Lietuvos ežerų ekosisteminių paslaugų kartografavimas bei vertinimas: nauji horizontai Ežerai svariai prisideda prie žmonių gerovės bei socioekonominės pažangos per tai, kas vadinama ekosisteminėmis paslaugomis (EP). Ežerų EP yra esminės palaikant vandenų bei sausumos bioįvairovę. Šis konceptas apjungia tarpdisciplininius tyrimų laukus ir dažniausiai yra suvokiamas kaip nauda, kurią žmonės gauna iš aplinkos procesų bei funkcijų. Ežerų EP teikia platų spektrą paslaugų. Kai kurios iš jų – konkrečios bei apčiuopiamos, pvz.: žvejybos vietos, geriamasis vanduo ar vanduo, skirtas dirvožemiui drėkinti. Kitos – nepastebimos tiesiogiai, tačiau ne mažiau svarbios: maistinių medžiagų reguliavimas, vandens gyvūnijos šėryklų populiacijos palaikymas ar klimato reguliavimas. Ežerų EP taip pat teikia daug kultūrinių EP, tokių kaip rekreacija, estetinė vertė,…
D. Nausėdienė susitiko su lietuvių diasporos jaunimu: esate Lietuvos dalis
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį Valstybės pažinimo centre (VPC) susitiko su lietuvių diasporos jaunimo atstovais, dalyvaujančiais programoje „Jungtis Lietuvai“ (angl. „Bring Together Lithuania“) ir atliekančiais vasaros stažuotes mūsų šalyje. Pirmoji ponia su užsienio lietuvių jaunimu iš skirtingų pasaulio valstybių aptarė galimas jų karjeros perspektyvas Lietuvoje bei aktualius gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo klausimus. Pasak D. Nausėdienės, siekiant išsaugoti šalies stiprybę, būtina kurti ir išsaugoti jungtis tarp skirtingose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių. „Nesvarbu, kur gyvenate, esate labai svarbi Lietuvos dalis – galite grįžti ir prisidėti prie valstybės potencialo ir gerovės kūrimo. Tikiu, kad globali Lietuva egzistuoja ne tik žodžiuose, bet ir darbuose. Jūsų visų veiklos sritys yra labai svarbios, tačiau ne mažiau svarbus yra ir puoselėjamas žmogiškasis ryšys. Kurdami modernią valstybę, sugebėjome kartu išsaugoti ir savo tapatybę bei vieną seniausiųpasaulyje lietuvių kalbą, o tai tik patvirtina šio ryšio svarbą“, – sakė D. Nausėdienė. D. Nausėdienė su programos dalyviais aptarė bendravimo su gimtinėje likusiais artimaisiais džiaugsmą, įsitraukimo į lietuvių…
Prezidentas pasveikino profesorių Algirdą Avižienį 90-ojo jubiliejaus proga
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino informatikos mokslų profesorių, vieną aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių ir buvusį rektorių Algirdą Avižienį 90-ojo jubiliejaus proga. Prezidentas profesoriui padėkojo už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai ir pasauliui, pabrėžė jo visuomeninės veiklos svarbą. „Mums visiems Jūs visada buvote ir liksite nepaprasto įžvalgumo ir pasišventimo mokslui pavyzdys. Jūsų sukurtos technologijos ne tik leido žmonijai peržengti Saulės sistemos ribas, bet ir išplėtė mūsų suvokiamas žmogiškųjų galimybių ribas. Amžinai liksime Jums dėkingi už iniciatyvą ir parodytą didelį ryžtą Nepriklausomybės aušroje Kaune atkurti Vytauto Didžiojo universitetą“, – sveikinime rašė Prezidentas. Šalies vadovo teigimu, A. Avižienio dėka mūsų šalyje radosi daugiau laisvos minties ir naujausių mokslinių idėjų,…
Inovacijos ir gamybos inžinerija, kokios perspektyvos?
