Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantas Kas turi rūpintis šeima? Viena vertus, pati šeima yra atsakinga už save: ji renkasi savo tradicijas, taisykles, kuriomis vadovaujasi, renkasi, kur atostogauti, į kokią mokyklą leisti savo vaikus. Iš kitos pusės, šeima rūpinasi valdžia: priimdama įstatymus, skirstydama lėšas, steigdama priežiūros centrus, paslaugas ir taip toliau. Tačiau ar ir darbdavys turėtų rūpintis darbuotojo šeima? Moksliniai tyrimai ir praktika atskleidžia, kad organizacija ir joje priimami sprendimai, taisyklės, organizacijos kultūra, joje dirbantys asmenys tiesiogiai ir netiesiogiai veikia darbuotojo šeimą. Ribos tarp darbo ir šeimos beveik išnyko Nors dalis darbuotojų greičiausiai norėtų to išvengti, tačiau darbas ir šeima tapo sunkiai atskiriami. Ribos, kurios seniau tarp…

Nuo šiandien, 2022 m. vasario 3 d., „L’Oréal Baltic“ pradeda paraiškų tarptautinės prestižinės L’Oréal-UNESCO programos „Moterims moksle“ (angl. For Women in Science) priėmimą trijose Baltijos šalyse – šeštą kartą Lietuvoje ir Estijoje, o 18-ą kartą Latvijoje. Septynioms Baltijos šalių mokslininkėms, įvertinus jų indėlį į mokslą, bus skirtos 6 tūkst. eurų premijos. Be to, trys apdovanojimus pelniusios mokslininkės, po vieną iš kiekvienos Baltijos šalies, bus nominuotos prestižiniam tarptautinės L’Oréal-UNESCO programos „Moterims moksle“ kylančių talentų apdovanojimui. „Palaikyti visus jaunus talentus – vienas Mokslų akademijos uždavinių. Džiugu, kad „L’Oréal“ ir UNESCO taip pat to nuosekliai siekia mokslo srityse, kurių garsūs atstovai kol kas daugiausia vyrai. Atskleiskime ir moterų pastangas, indėlį, pasiekimus“, – sako…

Šį penktadienį startuoja „Mokonomika“ – žinių šventė, skirta ir pasiekiama visų klasių mokiniams, jų mokytojams ir tėvams. Antrąkart įvyksianti didžiausia nuotolinė pamoka kviečia susipažinti su išsamia programa, kuri bus transliuojama gyvai daugiau nei tris valandas ne tik Lietuvai, bet ir po pasaulį išsibarsčiusioms lietuviškoms mokykloms.  Dalyvauti renginyje ketina JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių lietuviai. Jie prisijungs prie daugiau nei 100 tūkstančių užsiregistravusių žiūrovų iš Lietuvos.  Pasak Lituanistinių mokyklų asociacijos koordinatorės Donatos Simonaitienės, žinios vienija ir visai nesvarbu, koks mūsų adresas ir kur mes gyvename.  „Mes visi širdyje esame Lietuvos vaikai, o tokie projektai kaip „Mokonomika“ dar kartą įrodo, kad draugystei sienų nebūna. Nebent jas…

Vilniaus kolegijos Scenos meno katedra, išleidusi gausų būrį aktorių, sausio paskutinę savaitę žiūrovams padovanojo miuziklą „Maskvos romanas“. Šis studentų baigiamasis projektas – tai puikus bendradarbiavimo ir kūrybiškumo pavyzdys. Sausio 27 d. Scenos meno katedros įvykęs miuziklas „Maskvos romanas“ (baigiamasis Muzikinio teatro studijų programos diplomantų projektas). Miuziklas „Maskvos romanas“ (režisierius  Saulius Bareikis), paremtas L. Tolstojaus klasikiniu istoriniu romanu „Karas ir taika“ (rus. Война и мир) papasakojo istoriją apie keturių aristokratijos atstovų šeimų – Bezuchovų, Kuraginų, Bolkonskių ir Rostovų santykius, kurie pynėsi XIX a. Rusijos aukštuomenės gyvenime. Siužetas privertė įsijausti į pagrindinių herojų Natašos Rostovos ir Pjero Bezuchovo tikrosios meilės istoriją, o besirutuliojantys, personažus jungiantys įvykiai privedė juos prie didžiųjų ir esminių…

