Spalio 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkui, belgų teisininkui prof. Koenui Lenaertsui buvo suteiktas Vilniaus universiteto (VU) garbės daktaro vardas. Mokslininkas pagerbtas už reikšmingą indėlį kuriant Europos teisės sistemą Lietuvai, kaip Europos bendruomenės daliai, ir už VU vardo garsinimą Europos Sąjungoje (ES). Iškilmingoje VU garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijoje dalyvavo Belgijos regiono Flandrijos vyriausybės ministras pirmininkas Janas Jambonas, kelių Belgijos karalystės universitetų rektoriai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Man garbė tapti šio prestižinio, seniausio Rytų Europoje universiteto, pasaulyje žinomo dėl savo akademinių kompetencijų, garbės daktaru. Vilniaus universiteto vertybės yra tokios pačios kaip ir visos Europos Sąjungos – atvirumas idėjų ir pažiūrų įvairovei, pagarba žmogaus teisėms ir tapatybių skirtingumui“,…
Jungtinės Karalystės ir Lietuvos universitetai tarsis dėl dvigubų diplomų partnerystės informacinių technologijų ir gyvybės mokslų srityse
Į Lietuvą atvyksta 11-kos Jungtinės Karalystės universitetų atstovai, kurie su Lietuvos universitetais tarsis dėl dvigubų diplomų partnerystės sudarymo informacinių technologijų (IT) ir gyvybės mokslų srityse. Iki metų pabaigos tikimasi pasirašyti apie 5 susitarimo memorandumus dėl dvigubų diplomų programų, o dalis jų turėtų startuoti jau kitais metais. „Lietuva – maža šalis, todėl naujų talentų parengimas ir pritraukimas į pažangius sektorius tampa kritiškai svarbus, o šalies mokslo įstaigų vaidmuo čia yra vienas kertinių. Šia iniciatyva siekiame pritraukti gabių ir talentingų jaunų žmonių iš viso pasaulio studijuoti ir siekti tolesnės karjeros Lietuvoje. Brėžiame tikslą kasmet pritraukti 3000 informacinių technologijų ir 1000 gyvybės mokslų studentų, ypač – diasporos jaunimo. Tikimės, kad ši iniciatyva tarp…
Lietuvos Konstitucijos 30-mečiui – Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų, Konstitucijos kūrėjų, konstitucinės teisės žinovų pranešimai, paskaitos, diskusijos ir ateities įžvalgos
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d., trisdešimtmečiui paminėti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokykla surengė visą ciklą renginių. Lietuvos ir užsienio konstitucinės doktrinos kūrėjai, teisininkai ir politikai nagrinėjo aktualius konstitucinės minties raidos klausimus, Konstitucijos aiškinimo tendencijas Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje, nacionalinės Konstitucijos santykį su tarptautine ir Europos Sąjungos teise, aktualius iššūkius ir esminius pokyčius per pastaruosius tris dešimtmečius, naujausias konstitucinės justicijos tendencijas, karo iššūkius Ukrainos Konstitucijai, dalinosi ateities įžvalgomis apie dabarties iššūkių poveikį valstybės ir visuomenės raidai. Spalio 20 d., renginyje „Lietuvos Nepriklausomybė, Konstitucija, Demokratija“, pagerbtas jubiliejinę sukaktį švenčiantis pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, MRU garbės daktaras, prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis.…
Lietuvos ir Belgijos pirmosios poros susitiko su Vilniaus universiteto studentais
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė antradienį kartu su Belgijos karališkąja pora susitiko su Vilniaus universiteto studentais. Pirmosios Lietuvos ir Belgijos poros su studentais aptarė darnaus vystymosi, klimato kaitos, švietimo ir kitus klausimus. Prezidentas, bendraudamas su studentais, teigė, kad universitetas yra puiki terpė diskutuoti ir aptarti šiandienos globalius iššūkius, technologijų pažangą ir jų įtaką visuomenės raidai. Pasak šalies vadovo, yra itin svarbu akademinėje aplinkoje kelti klausimus, susijusius su tvariu vystymusi ir darna visuomenėje, ypač vykstančio Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir jo poveikio mūsų visų gyvenimams kontekste. „Tik diskusijose tokiomis temomis kaip klimato kaita, tvarumas, žalioji transformacija, visuomenės sveikata gali atsirasti sprendimai ir naujos idėjos“, – sakė Prezidentas. …
Paskelbti „Times Higher Education“ reitingai: stiprėja VU įtaka moksliniams tyrimams ir tarptautinis žinomumas