Šiandieną pakavimo produkcija yra itin paklausi daugybėje skirtingų rinkų, o COVID-19 pandemijos paveiktam pasauliui vis dažniau pasikliaujant internetinių parduotuvių paslaugomis – bene kiekvieno žmogaus kasdienybėje. Didžiausia gofruoto kartono gamintoja Baltijos šalyse „DS Smith Packaging Lithuania“ jau keletą metų bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentais ir suteikia mokymų bazę karjeros siekiantiems absolventams. Kadangi šalyje jaučiamas specialistų ir inžinierių trūkumas, įmonė reguliariai rengia ekskursijas po gamybines erdves, supažindina studentus bei dėstytojus su dirbtinio intelekto (DI) valdomais procesais, atnaujintais įrenginiais, inovatyviais bei tvariais sprendimais. Gamybos inžinerija: iššūkiai ir inovacijos Pasak „DS Smith Packaging Lithuania“ personalo vadovės Ilonos Orintienės, absolventai turi pakankamai teorinių žinių, kad galėtų gana greitai perprasti kasdienio gamybos…
Iš istorijos mokytojo šiandien tikimasi nepalyginamai daugiau, nei iki karo Ukrainoje pradžios
Pandemijos, pabėgėlių krizės, karo Ukrainoje kontekste istorijos mokytojas mokykloje nebėra specialistas, kuris tik praveda pamoką viena ar kita tema, paruošia mokinius eiliniam mokinių pasiekimų patikrinimui bei istorijos brandos egzaminui, suorganizuoja atmintinos datos minėjimą. Iš istorijos mokytojo šiandien visų pirma tikimasi nuomonės, komentarų, paaiškinimų apie esamus pokyčius, įvykius, o svarbiausia – analogiškų situacijų praeityje pristatymo ir netgi prognozavimo, kaip esami įvykiai gali pakrypti ir klostytis ateityje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Moderniųjų didaktikų katedros vedėjas, docentas, bakalauro studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorija ir geografija“ dėstytojas dr. Linas Jašinauskas atkreipia dėmesį, kad šiandien nemaža dalis garsių politikos apžvalgininkų, analitikų, kurių klausosi gausios auditorijos, yra studijavę istoriją ir netgi dirbę mokykloje. Pamoka…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė: „Neoficialūs matematikos egzamino rezultatai kelia abejonių dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir NŠA darbo“
2022 m. liepos 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, reaguodami į tai, kad pagal neoficialius duomenis matematikos brandos egzamino neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, teigia, jog kyla daug klausimų tiek dėl egzamino užduočių atitikimo, tiek dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žadėtų pagalbos priemonių mokiniams. Pasak prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, tokie blogi, kaip neoficialiai skelbiama, matematikos egzamino rezultatai kelia didžiulį susirūpinimą, todėl būtina išsiaiškinti jų priežastis. „Pirmiausia kyla klausimas, ar egzamino užduotys atitiko dalyko programą ir mokiniai turėjo galimybę pasiruošti. Už tai atsakinga yra Nacionalinė švietimo agentūra. Antra, ar ministerija ir jai pavaldi minėta Nacionalinė švietimo agentūra ėmėsi reikiamos iniciatyvos ir padėjo mokiniams…
Pamirštos Paupio paslaptys: mažoji Venecija, kultūra, pramonė ir išlikusi Antano Tyzenhauzo smulkės dalis
