Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“. Tuo tarpu treti teigia, kad tai nesuderinama su vienos ar kitos industrijos specifika. „Net neabejoju, kad 1926 m. Henry Fordo gamyklose įvykdytas perėjimas iš 6 į 5 darbo dienas ar industrinės revoliucijos metu vykdyti pirmieji bandymai leisti darbininkams pailsėti (1870 m. – JAV, 1871 m. – UK, 1936 m. – Prancūzijoje) lygiai taip pat buvo laikomi utopija ir nesąmone“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė. Anot jos, priešintis neįprastai idėjai – normalu, tačiau ignoruoti kintančios…
Vilniaus medicinos draugijai – 220 metų: jubiliejų žymės dovanos visuomenei
Šiais metais Vilniaus medicinos draugija, minėdama 220 metų įkūrimo sukaktį, kviečia į nemokamų sveikatos raštingumo paskaitų ciklą visuomenei „Sveikatos pamokos visiems“, ruošiasi parodos Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatymui ir imasi lyderystės draugijos įkūrėjo Jozefo Franko paminklo perkėlimui. „Įgyvendinsime vieną reikšmingiausių darbų, ženklinančių draugijos veiklos sukaktį – tinkamai pagerbti vieno iš pagrindinių Vilniaus medicinos draugijos įkūrėjų, įžymaus gydytojo ir visuomenės veikėjo, ypač nusipelniusio Vilniaus miestui, profesoriaus Jozefo Franko atminimą. Vilniaus miesto sveikatos sistemą sukūrusio gydytojo autoritetas, pralenkusios laiką idėjos ir drąsa įgyvendinti pokyčius šiandien yra įkvėpimas medikams ir akademinei bendruomenei“, – sakė Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas prof. Algirdas Utkus. Siūloma atminimui vieta – Vilniaus senamiestis J. Frankui skirtas paminklas šiuo metu stovi…
Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia paramą universitetams ir nepritaria Švietimo ministerijos sprendimui
Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia paramą universitetams ir nepritaria Švietimo ministerijos sprendimui Nacionalinė aviacijos asociacija LAVIA reiškia tvirtą palaikymą Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) išreikštai pozicijai dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos naujos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo tvarkos. Manome, kad buvusios ministerijos vadovybės priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neskatina aukštojo mokslo prieinamumo ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik universitetams, bet ir visai šalies ekonomikai. Tačiau tikime, kad naujoji ŠMSM vadovybė turi galimybę ištaisyti šią klaidą. Kviesdami ministeriją dialogui, raginame įsiklausyti į aukštojo mokslo bendruomenės, verslo sektoriaus ir socialinių partnerių argumentus bei ieškoti bendrų sprendimų, kurie užtikrintų tiek švietimo kokybę, tiek specialistų rengimo tęstinumą. Didesnė…
D. Nausėdienė lankėsi Elektrėnų lopšelyje-darželyje „Pasaka“
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Elektrėnų vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Pirmoji ponia apžiūrėjo darželio lauko erdves, vidaus patalpas, vėliau dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Elektrėnų savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovais, sveikatos priežiūros specialistais, metodinės tarybos atstovais. „Tyrimai Lietuvoje ir kitose šalyse rodo, kad ankstyvas vaikų ugdymas yra tvirto ir sėkmingo kelio į aukštus pasiekimus grindinys. Ikimokyklinio ugdymo ankstyviausiose pakopose sudėti pagrindai išlaiko visą tolesnį vaiko mokymąsi ir stiebimąsi aukštyn į išprususio žmogaus gyvenimą. Tad galime drąsiai sakyti, kad būtent jūs esate valstybės pamatų statytojai, dedantys pagrindus visapusiškos asmenybės ugdymui“, – sakė D. Nausėdienė. Pirmoji ponia pabrėžė, jog ikimokyklinis ugdymas nėra tik apie mažųjų intelektualinį ugdymą: lygiagrečiai turime ugdyti…
Skirtos 2024 metų Lietuvos mokslo premijos
Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2024 metų LMP laureatais. Skirtos šešios premijos. Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Tamara Bairašauskaitė už darbų ciklą „Lietuvos visuomenė ir imperija XIX amžiuje (2011–2023)“. Gamtos mokslų srities laureatais tapo Justas Dapkūnas, Darius Kazlauskas, Kliment Olechnovič, Česlovas Venclovas už darbų ciklą „Baltymų struktūrinės bioinformatikos metodų kūrimas ir taikymas (2010–2023)“ ir Juozas Vidas Gražulevičius, Jūratė Simokaitienė, Dmytro Volyniuk už darbų ciklą „Naujos medžiagos ir metodai organinės optoelektronikos prietaisų efektyvumo ir stabilumo didinimui (2009–2023)“. Medicinos ir sveikatos mokslų srityse įvertinti Rūta Navakauskienė, Dalius Navakauskas, Veronika Viktorija Borutinskaitė, Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Epigenetiniai ir genetiniai biožymenys ligų diagnostikai ir…
15 metų mokytoju dirbantis, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas Donatas Kriukas: „Tikiu, kad mokytojo profesija sulauks renesanso“
