ten pasklinda ir į kraują. Taigi visų minėtų klasių antikūnai gali būti virusinės infekcijos rodiklis, todėl jų nustatymas…
Bibliotekose slypinčios istorijos: kaip Kazys metė rūkyti ir susirado darbą?
Nors pastebimai gausėja vyresnių žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, gretos, dar daugeliui jų tai nepažįstamas pasaulis. 59-erių Kazys iš Kaišiadorių – vienas iš tokių žmonių. Dar prieš kurį laiką sąvokos informacinės technologijos ar skaitmeninis raštingumas jam nieko nereiškė. Žengęs į šią nepažintą erdvę jis sugebėjo savo gyvenimą apversti aukštyn kojomis – vyras metė rūkyti ir susirado darbą. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2015 m. iki 2019 m. interneto naudotojų 55–64 m. amžiaus grupėje padaugėjo 17 proc. – nuo 52,8 proc. iki 70 proc. 65–74 m. amžiaus gyventojų grupėje tuo pačiu laikotarpiu internetu ėmė naudotis dvigubai daugiau žmonių – jų dalis paaugo nuo 21,9 proc. iki 40 proc. Tačiau likusiai daliai,…
Danas ir Lina Tvarijonavičiai 300 000 eurų suma parėmė Vilniaus universiteto fondą
Linos ir Dano Tvarijonavičių šeima, sukūrusi sėkmingą mokslo žiniomis grįstą verslą, skyrė 300 000 eurų paramą Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondui. D. Tvarijonavičius, atstovaudamas savo valdomai įmonei „Grūdainė“, prisijungė prie esamų penkių fondo dalininkų. Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika džiaugiasi, kad krizės metu visuomenė persvarsto prioritetus ir kad vis svarbesnis tampa švietimas ir su juo susijusios iniciatyvos, kuriančios ilgalaikę vertę. Medicinos ir biochemijos mokslų daktaras D. Tvarijonavičius yra kviečių biorafinavimo įmonės „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas ir akcininkas, vieno iš tarptautinės grupės „Roquette Freres“ mokslinių padalinių vadovas. L. Tvarijonavičienė vadovauja šeimos holdingo bendrovei „Grūdainė“. Pirmojo Lietuvoje universitetinio investicinio neliečiamojo kapitalo fondo misija patikėję D. ir L. Tvarijonavičiai nėra Vilniaus universiteto…
Brandos egzaminus šiemet laikys daugiau nei 28 tūkstančiai kandidatų
Šiemet brandos egzaminus laikys 28 267 kandidatai. Iš jų – 26 360 bendrojo ugdymo ir profesinių mokymo įstaigų abiturientų, 632 buvę mokiniai ir 1 275 eksternai. Kaip ir kasmet, populiariausias išlieka anglų kalbos valstybinis brandos egzaminas, šiemet jį laikys 18 653 kandidatai. Matematikos valstybinį egzaminą laikys 15 965 kandidatai. Istorijos valstybinį egzaminą – 8 462 kandidatai. Biologijos valstybinį egzaminą pasirinko 5 935, fizikos – 2 384, geografijos – 3 227, IT – 2 579. Rusų (užsienio) kalbos – 1 794 kandidatai. Mažiausiai pasirinkusių prancūzų kalbos valstybinį egzaminą – laikys tik 27 kandidatai. „2020 metais daugiau kandidatų ketina laikyti užsienio kalbos (rusų) ir geografijos valstybinius brandos egzaminus. Likusių brandos egzaminų kandidatų pasirinkimai labiau panašūs ne į praėjusių metų, o į…