Daugumai miestiečių jau gerai pažįstamas ir vienu iš didžiausiu Vilniaus traukos centrų tapęs Paupys prieš 200 metų atrodė visai kitaip – dėl čia išsidėsčiusių upelių ir salų labiau priminė Veneciją nei Vilnių. Ilgą laiką rajonas buvo įvardijamas kaip gamybinis, nes čia klestėjo pramonė, tačiau nedaugelis žino, jog šalia amatų intensyviai virė gyvenimas, kūrėsi ir pramoginiai, kultūriniai objektai – smuklės, restoranai, kuriuose vykdavo įvairūs koncertai ar spektakliai, ar net viešnamiai. Paupyje buvo gausu malūnų, įdarbinusių upės tėkmę ir kanalus, tačiau bent 3 iš jų malė visai ne miltus, o iš senų drabužių gamino popierių. Tad Paupį nuo 2018 m. vystanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, kartu su „Lietuvos gide“ socialiniuose…
Diana Nausėdienė Filadelfijoje susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė vizito Jungtinėse Valstijoje metu apsilankė Filadelfijos Lietuvių namuose, kur susitiko su JAV lituanistinių mokyklų vadovais ir mokytojais. D. Nausėdienė su lituanistinių mokyklų atstovais aptarė lituanistinio švietimo integraciją į bendrą Lietuvos švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų švietimo poreikius. „Siekdami lietuvių diasporoje išlaikyti gyvą gimtąją kalbą, turime skatinti užsienio lietuvius mokyti vaikus ne tik lietuvių kalbos, bet ir savo valstybės istorijos, kultūros. Labai svarbu į švietimo veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, nes būtent jų rankose mūsų kalbos ir kultūros ateitis. Todėl turime sudaryti sąlygas lietuviškosios tautinės tapatybės puoselėjimui ir saviraiškai gimtąja lietuvių kalba“, – sakė pirmoji ponia. Pasak D. Nausėdienės, svarbus ne tik lituanistinių mokyklų vadovų ir mokytojų…
Kaune – sovietinio pastato transformacija į šiuolaikišką ugdymo įstaigą: Jūratės gatvės darželyje atlikta pusė darbų
Kasmet bent po vieną naują ugdymo įstaigą atidaryti siekiantis Kaunas sėkmingai įgyvendina dar vieną projektą. Vilijampolėje įsibėgėja vadinamojo Jūratės darželio atnaujinimas. Čia rekonstruotas dar 1962 metais iškilęs statinys, sumūryti du nauji dviaukščiai priestatai, ryškėja vaikų žaidimų aikštelės. Bendrovė „Statybų vizija“ darbus planuoja baigti gerokai anksčiau laiko – dar šių metų lapkritį. Darželį lankys apie 160 vaikų, bus sukurta beveik pusšimtis darbo vietų pedagogams bei kitam personalui. Planuoja baigti 8 mėnesiais anksčiau Vilijampolėje, adresu Jūratės g. 19, pokyčiai jau matomi plika akimi – sovietinius laikus menantis pastatas įgauna modernaus darželio kontūrus. Per devynis mėnesius sutankinti senojo statinio pamatai, pašalintos sutrūkinėjusios perdangos, drėgmės ir pelėsio pažeistos sienos. Pietrytinėje dalyje ir iš šiaurės…
Finansų valdymo įgūdis svarbus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir rinkos dalyviams
Finansų valdymo kompetencijas svarbu išmanyti visiems, norintiems dirbti šalies ar užsienio viešojo administravimo organizacijose, verslo įmonėse, finansų institucijose, investicinėse bendrovėse arba kurti ar plėtoti nuosavą verslą. Apie finansų valdymo kompetencijų svarbą, įžvalgomis dalinasi tarptautinių ir tarpvaliutinių perlaidų bendrovės „Western Union“ atstovės: Apskaitos paslaugų departamento vadovė Eglė Kinčė ir Lina Rapkevičiūtė, vienos iš Finansų departamento komandų vadove. „Western Union“ yra Mykolo Romerio universiteto magistrantūros studijų Finansų valdymo programos partneris. Apskaitos paslaugų departamento vadovė Eglė Kinčė atkreipia dėmesį, kad apskaitos ir buhalterijos specialybė tikrai neišnyks – tai kritiškai svarbi funkcija verslui. Tiesa, „Western Union“ atstovė mini, kad šios srities turinys ir darbui reikalingos kompetencijos keičiasi kartu su verslą modernizuojančiomis tendencijomis. Apskaitos specialistai vis daugiau dirba…