Šįvakar paskelbti tarptautiniai 2023 m. „Times Higher Education“ (THE) geriausių universitetų reitingai. Pagal rezultatus Vilniaus universitetas (VU) patenka 801-1000 geriausių pasaulio universitetų bei pirmauja Lietuvos kontekste. Šiemet reitinge buvo įvertinta apie 1800 aukštųjų mokyklų iš 104 šalių. Geriausius rezultatus VU pasiekė kategorijose „Tarptautinis įvaizdis“ (International Outlook) ir „Mokslinių darbų cituojamumas“ (Citation). Reitingų rezultatai atspindi strateginius universiteto prioritetus – globalaus įvaizdžio palaikymą ir aukščiausio tarptautinio lygio mokslą. Stiprėjanti VU pozicija tarptautinėje rinkoje yra susijusi ir su aukšto cituojamumo rodikliu. Auganti universiteto įtaka skleidžiant mokslines idėjas didina žinomumą bei kasmet padeda pritraukti daugiau studentų, doktorantų ir dėstytojų iš viso pasaulio. Aukštosios mokyklos įtaką pasaulinio masto moksliniams tyrimams indikuojantis „Mokslinių darbų cituojamumo“ rodiklis…
Prof. V. Rutkūnas: kokių rezultatų galima pasiekti odontologijoje, naudojant skaitmenines technologijas
Sparčiai vystantis technologijoms ir tobulėjant odontologinei įrangai, vis daugėja klinikų, ligų diagnostikai ir gydymui naudojančių modernią, pasaulyje pripažintų gamintojų įrangą. Tačiau, pasak gydytojo odontologo-ortopedo, odontologijos klinikos „Prodentum“ įkūrėjo ir vadovo prof. dr. Vygando Rutkūno, nepakanka įsigyti intraoralinį skenerį, kompiuterinį tomografą ar kitą šiuolaikinį prietaisą. Skaitmeninių technologijų taikymas yra labai specifinis dalykas ir tam, kad jas pasitelkus, galėtum išgauti maksimalią naudą pacientui, reikia specialių žinių ir išmanymo. V. Rutkūno vadovaujamos odontologijos klinikos specialistai jau ilgą laiką aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje vykdydama tiek laboratorinius, tiek klinikinius tyrimus. Odontologijos profesionalai siekia gauti daugiau objektyvių duomenų apie šiuo metu taikomus gydymo metodus ir juos optimizuoti bei siūlyti kokybiškesnes ir saugesnes paslaugas pacientams. Klinikos gydytojai…
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl interneto pradininko Lietuvoje Adolfo Laimučio Telksnio mirties
2022 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl lietuvių inžinieriaus elektrotechniko, informatiko, kibernetiko, Lietuvos mokslų akademijos nario emerito, profesoriaus, habilituoto daktaro Adolfo Laimučio Telksnio mirties. „Tai išties didelė netektis Lietuvai ir apskritai informacinių technologijų mokslui, be kurio neįsivaizduojame šiuolaikinio gyvenimo. Tai, kad mūsų šalis pasiekė tokios pažangos šioje srityje, pirmiausia turėtume būti dėkingi šviesaus atminimo A. L. Telksniui. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bendraminčiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sako V. Čmilytė-Nielsen. Be kitų daugybės apdovanojimų, A. L. Telksnys buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2021). Pranešimą paskelbė: Valdas Sinkevičius, LRS kanceliarijos Seimo ryšių…
Kodėl inžinerijos mokslai Lietuvoje vis dar lieka šešėlyje?
Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Situacija ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse. Šiais metais minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12 proc. mokyklų absolventų, o iš jų – tik 2,5 proc. merginų. Lietuvoje įsibėgėja energetikos sektoriaus transformacija – įgyvendinami ambicingi projektai, kurie remiasi inovacijomis ir pažangiomis technologijomis. Sparčiai auga šios srities specialistų, turinčių reikiamų žinių ir įgūdžių poreikis. Čia susiduriama su problema – trūkstant inžinerijos sričių specialistų, mažėja ir investicijų iš užsienio skaičius. Net 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga. To rezultate Lietuva praranda ne tik verslo sektoriaus plėtrą, bet ir kuriamų darbo vietų skaičių, kurių darbo…
Akademiko Antano Praškevičiaus atminimui
Akademikas, profesorius habilituotas daktaras ANTANAS PRAŠKEVIČIUS 1934 m. rugpjūčio 9 d. – 2022 m. spalio 23 d. Spalio 23 d., eidamas 89-uosius metus, mirė žymus Lietuvos mokslininkas Antanas Praškevičius – profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys (akademikas), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius emeritas, Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą (KMI), Gydomosios medicinos fakultetą, 1962–1965 m. studijavo Rygos medicinos institute ir Latvijos mokslų akademijos aspirantūroje (biochemija). 1964 m. apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar daktaro), 1972 m. medicinos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertacijas, 1973 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Nuo 1990 m. – Europos menų ir mokslų akademijos tikrasis narys. 1990 m.…
Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius šoktelėjo 71 proc.
Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai, rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“. Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc. „Tai yra didžiulis…