700 puslapių apie šešis tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas. Prakalbino asmenybes Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai išbarstytų šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K. Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą. „Mano tikslas…

Nors Covid-19 pandemija sukėlė didelę įtampą daugelio Europos piliečių asmeninių finansų srityje, tuo pačiu ji dar labiau pabrėžė finansinio švietimo svarbą. „Standard&Poor‘s Ratings Services“ ir kitų tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio. Nors šioje srityje progresas pastebimas, ekspertai sutinka, kad augimas turėtų būti spartesnis, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti jaunimo edukacijai. Finansinis raštingumas – tai gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius, įskaitant asmeninių finansų valdymą, biudžeto sudarymą ir investavimą. Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip skaitymas ir rašymas, o Europos Sąjungoje finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje. Vis dėlto remiantis tarptautiniu…

Vasario 25-27 dienomis vyksiančio nuotolinio „UpdatEd“ hakatono dalyviai kurs duomenimis grįstus sprendimus transformuoti švietimo sistemai. Hakatonas yra dalis „EU Smart“ iniciatyvos, kuri jungia septynias ES organizacijas, rengiančias hakatonus, skirtus spręsti Europos iššūkius. „Turing College“ organizuoja „UpdatEd“ hakatoną kartu su „Oxylabs“ ir „Startup Lithuania“. Patyrę profesionalai iš „Vinted“, „Startup Wise Guys“, „SME Finance“, „Startup Lithuania“, „ChangeMakersON“ ir „Robotikos Akademijos“ renginio metu taps mentoriais ir dalinsis žiniomis su hakatono dalyviais.  Hakatono laimėtojai gaus 1500 EUR tolimesniam idėjos vystymui, o 800 EUR ir 300 EUR prizai atiteks antrąją ir trečiąją vietą užėmusioms komandoms. Vienam dalyviui „Turing College“ taip pat įteiks stipendiją duomenų mokslo kursams. Vasario 25-27 dienomis vyksiančio „UpdatEd“ hakatono metu bus kuriami…

Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. Šiais, Lietuvos švietimui ypatingais, metais yra numatoma daugybė renginių, konferencijų, o taip pat ekskursijų ciklai, skirti paminėti Lietuvos universitetų reikšmę. 2022-ieji metai – ypatingi, nes žymi Lietuvos kultūros, technologijų, akademinės minties ir aukštojo mokslo atsiradimą Kaune. Anuomet Lietuvos universitetuose vykdytos veiklos prisidėjo prie sėkmingos Lietuvos valstybės raidos, kurios pagreitino kultūros ir urbanizacijos procesus visoje šalyje.  Sukurtas ir specialus ženklas Universitetų dėka plėtėsi net tik švietimo sistema, bet ir gerėjo šalies ekonomika, sveikatos ir sporto sistema, kūrėsi lietuviška mokslo terminija ir naujos mokslo šakos, reikalingos Lietuvos ekonomikai ir pramonei stiprinti, išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba, suburti pirmieji…

Linas Didvalis, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Azijos studijų centro vadovas Vida Mačikėnaitė, Japonijos tarptautinio universiteto docentė Lietuvai intensyviai plėtojant ryšius su Taivanu, Kinija atsakė griežtai: verslai susidūrė su precedento neturinčiomis neoficialiomis ekonominėmis sankcijomis. Atrodo, kad sprendimų priėmėjams mūsų šalyje tokia Kinijos reakcija buvo netikėta. Kaip rasti išeitį iš šios sunkiai prognozuojamos situacijos? Kokių žingsnių galime tikėtis iš Kinijos ir kokia kryptimi toliau bus vystomi santykiai su šia valstybe? Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prezidentui Gitanui Nausėdai pristatė planą, kaip deeskaluoti krizę su Kinija. Ministro teigimu, normalizuojant santykius pirmus žingsnius žengti turėtų Pekinas. Ar galime kelti tokį lūkestį? Atsakymo paieškos skatina atidžiau pažvelgti į šią situaciją būtent iš Kinijos perspektyvos –…