Artėjant stipriems šalčiams ir keičiantis ugdymo organizavimui mokyklose, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokias galimybes ir teises turi darbuotojai, auginantys vaikus. Darbuotojams, turintiems vaikų, teisės aktai numato papildomas garantijas, o darbdaviai turi užtikrinti galimybę lanksčiai organizuoti darbą susiklosčius šeiminėms aplinkybėms. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad esant –20 °C ar žemesnei temperatūrai į mokyklą gali neiti 1–4 klasių mokiniai, o esant –25 °C ar žemesnei temperatūrai – visų kitų klasių mokiniai. Tokiais atvejais rekomenduojama organizuoti nuotolinį ugdymą (daugiau informacijos – Ministerijos interneto svetainėje). Darbuotojų, auginančių vaikus, teisės VDI atkreipia dėmesį, kad darbdaviai, organizuodami darbą, privalo atsižvelgti į darbuotojų asmenines aplinkybes ir sudaryti galimybes derinti darbą su vaikų priežiūra. Jei dėl…

Jau beveik dešimt metų Lietuvoje garsiai kalbama apie augantį mokytojų trūkumą. Tai problema, kuri neatsirado per naktį – ji brendo metų metus. Dar 2018 metais iniciatyva „Idėja Lietuvai“ siekė mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 metų. Praėjo ne vieneri metai, bet problema niekur nedingo. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės, profesorės Linos Kaminskienės teigimu, jeigu akademinė bendruomenė būtų išgirsta laiku, situacija šiandien būtų kitokia.  „Mokytojų trūkumas Lietuvoje nesusidarė per vienerius metus. Jau prieš aštuonerius ar dešimt metų akademinė bendruomenė akcentavo, kad mokytojai sensta, o vis mažiau jaunimo stoja į pedagogines studijas. Jeigu būtų buvę laiku sureaguota į tas neraminančias žinutes, ko gero šiandien neturėtume tokios gilios krizės“, – teigia…

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas sulaukė išskirtinio Danijos Karalystės įvertinimo – jam įteiktas Danijos Dannebrogo ordino apdovanojimas už nuoseklų ir reikšmingą indėlį plėtojant Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimą akademinėje, mokslo ir kultūros srityse. KU rektorius šiuo ordinu paskirtas Danijos karališkųjų riterių ordino pirmojo laipsnio kavalieriumi. Ordinas rektoriui buvo įteiktas sausio 29 dieną iškilmingos valstybinės vakarienės metu, surengtos Danijos karaliaus vizito proga. Dannebrogo ordino ženklą prof. dr. Artūrui Razbadauskui įteikė Danijos karalius Frederikas X kartu su karaliene Mary. Renginyje dalyvavo aukščiausio rango valstybės politikai, mokslo, kultūros ir visuomenės atstovai. Danijos Karalystės Dannebrogo ordino ženklas skiriamas asmenims, kurių veikla prisideda prie tarptautinių ryšių stiprinimo, pasitikėjimu grįsto dialogo ir ilgalaikių partnerystės iniciatyvų…

Aiškus prioritetų nusistatymas, darbo aplinkoje yra esminė taisyklė, siekiant rezultatų. Tačiau šiandien darbuotojai vis dažniau susiduria su situacija, kuomet visoms užduotims yra priskiriamas vienodas svarbos bei skubumo lygis. Specialistas Lukas Kulikauskas-Maršantas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui ši tendencija slopina komandos gebėjimą kurti pridėtinę vertę: „Tokioje situacijoje kenčia darbuotojo autonomija, jis nustoja kurti vertę ir tampa tiesiog gaisrų gesintoju“.  „Mostai“ organizacijos vadovas ir komandų ugdymo ekspertas Lukas Kulikauskas-Maršantas teigia, jog darbuotojai vis dažniau atsiduria aplinkoje, kurioje kiekviena užduotis įvardijama kaip prioritetas. Jo teigimu, toks komandinio darbo paradoksas, kuomet per didelis prioritetų kiekis iškraipo darbų vertinimą, formuoja klaidingas interpretacijas apie komandos kompetenciją ir mažina efektyvumą – tolina darbuotojų motyvaciją ir kelia konkurenciją darbe.…