Pirmosios programos „Renkuosi mokyti!” kartos alumnas, Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas ir renginių dekoratorius Donatas Kriukas prisipažįsta – nė nepastebėjo kaip prabėgo 15 metų, praleistų pedagogo kelyje. Reikšminga dr. Meilės Lukšienės premija apdovanotas pedagogas pernai pelnė ir Vilniaus metų mokytojo apdovanojimą už aktyvią visuomeninę veiklą, bendruomeniškumą ir šiuolaikiškumą. Tačiau Donatas nedaugžodžiauja – tiki, kad siekdami pokyčių, pirmiausia turime keistis patys. Su Donatu Kriuku kalbamės apie skirtingų veiklų derinimą, programos „Renkuosi mokyti!” pradžią, švietimo pokyčius ir asmeninius darbo mokykloje metodus. Lina Simutytė Donatai, kalbamės įsibėgėjus 2025-iesiems. Esate ne tik Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos technologijų mokytojas ekspertas, bet taip pat dirbate renginių dekoravimo srityje. Papasakokite, kaip suderinate skirtingas veiklas. Būsiu atviras: viską…
Vis daugiau abiturientų renkasi išankstinį priėmimą: tai – lyg draudimas ateičiai
Dauguma abiturientų jau intensyviai ruošiasi egzaminams ir galvoja apie būsimas studijas, kurias galės rinktis jau nuo birželio 1 d. Vis dėlto, dalis jų nėra girdėję apie dar vieną puikią galimybę – išankstinį priėmimą, kuris gali tapti ir svajonės išsipildymo garantu, ir atsarginiu planu, ir net išsigelbėjimu situacijai susiklosčius ne taip, kaip planuota. Moksleivius riboja mitai Išankstinis priėmimas – puiki galimybė tiek šiemet mokyklą baigsiantiems, tiek brandos atestatą anksčiau įgijusiems jaunuoliams. Nors susidomėjimas išankstiniu priėmimu kasmet auga, vis dar nemažai moksleivių apie tai net nežino arba yra yra prisiklausę įvairių mitų. Pasak VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės dr. Justės Rožėnės, pati sąvoka „išankstinis priėmimas“ mokiniams skamba kaip įsipareigojimas,…
Seimo nario S. Kairio pranešimas: „Net kairieji mokyklų tinklą jau vertina pragmatiškai, bet galėtų būti ambicingesni“
2025 m. vasario 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Prieš pristatydama Vyriausybės priemonių planą švietimo srityje kairiųjų deleguota ministrė pagaliau išsižadėjo priešrinkiminio socialdemokratų populizmo gelbėti neefektyvų mokyklų tinklą bet kokia kaina, atkreipia dėmesį Švietimo ir mokslo komiteto narys liberalas Simonas Kairys. Trečiadienį šiame komitete atsakydama į liberalo klausimą, ką ministerija konkrečiai nuveikė per pustrečio mėnesio nuo kadencijos pradžios, ministrė Raminta Popovienė pateikė pasiūlymų dėl mokinių skaičiaus klasėse. „Šiandien išgirdome, kad ministerija automatiškai negelbės nykstančių mokyklų ir nefinansuos per mažų klasių, kaip Lietuvos žmonėms regionuose prieš rinkimus žadėjo socialdemokratai. Vietoje to ministerija leis savivaldybėms pačioms apsispręsti, ar verta palikti klases, kartu prisidedant prie…
D. Žvironas – apie muitinės pokyčius, DI įtaką ir lyčių balansą: „Specialistų poreikis niekur nedingo“
Šiandieninė geopolitinė situacija verčia skirti ypatingą dėmesį sankcijų laikymuisi, kontrabandos prevencijai ir nacionaliniam saugumui, o technologinės inovacijos vis labiau keičia tradicinius muitininkų darbo metodus. Kuo šiuolaikinė muitinė skiriasi nuo tos, kuri veikė Nepriklausomybės pradžioje? Kaip modernios technologijos padeda pareigūnams efektyviau atlikti savo užduotis? Ar dirbtinis intelektas jau tampa muitininko kolega? Lietuvos Respublikos (LR) muitinės įstatyme suformuluota, kad „muitinė turi apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos bei neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, taip pat sudaryti palankias sąlygas teisėtam verslui“. Vis dėlto, atsižvelgiant į pastarųjų metų situaciją, muitinės vaidmuo, pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono – ir šiek tiek kinta. „Vis labiau ryškėja muitinės…
Architektė G. Vasiliauskaitė: „Masinis turizmas ilgainiui miestui atneša daugiau žalos nei naudos“
Vieni pasaulio miestai sprendžia iššūkius, kaip užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką didžiuliams kiekiams gyventojų, o kiti kovoja su išnykimo grėsme. Nykstančių miestų kategorijoje rikiuojasi ne tik tokie kaip Lietuvos mažieji miestai, bet ir visame pasaulyje plačiai žinomi, turistų gausiai lankomi. Ar masinis turizmas gali būti išsigelbėjimu mažiems miestams, o galbūt priešingai – visiems kelti pavojų? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto absolventė Greta Vasiliauskaitė nagrinėjo miesto-muziejaus fenomeną Venecijos atveju, o jos darbas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse buvo įvertintas kaip geriausias 2024 m. magistro darbas menų srityje. „Didžiausias atradimas man buvo suvokti, kaip miestas-muziejus gali turėti dvi labai skirtingas puses: viena vertus, tai vieta, kurioje turizmas skatina ekonomiką, o…