Renkantis darželį vaikui, sprendimas dažniausiai būna labai asmeniškas. Tai ne tik klausimas, kur vaikas praleis dieną, bet ir kam bus patikėta jo kasdienė nuotaika, saugumas, pirmosios draugystės bei savarankiškumo pamokos. Šiuolaikinės šeimos vis dažniau ieško ne „institucijos“, o vietos, kur vaikas jaustųsi ramiai, priimtas ir suprastas. Dėl šios priežasties privatūs darželiai tampa vis dažnesniu pasirinkimu. Kas šiandien svarbu tėvams Šeimų kasdienybė per pastaruosius metus gerokai pasikeitė. Darbo tempas tapo intensyvesnis, ribos tarp darbo ir laisvalaikio dažnai išnyksta, o laikas kartu su vaiku įgauna dar didesnę vertę. Todėl tėvai nori būti tikri, kad kol jie dirba, vaikas yra aplinkoje, kurioje jam gera. Šiandien svarbu ne tik, ar vaikas pavalgė ir pamiegojo.…

Stiprinant nekilnojamojo paveldo apsaugą Lietuvoje vykdomas vienas ambicingiausių kultūros paveldo skaitmeninimo projektų. Jį įgyvendinus trimatėmis technologijomis bus suskaitmenintas net 71 išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Daugiau nei pusė jų – 40 objektų – jau suskaitmeninta. Visus juos jau gegužę bus galima pamatyti didžiausioje Lietuvos kultūros turinio platformoje „ekultūra“. Skaitmeninimas pradedamas nuo pačių vertingiausių, tarptautiniu mastu pripažintų objektų. Tarp jų – Vilniaus arkikatedra bazilika, Vilniaus universiteto pastatų kompleksas, Trakų salos pilis, Vilniaus senamiesčio architektūriniai ansambliai bei kiti UNESCO paveldo objektai ir nacionalinės reikšmės statiniai skirtinguose šalies regionuose. Objektai atrenkami iš Vyriausybės patvirtinto išskirtinės vertės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašo, kuriame iš viso yra 141 objektas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka…

Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė 2026 m. sausio 23 d. vykusio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio metu išrinkta LURK Mokslo komiteto pirmininke. Pirmininkę vienerių metų kadencijai rinko kolegos – Lietuvos universitetų mokslo sričių vadovai, todėl šis sprendimas laikytinas aiškiu akademinės bendruomenės pasitikėjimo ženklu ir pripažinimu už nuoseklų darbą mokslo, inovacijų ir akademinės politikos srityse. Lietuvos universitetų rektorių konferencija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis. Ji teikia siūlymus studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, dėl aukštojo mokslo (studijų, aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų perkvalifikavimo, mokslininkų rengimo, universitetų mokslinio ir kūrybinio darbo) valstybės politikos, palaiko…

Greita reakcija į geopolitinę situaciją, išlaikant veiklų tęstinumą ir augimą, rodo atėjusią Kauno startuolių ekosistemos brandą. Taip teigia į praėjusius metus pažvelgę inovacijų ekspertai. 2026-aisiais jie prognozuoja rezultatyvų tęstinumą, dar aktyvesnį žengimą į perspektyvius sektorius – medtech, agro, edukacijos, bei daugiau ir didesnės apimties investicinių raundų – brandūs startuoliai atneša dar didesnę naudą regionui ir šaliai. „Peržvelgus „startuoliškus“ 2025 metus Kaune, labiausiai įsiminė tvyrojusi būsena – susitelkimas. Jį bendruomenė parodė geopolitinės grėsmės akivaizdoje, ieškodama inovatyvių sprendimų krašto apsaugai, kartu su Lietuvos kariuomene, Šaulių sąjunga, kitais vietos ir užsienio parteriais. O taip pat – susitelkimas kurti bendruomenę, jungiančią verslo ir mokslo sritis, linkusią bendrauti ir bendradarbiauti, o ne užsidaryti ir paslapčia…

Neretai filosofija siejasi su abstrakčių sąvokų, tokių kaip tiesa, laisvė, moralė ir pan.,apmąstymais. Tačiau ji gali būti gerokai arčiau kasdienybės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tyrėjas dr. Tomas Šinkūnas savo mokslinį žvilgsnį nukreipė į šių dienų pasaulyje vis aktualesnį atliekų fenomeną. Su Lietuvos mokslo tarybos parama jis ėmėsi podoktorantūros tyrimo „Šleikštulys ir atliekos. Ekofenomenologinė perspektyva atliekų studijose“, kuris parodė, kaip mūsų išmoktos pasibjaurėjimo nuostatos lemia lūkesčius dėl gamtos „tyrumo“ ir kad pavieniai žmonės nėra tiek atsakingi už planetos šiukšlinimą, kaip galbūt bando parodyti ekologiniai sąjūdžiai. Apie tai ir dar daugiau – pokalbis su filosofu dr. T. Šinkūnu. Kodėl jūsų dėmesį patraukė tokios ne visai „taurios“ temos kaip…